Į užmarštį nueinančios pėdos

Autorius: Data: 2011-12-07, 15:32 Spausdinti

Panevėžio rajone, Paįstrio seniūnijos pakraštyje yra vienkiemis pavadintas Sendvariu. Išgirdus tokį pavadinimą, kyla mintis, kad bus kalbama apie kažkokį dvarą ir dar seną. Iš tikrųjų iš to „dvaro“ telikusi nedidelė, bebaigianti į žemę susmegti troba. Net ir iš kaimynystėje gyvenančių mažai kas žino, kad tai vieno iš prieškario žurnalisto, antinacinio pasipriešinimo dalyvio Jono Virbicko gimtinė.

Jonas Virbickas gimė 1911 metais. Jo tėvas Aleksandras Sendvario vienkiemį buvo įsigijęs iš nusigyvenančio Paįstrio dvarininko Hopeno. Ponas, nesibaigiančioms skolų skylėms kamšyti, buvo priverstas dvaro žemę atskirais sklypais išparduoti. Aleksandro šeimoje užaugo du sūnūs ir duktė.

Jonas 1921–1923 m. lankė Paįstrio pradžios molyklą. 1923 m. pradėjo mokytis Panevėžio vyrų (dabar J. Balčikonio) gimnazijoje. Ją baigęs 1931 m. įstojo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų Filosofijos fakultetą. Studijuodamas uždarbiavo įvairiose redakcijose. Iki 1940 m. dirbo žurnalo „Židinys“ administratoriumi ir redaktoriumi.

Buvo aktyvus visuomenininkas. Studijuodamas ir pradėjęs dirbti, nepamiršo savo gimtosios parapijos, palaikė ryšius su jaunimu, ypač su aktyviai veikusiais pavasarininkais, dalyvaudavo jų renginiuose, skaitydavo paskaitas.

1941 m. prasidėjus karui Lietuvių aktyvistų frontas nuo birželio 25 d. pradėjo leisti laikraštį „Į laisvę“. Redaguoti teko J. Virbickui, kartu su, iš netolimo nuo jo gimtinės Puodžiūnų kaimo kilusiu, Antanu Strabuliu ir kitais jaunais žurnalistais, iki kol vokiečiai 1942 metų pabaigoje jį uždraudė.

Uždarius oficialiai leistą laikraštį „Į laisvę“ ir vokiečiams pradėjus slopinti lietuvišką veiklą, susikūręs Lietuvių frontas 1943 m. sausio 15-ąją pradėjo „Į laisvę“ bei kitus leidinius leisti pogrindyje. Leidiniams medžiagą rinkti ir redaguoti vėl daugiausiai teko J. Virbickui ir A. Strabuliui. Taip jie darbavosi iki sovietinės armijos sugrįžimo 1944 m.

Sovietinei kariuomenei užėmus Lietuvą, Jonas Virbickas, grįžęs į Panevėžį, mokytojavo. 1945 m. rugpjūčio mėnesį čekistai jį suėmė. Netrukus suimamas ir jo kraštietis Antanas Stabulis taip pat pradėjęs dirbti mokytoju Panevėžyje. Tardymams abu buvo išvežti į Utenos kalėjimą. Juos kaltino už pogrindinę veiklą hitlermečiu. 1946 m. birželio 12 d. abiems davė po 10 metų kalėjimo bei 5-erius – tremties.

Po teismo abu buvo išvežti į Vilnių. A. Stabulis išsiunčiamas į Karagandos lagerius, o J. Virbickas susirgo ir gulėjo Lukiškių kalėjimo ligoninėje.

Brolis Petras Virbickas 1946 m. liepos 22 d. buvo nuvažiavęs į Lukiškių kalėjimą ir atvežė Jonui siuntinį. Tą siuntinį iš jo priėmė. Po trijų dienų, liepos 25 d., Petras, šio to nupirkęs, dar norėjo perduoti broliui siuntinuką, bet šio nebepriėmė. Nuo to laiko namiškiai apie Jono likimą jokių žinių nebegavo. Net ir įvairiuose leidiniuose, su klaustuku, buvo nurodoma Jono Virbicko mirties data – 1946 metai. Tik 2008 m. išleistoje Mindaugo Bloznelio knygoje „Lietuvių frontas vokiečių okupacijos metais“ nurodoma, kad J. Virbickas sovietiniuose lageriuose žuvo 1947 m. sausio 12 d.

Taigi šiemet suėjo 100 metų nuo šio žurnalisto, redaktoriaus, visuomeninko ir politkalinio Jono Virbicko gimimo. O tuoj po Naujųjų metų sukaks 65-eri metai nuo jo žūties. Gal tokiomis progomis, po ilgo tylėjimo būtų tikslinga išlikusią jo gimtinę, gimtąjį namą pažymėti, kad jo, jau dulkėmis užneštų pėdų, visiškai neuždengtų užmarštis. Tegu ateinantieji stiprybės semiasi iš prieš juos įminusiųjų pėdų.

Akėjas

Nuotraukose:

1. Jonas Virbickas

2. J. Virbicko gimtasis namas Sendvario vienkiemyje apie 1975 m.

Susijęs str.: Bronislovas Mažylis. „Prisiminėm kraštietį žurnalistą Joną Virbicka“ (Voruta. – 2012, birž. 9, nr. 12 (750), p. 2.)

Istorija , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra