Į Lietuvą atkeliavo Čenstakavos Dievo Motinos ikona

Autorius: Data: 2012-08-08, 15:33 Spausdinti

Į Lietuvą atkeliavo Čenstakavos Dievo Motinos ikona

Izabelė PUKĖNAITĖ, Vilnius

2012 m. rugpjūčio 5 dieną į Lietuvą iš Latvijos atkeliavo Čenstakavos Dievo Motinos ikona.

Rugpjūčio 5–12 dienomis ikona pabuvo visose Lietuvos vyskupijose. Tokios kelionės prasmė – malda į Dievo motiną už gyvybės kultą – kovą prieš abortą. Tai yra pirmasis tokio masto žygis per visą šiaurinę Azijos dalį ir Europą, nuo vandenyno iki vandenyno – Ramiojo ir Atlanto neaplenkiant ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Maldai už gyvybę, šeimą kviečia prisidėti ir katalikai, ir ortodoksai. Čenstakavos Dievo Motinos ikonos kelionę po Lietuvą koordinuoja Lietuvos ortodoksų bažnyčia, Vilniaus ir Lietuvos vyskupija, Lietuvos šeimos centras, VDU, Santuokos ir šeimos studijų centras ir katalikiškas mėnraštis „Artuma“.

Projektas „Nuo vandenyno iki vandenyno“

Projekto „Nuo vandenyno iki vandenyno“ tikslas yra skatinti visuomenę malda kovoti už gyvybę. „Esmė yra palaikyti žmonių viltį, kurie pasisako prieš mirties kultūrą – prieš abortus ir kitas socialines problemas, kurias svarbu spręsti krikščioniškai, žmogiškai, nepalaikant mirties kultūros”, – kalbėjo ortodoksų kunigas Vitalijus Mockus. „Nuo vandenyno iki vandenyno“ globėjai tikisi, kad šis judėjimas pritrauks kuo daugiau žmonių ir atkreips valstybių, per kurias ši ikona keliaus, žmonių dėmesį ir pagarbą gyvybei. V. Mockus akcentavo, kad tokia iniciatyva yra krikščioniška. „Krikščionims ir dera melstis, kitų priemonių nelabai ir teturime. Iš tikrųjų malda ir aktyvus socialinis veikimas yra išeitis iš šios bėdos. Taip pat malda į Dievo motiną”, – bendrystės maldoje svarbą pabrėžė V. Mockus.

Ikona keliauja iš valstybės į valstybę

Santuokos ir Šeimos studijos centro mokslo darbuotoja, tarptautinio piligrimystės komiteto narė prof. dr. Birutė Obelenienė pasakojo apie Čenstakavos Dievo Motinos ikonos kopijos kelionę po kitas Europos valstybes. Pasak jos, ši ikona valstybėse, į kurias būna atgabenta, ją mačiusiems žmonėms palieka didelį įspūdį. „Mačiau, kaip buvo pašventinta ši ikona <…>.  Jos įšventinimo truko 4 valandas. Daugpilyje, prie pagrindinės miesto Jėzaus prisikėlimo bažnyčios, žmonės stovėjo pusę nakties, kad galėtų patys prieiti ir pabučiuoti ikoną. Ta intencija, kuri yra patikėta Dievo motinai, turi didelį krūvį, ateina daug žmonių, ypač daug jaunimo”, – dideliu jaunimo susidomėjimu džiaugėsi B. Obelenienė. Toliau ikona keliaus į Lenkiją, Vengriją, Slovakiją ir kitas šalis.

Ikoną pasitinka baikeriai ir savanoriai

Čenstakavos Dievo Motinos ikoną visose septyniose Lietuvos vyskupijose pasitiks savanoriai. Šis paveikslas po valstybes keliauja specialiai jam pastatytoje stiklinėje koplyčioje. B. Obelenienė pasakojo, kad Baltarusijoje šalia šios ikonos važiavo automobiliai, kuriuose skambėjo tikri varpai, taip pranešantys ne tik žinią apie ikonos atkeliavimą, tačiau ir atkreipiantys dėmesį į kėsinimąsi į negimusių vaikų gyvybę. Pasieniuose Čenstakavos Dievo Motinos ikoną pasitinka ne tik savanoriai, tačiau prie tokios piligrimystės prisideda ir baikeriai, kurie lydi stiklinėje koplyčioje keliu riedantį šventą paveikslą.

Rugpjūčio 5 d. Dievo Motinos ikona po šv. Mišių Latvijoje (Skaiskalnės mstl.) buvo perduota Panevėžio vyskupijai. Pirmadienį ikona buvo atgabenta į Šiaulius, vėliau į Telšius. Iš ten ikona keliaus į Kauno arkikatedrą baziliką. Ketvirtadienį ji buvo perduota Vilniaus arkivyskupijai, ikoną buvo galima pamatyti Aušros vartų Šv. Teresės bažnyčioje. Vėliau ikoną perims Lietuvos stačiatikių bažnyčia, o jau rugpjūčio 12 dieną iš Vilkaviškio ikona bus perduota Lenkijos piligrimams.

Būdas kovoti prieš abortus – neskatinti rinkos

VDU Teologijos katedros vedėjas, bioetikas, kunigas, prof. Andrius Narbekovas teigė, kad vienas iš pagrindinių būdų kovoti su abortais yra gydytojų, kurie tuo užsiima, paslaugų boikotavimas. Taip abortų darymo verslas taptų nebepaklausus. Kunigas kalbėdamas apie gydytojų ir ginekologų darbo etiką pateikė pavyzdį, kokia situacija yra Jungtinėje Karalystėje. „Anglijoje nėra pakankamai ginekologų, kurie darytų abortus. Ne todėl, kad tai būtų amoralu, o dėl to, kad tai yra neprestižas. Tokio mediko visuomenė tiesiog negerbia. Ir mes turime eiti tuo keliu”, – dalinosi įžvalga A. Narbekovas. Tiesa, derėtų pastebėti, jog toks verslas yra labai pelningas ir ne vienam gydytojui – pagrindinis pragyvenimo šaltinis. A. Narbekovo teigimu, visuomenė neturėtų rodyti pagarbos tiems medikams, kurie žudo negimusius vaikus. Pasak jo, svarbu yra ne tik kovoti su pačiais gydytojais, kurie daro abortus, tačiau daryti įtaką ir  moterims. „Mūsų motinos ir seserys turėtų nuo pat mažumės ieškotis gydytojų, kurie abortų nedaro. Visuomenė privalo priversti gydytojus (darančius abortus – aut. past.) badauti”, – apie kovą su abortais dėstė A. Narbekovas.

Daugiavaikė šeima neturi būti asociali

Viena iš priežasčių arba pasiteisinimų, dėl ko moterys ryžtasi darytis abortus, yra nepriteklius šeimoje arba vaiko auginimui netinkama socialinė aplinka. Ne visi vaikai ateina į mylinčius namus, ne visi gimsta iš meilės ir ne visus išnešioja sveikos, priklausomybių neturinčios moterys. Dažnai visuomenei nepriimtinoje aplinkoje gyvenančios moterys yra net skatinamos atsisakyti savo atžalų – juk augs alkoholikų šeimoje, paskui pats toks bus. Kun. A. Narbekovas mano kitaip: „Tokius žmones mes turime net labiau mylėti, nes jie yra nelaimingi <…> mes turime juos priimti. Visuomenės nuomonė yra tokia, kad alkoholikas turit turėti kuo mažiau vaikų, nes jie perdėm gimdo tokius pačius. Tačiau didelė šeima tikrai neturi būti asociali.” A. Narbekovas kalbėdamas apie priklausomybių turinčius žmones pabrėžė, kad kiekvienas žmogus turi laisvą valią daryti sprendimus, kurie gali būti kitokie, nei galbūt darytume mes. Tačiau jis siūlė neteisti dar negimusio vaiko pagal tai, kokį gyvenimą iki šiol gyveno jo tėvai: „Niekas negali paklausti aborto metu nužudytų vaikų, kokias jie šeimas rinktųsi, kokias dvasines vertybes pasirinktų. Vykdydami abortą mes sunaikiname to žmogaus pasirinkimo ir savirealizacijos galimybę.“

Voruta. – 2012, rugpj. 18, nr. 17 (755), p. 4.

Katalikų Bažnyčia , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra