Ieškant šviesos tamsoje arba žvilgsnis į Birutės Stančikaitės parodą

Autorius: Data: 2016-04-02, 14:02 Spausdinti

Ieškant šviesos tamsoje arba žvilgsnis į Birutės Stančikaitės parodą

 

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt

Vasario 19 – kovo 20 d. Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, veikė grafikės Birutės Stančikaitės paroda „Šviesa tamsoje“. Parodos proga Lietuvos dailės muziejus išleido katalogą „Šviesa tamsoje / Light in the Darkness“. Kataloge su B. Stančikaitės grafika supažindina taip pat pavadintas parodos kuratorės Reginos Urbonienės straipsnis „Šviesa tamsoje“.

Beje, pirmąjį grafikės kūrybos albumą 2010 m. išleido R. Paknio leidykla (jį sudarė dailėtyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė). Dailininkės pripažinimą rodo ir tai, kad B. Stančikaitei šiemet įteikta Vyriausybės meno ir kultūros premija.

                      B. Stančikaitė priskiriama 20 a. 8 deš. debiutaviusių grafikų kartai, išsiskiriančiai metaforiška stilistika. Būtent B. Stančikaitė, kaip ir jos kartos grafikės, tarp jų – Irena Daukšaitė, Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, Jūratė Stauskaitė, – atsisakė liaudiškos stilistikos, pasirinkdamos simbolių praturtintą kalbą.

                      Parodoje – visi grafikės kūrybos etapai, nuo ankstyvojo, pradedant nuo 1982 m. sukurtų nespalvotų litografijų iki 2016 m. sukurtų piešinių. Pristatomi darbai, sukurti litografijos, oforto technikomis, taip pat B. Stančikaitės piešiniai, tapyba. O darbų formatai įvairuoja: nuo miniatiūrų iki didesnio formato.

Eksponuoti kūriniai yra iš pačios menininkės dirbtuvės bei Lietuvos dailės muziejaus fondų. Parodos kuratorės Reginos Urbonienės žodžiais, „Stančikaitės meistriškumą rodo nepriekaištingas komponavimas, subtili šviesos modeliuotė, perfekcionistiškai tiksliu piešiniu išreikšta ekspresija bei atspaudo precizika“.

                      B. Stančikaitė itin daug dėmesio skiria apšvietimui, tad ir parodos pavadinimas „Šviesa tamsoje“ gimė neatsitiktinai – atsižvelgiant į menininkės siekį grožėtis iš tamsos išnyrančiais objektais (plg. paveikslą „Šviesos mozaika“ (2005–2007 m.), litografiją „Šviesa“ (2007 m.).

                      Visoje kūryboje išlieka svarbūs gamtos, pirmiausia žolynų, motyvai: jie ir pirmosiose litografijose („Prieš vėją“, 1980 m.; „Rūsti šviesa I-II“, 1982 m.), ir vėlyvuosiuose darbuose (piešinių cikle „Kai aš pievoje smilgele lingavau I-II“, 2012 m.). Linguojantys žolynai, kiti gamtos motyvai byloja apie gamtos ar visos būties sakralumo pajautą.

                      Stančikaitės kūryboje itin svarbios egzistencinės potekstės, tą rodo vien estampų pavadinimai „Tavo nerimas II“ (2004 m.).

Estampuose „Tyla migloje“ (1996 m.), „Vandens ir vėjo muzika“ (1996 m.) sukuriama dinamiškos erdvės iliuzija. Šiuose ofortuose per lenktų vingiuotų linijų žaismą kuriamas judančios erdvės įspūdis, kuris „įneša“ tam tikro ritmiškumo, artimo muzikinei raiškai. Stančikaitės darbų muzikalumą, ritmą, skambesį savotiškai lemia dinamiškos formos, persipinančios spalvinės dėmės.

Nors kūrybinio kelio pradžioje, 9 deš., grafikė kūrė daugiau nespalvotas litografijas, ofortus, bet vėliau, nuo 10 deš., tampa svarbi spalva, gausėja spalvotų estampų, ypač ofortų. Būtent spalva, dažnai pastelinė, rusva, gelsva, padeda ryškinti subtilią harmoningą estampo nuotaiką, lyriškumą. Jei kūrybos pradžioje spalva daugiau padėjo ryškinti formas, tai vėliau tapo daugiau savarankišku dažo sluoksniu, dėme (tas ypač ryšku estampų cikle „Rugsėjo ženklai“, „Erdvės pojūtis“).

Cikle „Rugsėjo ženklai“ (2002 m.), kuris nebuvo pristatytas parodoje, o tik kataloge, svarbia tampa niuansuotų spalvinių dėmių, atveriančių skambias kelių matmenų plokštumas, žaismė ir ritmas. Atsiveria erdvės daugiasluoksniškumas. Šiame cikle galima įžvelgti aliuzijų į M. K. Čiurlionio kūrybos motyvus (pagal centrinę kompozicijos ašį, spalvinių dėmių ritmą, šviesų pastelinių spalvų koloritą). Šiuos darbus savotiškai jungia centrinė kompozicija, vertikalumas, spalvinių dėmių niuansai ir judėjimas. „Rugsėjo ženklų“ estampo kompozicija iš pažiūros atrodo statiška (estampo paviršius suliniuotas į tam tikras gardeles, centre – į kvadrato formą įkomponuota abstrakti geometrinė figūra). Persipinančios kelių tonų spalvinės dėmės (gelsvos, rusvos), įvairaus dydžio kristalėliai savotiškai „išjudina“ erdvę, teikia jai skambesio. Šiame cikle svarbiausias – šviesos srauto judėjimas ir gesimas (iš viršaus į apačią „byrantys“ balsvi taškeliai),  teikiantis savotiškos paslapties, nematerialumo įspūdį.

Savo „rudenišku“ gelsvatoniu koloritu šio ciklo darbams artimi ir B. Stančikaitės paveikslai: „Kelionė erdvėje“ (2005–2007 m.), „Pakilimas“ (2005–2007 m.). Šių paveikslų erdvė suformuota iš geometrinių kvadratėlių ir vingiuojančios vertikalios juostos – kelio.

Atskirai dera aptarti piešinius tušu, ciklą „Šviesos gelmė I–II“ (2012 m.), kuris taip pat nebuvo eksponuotas parodoje, o tik kataloge. Ciklas sukurtas pasitelkiant itin smulkias puantilistines linijas, pasikartoja piršto atspaudą ar net sraigės kiaukutą primenančio apskritimo forma. Tai – nelyg gyvybės užuomazga, sukuriama cikliško laiko iliuzija.

Piešiniuose „Labirintas“ (2015 m.), „Kelias“ (2015 m.) dinamiškos erdvės įspūdį formuoja susisiekiantys spiralės formos apskritimai. O dramatiškumo įspūdį sustiprina juodas fonas.

B. Stančikaitės darbuose savotiškai dera statika ir dinamika, ramybė ir emocija, vizualusis, muzikinis ir literatūrinis pradai. Nors Stančikaitės kūryba ir patiria ryškią formų raidą – nuo figūrinės link abstrakčiosios, bet ji išlaiko ypatingą formos preciziškumą, juvelyriškumą.

 

Pakilimas. 2005-2007. Drobė aliejus

Rugsėjo šviesa II

Iš ciklo „Šviesos gelmė“. II. Popierius. Tušas. 2012

 

Kultūra , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra