Ievos Jankutės archyvą atvertus…

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Ievos Jankutės šeimos archyvas į Klaipėdos universiteto biblioteką, Retų spaudinių, kolekcijų ir rankraščių skyrių pasibeldė vos pieš porą metų. Būtent tuomet, 2006-aisiais, gimtinėn sugrįžusi Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus vaikaitė nusprendė atsisveikinti su daug metų saugotais šeimos dokumentais bei nuotraukomis.

Šiuo metu didžioji I. Jankutės dovanoto archyvo dalis vis dar kviečia užsukti į Mažosios Lietuvos muziejuje veikiančią Martyno Jankaus 150-osioms gimimo metinėms skirtą parodą, kurios pagrindą sudaro viena iš įdomiausių – šeimos (seserų Edės, Elzės, Urtės, brolių Kristupo, Merčiaus, jo žmonos Anės bei vaikų Jurgio ir Ievos) asmens dokumentų grupė bei fotografijos. Likusioji archyvo dalis – saugiai ilsisi keliose bibliotekos archyvo dėžėse.
Kiek ilgai ilsėsis – nežinia, prisipažįsta Mažosios Lietuvos (http://www.ku.lt/libr/structure/m_lietuvos.php) archyvo vyresn. bibliotekininkė p. Dana Česnulevičiūtė ir juokaudama priduria, jog pastaruoju metu čia dirbama nuo jubiliejaus iki jubiliejaus. Atrodo tik ką praėjo pasiruošimo etapas Vydūno minėjimo iškilmėms, išstudijuota su šia asmenybe susijusios medžiagos dalis, štai į duris jau beldžiasi M. Jankus.
Toks tas pažinimas… Rodos, imiesi vienos medžiagos, bet ateina nauji dokumentai, senuosius nustumi į šalį, bent šiek tiek prie naujų prisilieti, o jei dar kokia proga artėja… – darbiniais rūpesčiais dalinosi p. D. Česnulevičiūtė.
Pastarajam M. Jankaus jubiliejui biblioteka ruošėsi gana ilgai, praktiškai nuo pavasario. Daugiausiai dėmesio buvo skiriama Anso Lymanto archyvui, kuriame daug informacijos apie Jankų šeimą.
– Pirmiausiai rengėm pranešimą tarptautinei knygotyros konferencijai „Martynas Jankus: tautinio atgimimo spauda ir spaudos veikėjai“, iš jo išsirutuliojo tinklalapis (http://www.ku.lt/libr/jankus/) ir t. t. Atrodo visai nedaug medžiagos atrinkome, tačiau kiek žmonių buvo įjungta į darbą, – sakė vyresn. bibliotekininkė.
Prie archyvo šiek tiek prisilietė ir istorikas, KU dėstytojas Julius Žukas.
– Puikiai mokantis vokiečių kalbą J. Žukas ieškojo medžiagos disertacijai klaipėdietiška tematika, tad rinkdamas duomenis sau, šiek tiek pagelbėjo ir mums. Stengiamės išnaudoti kiekvieną tokią galimybę, kuri reikalauja specialisto, istoriko prisilietimo, – pasakojo p. D. Česnulevičiūtė.
I. Jankutės archyvas nedidelis. Jį sudaro apie devyniasdešimt laikino saugojimo vienetų, apimančių laikotarpį nuo XIX a. pab. iki 1985 m.
Kartais ir vienintelis laiškas gali būti itin vertingas.
Tarp negausios korespondencijos bibliotekos darbuotoja išskiria du paties M. Jankaus laiškus, namiškiams ir dukrai Elzei rašytus iš Čikagos 1926-aisiais birželio 4-ąją kelionės po JAV metu, kuriuose aprašomos nesėkmingos piniginės rinkliavos, skundžiamasi nuovargiu, minimas p. Brakas, su kuriuo sunku susilaikyti, nes tai kaip „dyvins žmogus, koki tegalima laukti tik nuo klaipėdiškio… Aš daugiaus kol gyvas antros tokios ekskursijos nedarysiu, bet delto vis parvažiuosiu atgal į Lietuva“.
Džiaugiamasi, kad viska [vaikai] „atsisėjo“ ir prisako: „dabokite kaip tik galint susitaikyti, kad svietas nesijuoktu iš musu ir ant galo nesakytu mat kas iš to bedievio vaiku, o aš, net numiręs turėčiau širdgėlos…“
Ir toliau rašoma, kad „…bekalbant net žandai skauda, nuo ryto lig vakaro kalbėti už ta tėviške Lietuva ir net kartais pasibarti dėl jos“.
Kristupui M. Jankus žada parvežti smuiką ir su „godone“ atsisveikina „tėtatis“.
Edės 1945-aisiais vasario 21-ąją rašytas atvirlaiškis Elzei informuoja apie pabėgėlių klajones karo keliais, nurodo, kur pasitraukė brolis Merčius ir sesuo Urtė.
Tarp į parodos ekspoziciją nepatekusios medžiagos – Bitėnų ūkio dokumentai, atspindintys visas jo peripetijas, įkeitimus, perdavimus, faktą, jog M. Jankui ūkininkauti sekėsi gana sunkiai, taip pat autentiški ir reti pasienio susiekimui skirti dokumentai, kurių kažin ar dar kur kitur yra likę. Turbūt jau dabar galima tvirtinti, jog sunkiausiai įskaitomi dokumentai rašyti ranka, senąja vokiečių kalba ir gotišku šriftu.
Tarp archyvo nuotraukų esama ir pačios I. Jankutės jaunystės portretų, M. Jankaus dukterų, Jurgio – Ievos brolio, žuvusio karo belaisvių stovykloje netoli Kijevo, nuotraukos.
– O juk šiandien iš M. Jankaus šeimos tiek ir belikę: Ieva ir Endrius – brolis, gyvenantis Australijoje. Endriaus – trys palikuonys Linda, Maryanne, Martin (miręs 2008-01-11). Taigi, vyriškoji Jankų giminės linija baigia išnykti, – pasakojo bibliotekininkė.
I. Jankutės dalyvavimą mažlietuvių veikloje, daugiausiai tuomet, kai gyveno Niujorke, liudija keletas dar visai naujų su archyvu dovanotų fotografijų. Pasak p. D. Česnulevičiūtės, situaciją apsunkina tai, jog vienos jų su užrašais, kitos – be, todėl kartais sunku nustatyti kur ir kada vyksta veiksmas.
– Archyvas dar galutinai neištyrinėtas, jį dar reikia studijuoti. Kol kas medžiagą mes tik trumpai aprašome, nes labai gilintis neleidžia laiko stoka, kiti darbai. Šiandien dar sunku pasakyti, kas I. Jankutės archyve bus vertingiausia. Tai patikrins laikas, – sakė p. Dana Česnulevičiūtė.

Nuotraukoje: Jankų šeima 1922 m.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra