Įdomus eksponatas papildė medalių rinkinį

Autorius: Data: 2011-12-27, 14:31 Spausdinti

Parengė Dalia GRIMALAUSKAITĖ

Muziejaus numizmatikos rinkinį 2011 m. papildė sidabrinis medalis, skirtas Gabrieliui Narutavičiui (Narutowicz, 1865–1922) – pirmajam Lenkijos Respublikos prezidentui, nužudytam 1922 metais. Medalis buvo įsigytas Lenkijos internetiniame aukcione už Rūtos Kuncienės (JAV), 1982–1993 m. vadovavusios Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriui, paaukotus pinigus.

Medalio averse – G. Narutavičiaus portretas, sukurtas pagal lenkų skulptoriaus, medalininko Józefo Aumillero (1892–1963) sukurtą G. Narutavičiaus portretinę plaketę, kuri buvo kaldinta Varšuvos monetų kalykloje 1926 metais. Reverse – įrašas: PIERWSZY PREZYDENT / RZECZYPOSPOLITEJ WYBRA- / NY I ZAPRZYSIĘŻONY PRZEZ / ZGROMADZENIE NARODOWE / W 1922. ZGINĄŁ Z RĘKI ZA- / MACHOWCA 16 XII 1922 R. (Pirmas Respublikos prezidentas, išrinktas ir prisiekęs Nacionalinėje asamblėjoje 1922 m. Mirė nuo galvažudžio rankos 1922 m. gruodžio 16 d.).

Gabrielius Narutavičius gimė Telšiuose, žemaičių bajoro, pavieto teisėjo Jono Narutavičiaus ir Viktorijos Ščepovskaitės šeimoje, vaikystę praleido Brėvikių dvare (Telšių apskr.) su vyresniuoju broliu Stanislovu, būsimu Vasario 16-osios Akto signataru. Mokėsi Sankt Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultete, mokslus baigė Šveicarijoje. Tapo statybos inžinieriumi, vandens jėgainių statybos ir elektrifikacijos Šveicarijoje pradininku, statė jėgaines kitose Vakarų Europos šalyse, buvo Šveicarijos technologijos instituto Ciuriche profesorius.

Pirmojo pasaulinio karo metais dalyvavo Šveicarijoje veikusio Generalinio komiteto karo aukoms Lenkijoje remti darbe. Bendravimas su aktyviu kariniu ir politiniu atsikuriančios Lenkijos veikėju, būsimu valstybės vadovu Juzefu Pilsudskiu, jų savimonės bei siekių bendrumas pastūmėjo G. Narutavičių į politiką. 1920 m. jis tapo Lenkijos viešųjų darbų ministru, 1922 m. – užsienio reikalų ministru, tų pačių metų gruodžio 9 d. Nacionalinėje asamblėjoje, sudarytoje iš 555 pasiuntinių ir senatorių, buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lenkijos Respublikos prezidentu, už jo kandidatūrą balsavus 289 nariams. Jį palaikė tautinių mažumų atstovai, todėl G. Narutavičiaus išrinkimas lenkų buvo priimtas kaip iššūkis, po rinkimų susilaukta grasinimų ir išpuolių spaudoje. Buvo kaltinamas kosmopolitizmu, antireligiškumu, realios padėties Lenkijoje ir jos valstybinių interesų nesuvokimu ir t. t. Prezidentu G. Narutavičius buvo inauguruotas gruodžio 11 d., o po penkių dienų meno parodoje Varšuvoje buvo nušautas dešiniųjų pažiūrų lenkų nacionalisto, dailės kritiko ir menininko Eligiuszo Niewiadomskio. Žudikas nuteistas ir 1923 m. sušaudytas Varšuvos tvirtovėje.

Muziejaus rinkinius papildęs medalis sukurtas Lenkijoje. Jis nedatuotas, tačiau, lenkų numizmato, medalininkystės specialisto ir kolekcininko Tomaszo Bylickio (Varšuva) nuomone, medalio tema, jo gamyba ir vaizdulių stilius rodo XX a. 9 dešimtmetį. Greičiausiai jis galėjo būti sukurtas apie 1982 m., minint G. Narutavičiaus 60-ąsias mirties metines. Tai buvo laikas, kai Lenkijoje aktyviai veikė judėjimas „Solidarność“, pilietiškai nusiteikusi visuomenė kovojo už socialines teises, kol galiausiai 1981 m. neramumų apimtoje šalyje buvo paskelbta trejus metus galiojusi karinė padėtis. Visuomenėje buvo jaučiamas padidėjęs dėmesys prieškario valstybei, jos istorijai, o to meto politikos ir kultūros veikėjams paminėti privačia iniciatyva buvo pagamintas ne vienas atminimo ženklas, medalis.

G. Narutavičiui skirto medalio reverse įkalti du kontrasignatai – prabos (925) ir Varšuvos monetų kalyklos ženklas – herbas „Kościesza“. Šiuo vaizduojančiu strėlę ženklu dirbiniai valstybinėje kalykloje buvo žymimi apie 1925–1939 metus. Tačiau, anot T. Bylickio, įkaltoji praba ir raidžių raižymas, užuot naudojus punsonus, kaip ir gana atmestinai atlikto Lenkijos erelio stilius, nebūdingi to meto valstybės įmonei. Tai rodo buvus privatų medalio gamintoją – juvelyrą ar kitą meistrą, susijusį su tauriųjų metalų naudojimu darbe. Kontrasignatais meistras galėjo užkalti medalyje buvusį ženklą ar monogramą arba juos galėjo įkalti siekdamas suklastoti medalio nukaldinimo laiką, taip apsisaugodamas nuo galimų įtarimų ir kaltinimų.

http://www.lnm.lt

Nuotraukose:

1. Lenkija. Medalis pirmajam Lenkijos Respublikos prezidentui Gabrieliui Narutavičiui (1865–1922) atminti. Apie 1982. Autorius nežinomas, pagal dail. Józefą Aumillerą. Sidabras, Ø 35,6 mm, p – 19,402 g

2. Kontrasignatai G. Narutavičiui skirto medalio reverse: Varšuvos monetų kalyklos ženklas – herbas „Kościesza“ ir praba 925

Lietuvos nacionalinis muziejus , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra