Į Palangą atriedėjo Pakutuvėnų dvasia

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Sekmadienį, 2009 m. birželio 28 d. Antano Mončio muziejuje-namuose sulaukta netikėtų svečių – žaismingų „Riedančių akmenų“ virtinės, dedikuotos menininkui, skulptoriui A. Mončiui.

„Riedantys akmenys“ – II-ojo Tata festivalio programos dalis. Festivalio metu Pakutuvėnų kaime (Plungės raj.) keletą dienų veikė meno dirbtuvės, kuriose penki Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyriaus skulptūros specialybės studentai bei menininkai Asta ir Mindaugas Šimkevičiai kūrė „Riedančius akmenis“.
Vienas iš jų – dedikuotas A. Mončiui, buvo visiems laikams atgabentas į Palangą ir buvo paliktas muziejaus šeimininkų globai.
Šį ir dar keletą riedulių šventinį vakarą tam tikru maršrutu iki A. Mončio namų-muziejaus rideno, stūmė, tempė projekto dalyviai ir žiūrovai. Prisijungti prie akmenų ridenimo ceremonijos buvo kviečiami visi norintys – pasirodo ratukais ir virvelėmis aptaisyti akmenys tikrai gali riedėti.
Muziejuje „Riedančius akmenis“ pasitiko ansamblis „Vilniaus fagotynas“ su programa „Elektrinis fagotynas“ (Lietuva, Gruzija).
Projekto „Riedantys akmenys“ dalyviai menininkai A. ir M. Šimkevičiai pristatydami projektą prisiminė posakį – „sustingęs kaip akmuo“: „Bet kažkada akmenys riedėjo. Riedėjo nuo pat Skandinavijos iki Žemaitijos laukų. Riedėjo, riedėjo ir sustojo. Prisiminę tą riedančią istoriją nutarėm šiems Žemaitijos rieduliams duoti dar vieną šansą riedėti. Įdėjom jiems ratus ir tegul jie rieda. Nuriedėjo iš Pakutuvėnų iki Palangos, iki Mončio muziejaus, gal paskui į Plungę, Platelius, Kretingą ar iki pačios Skandinavijos“, – kalbėjo menininkai.
Priimdama riedulį A. Mončio namų-muziejaus direktorė Loreta Turauskaitė prisiminė A. Mončio viešnagę Lietuvoje: „Pamenu tada jis aplankė savo tėvo kapą. Akmeninio antkapio projektą pats buvo padaręs – dvi sudėtos rankos. Žiūrėjo jis į tą jau apsamanojusį akmenį ir sakė – „kaip gerai, reiškia jis čia įsigyveno“. Todėl ačiū už riedulį. Gal kartais jis ir apsamanos, bet tai tikrai yra daugiau nei riedulys“, – sakė L.Turauskaitė.
A. Mončio sesuo Birutė Turauskienė tai pat negalėjo nuslėpti susijaudinimo žiūrėdama į broliui dedikuotą meno kūrinį: „Kai paskutinį kartą mačiau Antaną, prieš daug metų, buvo toks pat laikas, birželio pabaiga. Jau jis ruošėsi grįžti į Lietuvą. Jis sakė – „nebegaliu – dieną galvoju, naktį sapnuoju Lietuvą. Užteks man ten dirbti iš svetimo medžio, kalti svetimą akmenį, Lietuvoje netrūksta nei medžių, nei akmenų“. Gaila, kad sugrįžt nebegalėjo, liga pakirto“, – dėkodama sakė B. Turauskienė.
 
Antanas Mončys
Antanas Mončys gimė 1921 m. Mončių kaime, Kretingos rajone (37 km nuo Palangos). Baigęs Kretingos pranciškonų gimnaziją. 1941-1943 m. studijavo architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete.
Artėjant Raudonajai armijai 1944 m. pasitraukė į Vakarus.
1947-1949 m. studijavo skulptūrą Freiburgo meno mokykloje. Gavęs skulptoriaus diplomą ir Prancūzijos valdžios stipendiją tolesnėms studijoms, žinias gilino Paryžiuje, kur lankė garsiąją Osipo Zadkine studiją. Nuo 1952 m. pradėjo dalyvauti parodose, dirbo kartu su Marku Šagalu, broliais Marteliais. Jo darbai buvo eksponuojami Vokietijoje, Prancūzijoje, Monake, Italijoje, JAV, Anglijoje, Belgijoje, Kanadoje.
Lietuvoje A. Mončio darbai pirmą kartą parodyti 1989 m. išeivijos menininkų kūrybos parodoje, kuri veikė Vilniuje ir Kaune.
Skulptorius mirė Paryžiuje 1993 m. liepos 10 d. Palaidotas Grūšlaukės kapinaitėse šalia tėvų.
 
Autorės nuotr.
 
Nuotraukose:
 
1. Projektas „Riedantys akmenys“ prie A. Mončio namų-muziejaus atrideno visą virtinę akmenų. Didžiausias jų (dešinėje), dedikuotas A. Mončiui, čia liks visam laikui
2. Riedulių ridenime dalyvavo A. Mončio sesuo B. Turauskienė
3. Šiems akmenims posakio „sustingęs kaip akmuo“ tikrai nepritaikysi

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra