Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Trumpa organizacijos veiklos ir studijų savaičių Lietuvoje apybraiža
Į Laisvę fondo ištakos, įkūrimas ir pirmieji vadovai
Į Laisvę fondas yra išeivijoje įkurtos ir šiuo metu dar veikiančios rezistencinės, patriotinės organizacijos – Lietuvių fronto bičiuliai kultūrinis padalinys.
Lietuvių fronto bičiulių organizacija buvo įkurta 1951 metais JAV, siekiant suvienyti po pasaulį išsiblaškiusius antinacinės rezistencijos (Lietuvių fronto) dalyvius ir sutelktomis jėgomis kovoti už Lietuvos išlaisvinimą.
1953 m. buvo atkurtas ir pradėtas JAV leisti žurnalas „Į LAISVĘ”, (gyvuojantis bei leidžiamas ir šiuo metu). Į Laisvę fondas buvo įkurtas 1960 m. rugpjūčio mėn. 5 d. Chicagoje. Mintis įkurti tokį fondą buvo kilusi jau anksčiau, dar 1959 – 1960 metais New Yorke. Šio miesto LF bičiuliai siūlė įkurti Geležinį fondą, kuriame būtų sukaupta bent 100 tūkst. dolerių rezistencinei veiklai remti.
Tuo pačiu metu Chicagoje prie „Į Laisvę” žurnalo susispietę bičiuliai galvojo apie Lietuviškų studijų fondo įsteigimą, kuris remtų mokslinį darbą, istorinės, rezistencinės tematikos knygų leidimą. Taip pat buvo galvojama, kad toks fondas turėtų būti nepolitinis ir nesusijęs nė su viena politine grupe ar organizacija.
1960 m. LFB studijų savaitės Kennebunporte (Maine valstija) metu buvo atsisakyta Geležinio fondo kūrimo idėjos, o nutarta organizuoti Lietuviškųjų studijų fondą. 1960 07 05 Chicagoje, tuometinio JAV LFB centro valdybos pirmininko dr. Petro Kisieliaus namuose buvo priimti galutiniai fondo Į Laisvę lietuviškai kultūrai ugdyti steigimo sprendimai. Fondo pirmininku buvo išrinktas dr. Vytautas Vardys, planavimo komisijos pirmininku dr. Juozas Girnius, finansų komisijos pirmininku dr. Kazys Ambrozaitis, iždininkas dr. Antanas Razma (greitai fondo vadovybę palikęs). Dr. V. Vardžiui išsikėlus iš Chicagos, vadovavimą fondui perėmė dr. K. Ambrozaitis (fondui vadovaujantis iki šių dienų).
1964 m. gruodžio mėn. 4 d. fondas buvo įregistruotas Illinois valstijoje kaip nepelno siekianti kultūrinė organizacija, kurią sudaro nariai įsigiję bent vieną akciją (100 dol.).
Fondo nariais, turinčiais teisę balsuoti gali būti asmenys paaukoję fondui bent 100 dol.; paaukoję didesnes sumas tampa fondo mecenatais. Visi kiti fondo nariai turi fondo rėmėjų statusą. Fondo nariai renka 12 direktorių, o šie fondo valdybą.
Į Laisvę fondo tikslai ir svarbiausios veiklos kryptys
Pagrindinis fondo Į Laisvę tikslas: leisti įvairias studijas bei knygas istorine, filosofine, religine ir grožine tematika (nežiūrint, kad tokių veikalų leidimas būtų ir nepelningas), organizuoti istorinių ir politinių diskusijų, studijų savaites.
Per keturis savo veiklos dešimtmečius Į Laisvę fondas atliko darbus, kurių okupuotoje Lietuvoje anuo metu buvo neįmanoma padaryti. Išleisti veikalai skatino tautiškumą, skelbė pasauliui sovietų vykdomą lietuvių tautos genocidą, kėlė partizanų didvyriškumą, svarstė gyvenimo prasmės, žmogaus egzistencijos, moralės klausimus. Visa tai,  be abejo, betarpiškai prisidėjo prie lietuvybės išlaikymo išeivijoje ir Lietuvos nepriklausomybės atstatymo.
Fondui šiuo metu vadovauja vienas jo kūrėjų ir ilgamečių vadovų dr. Kazys Ambrozaitis, ilgametis fondo iždininkas – Alfonsas Pargauskas.
Į Laisvę fondo išleistos knygos
Į Laisvę fondo pastangomis per visą jo egzistavimo laikotarpį buvo išleista daug įvairių grožinės bei mokslinės tematikos knygų, kurių daugumą norime čia išvardinti:
1961 m. V. Mačernio eilėraščių knyga “Poezija”, J. Girniaus studija “Tauta ir ištikimybė”;
1962 m. J. Daumanto “Partizanai” (II laida);
1964 m. N. E. Sūduvio “Vienų vieni”, J. Girniaus “Žmogus be Dievo”;
1965 m. V. Vardžio redaguota mokslinė studija “Lithuania Under The Soviets”;
1966 m. M. Vilties eilėraščių knyga “Neparašyti laiškai”;
1968 m. K. Bradūno redaguota antologija “Lietuvių literatūra svetur 1945–1967”;
1969 m. Vl. Ramojaus romano “Kritusieji už laisvę”, II tomas;
1980 – 1985 m. J. Brazaičio “Raštai” (I – VI tomai);
1981 m. A. Barono romanas “Mirti visada suspėsi”;
1984 m. J. Daumanto ”Partizanai” (III laida) ;
1986 m. J. Keliuočio memuarai “Dangus nusidažo raudonai”;
1987 m. K. Girniaus studija “Lietuvos partizanų kovos”;
1988 m. A. Paškaus studija “Evoliucija ir krikščionybė”, A.Damušio studija “Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai antrojo pasaulinio karo ir pokario (1940-1959) metais;
1989 m. A. Paškaus studija “Asmenybė ir religija”;
1993 – 1994 m. V. Vaitiekūno rinktiniai raštai “Vidurnakčio sargyboje” (I ir II tomai);
1993 m. J. Lukšos – Daumanto “Laiškai mylimosioms”;
1998 m. A. Damušio  studija “Lithuania Against Soviet And Nazi Aggression” ir kt.
Į Laisvę fondo Lietuvos filialas
1990 m. pabaigoje, išeivijos lietuvių ir Lietuvos visuomeninių jėgų pastangomis, buvo įkurtas Į Laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti filialas Lietuvoje. Pirmąją filialo valdybą sudarė – Liudas Dambrauskas (pirmininkas), Vidmantas Valiušaitis (sekretorius), Vaidotas Daunys, Mindaugas Bloznelis, Jonas Antanaitis, Arvydas Juozaitis. Vėliau filialo valdymo organai buvo pertvarkyti įkuriant tarybą ir valdybą. Tarybos pirmininku tapo L. Dambrauskas, valdybos – V. Valiušaitis. Į valdybą buvo deleguoti centrinės Į Laisvę fondo vadovybės atstovai – dr. Kęstutis Skrupskelis ir dr. Kęstutis Girnius.
1992 m. pradžioje buvo išrinkta nauja filialo vadovybė: taryba – V. Valiušaitis (pirmininkas), J. Kairevičius (sekretorius), nariai – V. Daunys, V. Katkus, M. Bloznelis, dr.K. Skrupskelis, dr. K. Girnius; valdyba – I. Misiūnas (pirmininkas), T. Majauskas (vicepirmininkas), V. Zavadskis (sekretorius). Pagal “Į Laisvę” fondo Lietuvos filialo Statutą filialo taryba ir valdyba renkama kas du metai.
2000 – 2002 metais filialo tarybą sudarė: J. Kairevičius (pirmininkas), A. Dragūnevičius, dr. K. Skrupskelis, P. Kimbrys, J.Laučiūtė, V.Vitkauskas, A. Žemaitytė. Fondo filialo valdybos pirmininkas Vidmantas Vitkauskas.
Šiuo metu į fondo filialo tarybos nariai: Vidas Abraitis, Jonas Kairevičius (pirmininkas), Gražina Mareckaitė, prof. Kęstutis Skrupskelis, Vidmantas Vitkauskas
(antrą kartą perrinktas valdybos pirmininku) ir Aldona Žemaitytė – Petrauskienė (sekretorė). Filialo tarybos nariu iki netikėtos mirties buvo ir prof. Vytautas Kubilius.
Į Laisvę fondo studijų savaitės Lietuvoje
Į Laisvę fondo filialas nuo pat savo įsikūrimo pradžios organizavo ir organizuoja įvairius Lietuvos ir užsienio lietuvių kultūrinius renginius, minėjimus, knygų pristatymus, knygų leidybą ir kt. Svarbiausias filialo renginys – vasaros studijų savaitė, tęsianti prasmingą išeivijoje susiklosčiusią studijų savaičių tradiciją. Studijų savaičių metu analizuojamos ir svarstomos Lietuvos istorijos bei politikos aktualijos, didžiausią dėmesį skiriant krikščioniškos moralės, rezistencinės atminties, tautinių vertybių ir pilnutinės demokratijos idėjų puoselėjimui. Kiekvieną kartą studijų savaitėse buvo aptariamos ir tuo metu aktualiausios Lietuvos politinio, ekonominio gyvenimo problemos, projektuojamos krašto ateities vystymosi perspektyvos.
Per fondo filialo gyvavimo laikotarpį Lietuvoje jau buvo organizuota keturiolika politinių ir istorinių studijų savaičių. Studijų savaitės kiekvieną kartą būdavo organizuojamos vis kitoje vietoje. Tuo buvo siekiama ne tik kuo plačiau paskleisti Į Laisvę fondo idėjas, bet ir įtraukti į fondo veiklą aktyviausius Lietuvos provincijos miestuose bei miesteliuose gyvenančius bendraminčius. Studijų savaitės sulaukdavo ne tik vietinių gyventojų dėmesio, bet ir pritraukdavo daug žinomų Lietuvos politikos, mokslo, kultūros ir visuomenės veikėjų. Kiekvieną kartą į studijų savaites atvykdavo ne mažas ir tautiečių būrys iš užsienio.
Pirmoji studijų savaitė buvo organizuota 1992 m. Vilniuje ir Nidoje. Jos tema: „Pilnutinė demokratija: idėjos, realijos ir perspektyvos”.
Renginio atidarymas vyko Vilniaus menininkų rūmuose, dalyvaujant Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui, kitiems parlamento nariams. Po V. Valiušaičio, prof. V. Landsbergio, dr. K. Ambrozaičio ir dr. A. Damušio įžanginių sveikinimo žodžių, pranešimus skaitė V. Natkevičius (apie kultūrinę autonomiją), M. Bloznelis (apie tautinių ir krikščioniškų vertybių įtaką Lietuvos vidaus politikai), dr. K. Girnius (apie pilnutinės demokratijos idėjų pritaikymo galimybių valstybiniame gyvenime) ir kun. dr. V. Kazlauskas (apie politikos dvasingumą ir moralę). Vakare Verkių rūmuose renginio dalyviams buvo organizuotas pobūvis, kuriam vadovavo poetas  V. Daunys.  Kitą dieną, renginio dalyviai dviem pilnais autobusais išvyko į Nidą, kur dalyvaujant įvairių laikų Lietuvos ir išeivijos politikams, kultūrininkams bei visuomenės veikėjams dar kelias dienas, paįvairinant jas poezijos ir muzikos vakarais, posėdžiavo ir diskutavo.
Studijų savaitėje Vilniuje ir Nidoje dalyvavo, skaitė pranešimus bei įvairiomis temomis diskutavo ir daug kitų Lietuvoje bei išeivijoje žinomų politikos, mokslo ir visuomenės veikėjų:  Darius Kuolys, Romualdas Ozolas, Vytautas Radžvilas, Algirdas Patackas, Juozas Kojelis.
Pirmosios studijų savaitės pranešimų ir diskusijų mintys buvo susumuotos į savotišką rezoliuciją, kurios autorius –  dr. A .Damušis. Šios mintys nenustoja savo vertės ir dabar, nuo pirmosios studijų savaitės praėjus dvylikai metų. Verta kai kurias šios rezoliucijos mintis prisiminti.
Vertindamas politinę demokratiją, studijų savaitėje svarstytų minčių apibendrintojas dr. A.Damušis konstatavo, kad politinės demokratijos sistemoje suvereni valstybės valdžia priklauso pačiai tautai. Ji reiškiasi išbalansuota trijų valdžios institucijų sistema: įstatymų leidžiamąja, vykdomąja ir teisine.
Konstitucija saugo piliečių teises nuo valdžios pareigūnų savivalės, išreiškia tautos fizinį bei kultūrinį identitetą ir laiduoja jo išsaugojimą.
Vadovaujantis pilnutinės demokratijos principais politinių partijų diferenciacija turėtų būti paremta ne religiniais – ideologiniais skirtumais, bet ūkiniais – socialiniais pagrindais, tuo būdu įvairiais keliais siekiant visiems piliečiams ūkinės, kultūrinės ir dvasinės gerovės.
Kalbant apie krašto  socialinę – ekonominę demokratiją,  konstatuojama, kad tautos pajamų įstangus didinimas ir krašto bendrosios ūkinės gerovės kėlimas, nepažeidžiant asmens pirmenybės principo, yra vienas pirminių socialinės demokratijos rūpesčių.
Lietuvos pramonei tampant vyraujančia ūkio šaka reikia stengtis išvengti didelių užsienio monopolijų bei koncernų investicijų. Į naujų įmonių kūrimą būtina įjungti savus specialistus(…). Sutartys su užsienio firmomis turėtų būti pasirašomos tik gerai patikrinus. Toks atsargumas reikalingas apsisaugoti nuo socialinio ir ūkinio darbo jėgos išnaudojimo bei užsienio biznierių pelno nuslėpimo metodų.(…)
Kaip politinėje taip ir socialinėje pilnutinės demokratijos praktikoje turėtų reikštis ne smulkios frakcijos, ne dešimt, dvidešimt, bet trys, keturios stiprios partijos.
Skirtingai nei politinėje ar socialinėje demokratijoje, kultūrinės demokratijos išraiška yra grindžiama  sąmoninga kiekvieno asmens pasaulėžiūra. (…) Pasaulėžiūrinius įsitikinimus žmogus jautriai gina, jei reikia, dėl  jų kovoja, nes tai yra asmens laisvės reikalas. Tai reiškia – žmogus nori ir privalo turėti teisę pagal savo įsitikinimus ne tik mąstyti, bet ir gyventi.
Pilnutinė tarptautinė demokratija didelį dėmesį skiria antivalstybiniams uždaviniams ir išeivijos vaidmeniui išryškinti. Savo laiku tarptautinės demokratijos reikšmę  pasauliniu mastu išryškino Franklin‘as  Roosvelt‘as ir Winston‘as Churchilll‘is Atlanto Chartoje, kurioje numatytos lygios sąlygos visoms tautoms ir valstybėms naudotis prekyba ir pasaulio žaliavomis, siekti tarpusavio visų tautų ūkinio bendradarbiavimo bei socialinio saugumo, užtikrina tautų teritorijos neliečiamumą (…).
Todėl tokios vizijos rėmuose patriotiškos išeivijos vaidmuo yra ypatingai svarbus ir vertingas: visais būdais remti Lietuvos stiprėjimą ir įsijungimą į laisvę branginančio pasaulio ekonominę ir kultūrinę sistemą.
Pirmosios studijų savaitės dalyvių nuomone ši studijų savaitė pavyko puikiai. Joje dalyvavo ne tik daug žinomų veikėjų iš Lietuvos, bet ir apie 20 tautiečių iš užsienio. Renginys sulaukė valdžios ir žiniasklaidos dėmesio. Studijų savaitės metu nemažai laiko buvo skiriama ir kultūriniams bei pramoginiams reikalams. 
Sėkmingai pavykusi pirmoji studijų savaitė tapo tradicija ir buvo organizuojama kiekvienais metais: antroji studijų savaitė vyko 1993 m. Birštone. Studijų savaitės tema – „Lietuvos nepriklausomybei 75 metai“.
Ir šį kartą dalyvių pranešimuose bei diskusijose buvo svarstyti pilietinės visuomenės ir pakantumo ugdymo, kultūros, švietimo, žiniasklaidos, ekonomikos, politikos klausimai. Studijų savaitės metu buvo kalbama ne tik apie krašto praeities vystymosi aspektus, praradimus sovietinės okupacijos metais, bet ir apie įvairius to meto viešojo gyvenimo pasiekimus bei skaudulius, Lietuvos ūkio pertvarkymo perspektyvas. Buvo iškelta ir pilietinės visuomenės puoselėjimo, įvairių nepriklausomų organizacijų kūrimo, kaip savotiško saugiklio tarp valdžios ir asmens, svarba. Pranešimus studijų savaitėje skaitė žinomi Lietuvos mokslininkai ir politikai – prof. Vytautas Kubilius („Kultūra demokratinėje valstybėje“, Česlovas Stankevičius („Lietuva tarp Rusijos ir Europos“) bei kiti.
Studijų savaitės atidarymo metu kalbėjęs fondo vadovas dr. Kazys Ambrozaitis ne tik džiaugėsi, kad fondo filialas surengė antrąją studijų savaitę, bet ir vylėsi, kad jos taps tradicinėmis.
1994 m. trečią kartą tokia studijų savaitė vyko Mastaičiuose (Garliavoje). Jos tema – „Lietuvos politinė kultūra”. Savaitėje dalyvavę prelegentai kalbėjo apie Lietuvos politinio gyvenimo, ekonomikos ir kitų sričių sunkumus, moralinių nuostatų stoką, opozicinių grupių vienybės problemas, didėjančia visuomenės apatiją. Buvo paminėta ir rezistencinio žurnalo „Į Laisvę“ penkiasdešimties metų sukaktis, įteikta pirmoji Į Laisvę fondo Rezistencijos premija už Lietuvos antibolševikinės ir antinacinės rezistencijos tyrimų darbus (Nijolei Gaškaitei).
Po paskaitų ir diskusijų studijų savaitės dalyviams, kaip ir kiekvieną kartą, buvo surengta turininga kultūrinė programa – organizuotos išvykos į Juozo Lukšos – Daumanto žuvimo vietą, partizanų kapinaites Digriuose, aplankyta Garliavos Juozo Lukšos gimnazija ir ten esantis muziejus, suruoštas Bernardo Brazdžionio kūrybos vakaras, dalyvaujant pačiam poetui ir kt. 
Apibendrinant trečiąją studijų savaitę buvo akcentuota, jog „ žvilgtelėjus į Lietuvą jos vienerių 1993 – 1994 metų fone ir artimiausioje perspektyvoje, pastebėtas tolydžiai gilėjantis politinių jėgų poliarizavimasis (ypač tarp vadinamosios kairės ir dešinės), kurį lemia santykiai su Rytais, smunkantis krašto ūkis, kitos aplinkybės. Lietuvai, kaip ir kitoms pokomunistinėms valstybėms, būdingas ne politinių partijų ir grupių sutarimas, sveika konkurencija, o nuolatinis karas, kurį visuomenė (bent didžioji jos dalis) vis labiau ima vertinti kaip nuogą valdžios siekimą ar kuo ilgesnį jos išlaikymą.(…) Būsimų rinkimų (nesvarbu, kada jie vyktų) akivaizdoje ypač svarbu: demokratinės ir nepriklausomybinės orientacijos partijų bei politinių grupių vienybė, santykiai su elektoratu, taip pat kandidatūrų veiksnumas, jų skelbiamų programų realumas ir aiškumas. Lietuvos partijų gyvenimo dramos viena iš priežasčių buvo įvardintas jų tapatinimasis su asmenimis, neretai nesubalansuotos populistinės programos.
Kalbėtojų daugumos nuomone, šiandieninės Lietuvos būklę – politikoje, ekonomikoje, teisėtvarkoje bei teisėsaugoje, administracijoje ir kitose srityse – tiesiogiai ir netiesiogiai lemia per 50 okupacijos metų iškreipta individo kultūra, aiškiai nesuvoktos moralinės nuostatos ar jų stoka, dar ryškūs vadinamo socialistinio gyvenimo likučiai, apiblėsusios krikščioniškos tradicijos.
Svarstant santykius su užsienio lietuviais, sukakus 50 metų nuo paskutinio didžiojo išsiskyrimo (1944 vasarą), buvo vienbalsiai konstatuota, kad abiejų lygiateisių vienos tautos dalių bendravimas (…) dar nepasiekė deramos būklės. Tebevyksta ilgas ir nelengvas susipažinimo procesas.
Susirinkusieji daug dėmesio skyrė antibolševikinės ir antinacinės rezistencijos bei jos istorijos klausimams. Atvirai buvo įvardintos oficialios Lietuvos valdžios tendencijos menkinti ar iškraipyti Lietuvos ilgametį pasipriešinimą okupacijai.
Ketvirtoji studijų savaitė buvo organizuota 1995 metais Kaune – „Lietuva: valstybė ir visuomenė 1990-1995 m.”. Iškilmingas studijų savaitės atidarymas prasidėjo  Kauno Rotušėje vyskupo S. Tamkevičiaus invokacija. Renginio atidaryme dalyvavo aukšti Bažnyčios hierarchai, Kovo I I akto signatarai, Seimo, Kauno savivaldybės tarybos nariai, spaudos atstovai. Ir šioje studijų savaitėje vyravo jau tradicinėmis temomis tapusios paskaitos bei diskusijos – politika, ekonomika, kultūra. Nemažai vietos šioje studijų savaitėje buvo skirta teisėtvarkos ir teisėsaugos klausimams nagrinėti. Buvo pagerbtas ir prieš metus mirusio filosofo Juozo Girniaus atminimas, surengta filosofo gyvenimo nuotraukų parodėlė.
Pirmoji jubiliejinė – penktoji studijų savaitė vyko 1996 m. Telšiuose. Jos tema – „Lietuvos keliai ir kryžkelės 1990 – 1996 m.”. Į Laisvę fondo vadovas dr. Kazys Ambrozaitis kalbėdamas studijų savaitės atidarymo metu tarp kita ko pasakė : „ Demokratijoje pasirenkame laisvus kelius tiesos ieškojimui. Nevaržomi galime konstatuoti, ar tie keliai tebeturi kliūčių, ar audros išversti medžiai dar tebeguli ant tų kelių ir trukdo progresui.(…)
Pilnutinės demokratijos idėjos temomis jau kalbame penketą metų. Ne visi tada apie pilnutinę demokratiją buvo girdėję, kiti buvo pamiršę. Esame dėkingi tiems, kurie tą idėją įvertino, ir padėjo perkelti į atsikuriančią Lietuvą, rekomenduojant įjungti į laisvėjančios Lietuvos laiką, pastatant šalia kitų idealų, įskaitant ir krikščioniškų valstybės pamatų statymą.(…)
Gyvenimas, tačiau, išmokė būti atspariems visokiems vėjams. Pasikalbėjimai ir studijos vyksta prieš pat momentą, kai Lietuvos piliečiai iš naujo, demokratiniu būdu   spręs Lietuvos likimą ir savo ateitį. (…) Diskutuodami apie demokratiją ir pilietinę valstybę, palinkėkime, kad valstybė nusilenktų prieš žmogų, kad išrinktieji į valdžią žmogui tarnautų, bet ne vien tik valdytų. Mada dabar kalbėti apie duoną, bankus krašto gerovę, tačiau kalbėdami prisiminkime, kad socialinės demokratijos idėja yra pagrindinė mūsų socialinės veiklos kryptis, kalbanti už socialinį teisingumą visiems! Bendroji gerovė yra aukščiau už atskirų grupių interesus.(…)
Studijų savaitės metu vėl gi buvo kalbama apie Lietuvos padėtį ir perspektyvas, svarstoma kaip per penkmetį po kraštą pasklido Į Laisvę fondo idėjos. Buvo paminėta Rainių žudynių 55 –metis, aplankytas Rainių miškelis, Telšių katedra, Šatrijos kalnas. Nuotaikingose vakaronėse kaip visuomet visus uždegdavo nenuilstantis dr. Petras Kisielius iš Čikagos. Visą studijų savaitę nuoširdžiai visais rūpinosi JE Telšių vyskupas Antanas Vaičius.
Šeštoji Į Laisvę fondo studijų savaitė vyko – 1997 metais Jurbarke – „Lietuva XXI amžiaus išvakarėse: tarp Europos ir Eurazijos”. Sėkmingam  šios studijų savaitės vyksmui toną davė pats Jurbarko rajono meras Aloyzas Zairys.
Daug vietos šioje studijų savaitėje buvo skirta Europos Sąjungos, politikos ir politikų moralumo, švietimo ir spaudos laisvės perspektyvų svarstymui. Įdomi bei nepaprastai turininga buvo ir kultūrinė programa. Paskaitas skaitė Jurgis Dvarionas, Rimantas Dichavičius, kūrybos darbų parodą surengė Ramunė Kmieliauskaitė, savo poeziją skaitė Bernardas Brazdžionis.
Tarp įvairių studijų savaitės metu svarstomų temų buvo kalbama ir apie 1941 metų sukilimą  bei jo reikšmę Lietuvai. Šios studijų savaitės pabaigoje buvo priimtas kreipimais į Lietuvos Prezidentą, Seimo pirmininką ir Ministrą pirmininką dėl 1941 metų Laikinosios Lietuvos vyriausybės įteisinimo valstybiniais aktais. Deja, studijų savaitės dalyvių kreipimais į Lietuvos valdžios instancijas nebuvo išgirstas.
Septintoji studijų savaitė vyko 1998 m. Druskininkuose – “Rezistencija ir kultūra – dvi istorinės atminties gaivinimo gairės”. Studijų savaitės atidarymo metu kalbėjęs „Į Laisvę“ fondo Lietuvos filialo tarybos pirmininkas advokatas Jonas Kairevičius kėlė tradicinį klausimą apie visuomenės susvetimėjimo problemą ir vertybių devalvaciją: „ Kiekvienas mūsų darbas ar poelgis vertinamas kaip geras ar blogas pagal mūsų išpažįstamas dorovės normas. Jei šiandien kalbame apie politinio ir socialinio gyvenimo negandas, tai didžiausia nūdienos bėda yra vertybių krizė. Ar sugebėsime sugrįžti prie krikščioniškų vertybių? Ar jau supratome, kas yra demokratija, Ar demokratija yra tik tai, kas naudinga mano, o ne kito žmogaus interesams?,- retoriškai klausė filialo tarybos pirmininkas. Šios mintys tapo savotišku studijų savaitės diskusijų apie patriotinės minties ir krikščioniškos doros svarbą, moto. Plačiai kalbėta ir apie Lietuvos pokario ginkluotą pasipriešinimą. Įdomias diskusijas sukėlė rašytojo Vytauto Volerto paskaita apie lietuvybės išlikimo kelius išeivijoje,
Kaip atgaiva visiems šios studijų savaitės dalyviams buvo ir gausi kultūrinė programa – mini spektaklis „Ilgėjimosi sonata“, poetų Kornelijaus Platelio, Vytauto Bložės, J. Jekentaitės poezijos vakaras, Gražinos ir  Vytauto Landsbergių mini koncertas, ekskursijos atmintinomis rezistencijos vietomis ir kt.
1999 m. vasarą Anykščiuose vyko aštuntoji studijų savaitė, kurios tema  – “Bendruomenė Lietuvoje:istorinė patirtis ir perspektyvos”. Studijų savaitės dalyviams pasveikinimą atsiuntė ir LR Prezidentas Valdas Adamkus džiaugdamasis, kad „atkūrus nepriklausomybę fondo „Į Laisvę“ telkiami bendraminčiai rado savąją veiklos sritį ir šiandien fondo diegiamos idėjos yra vertinga Lietuvos demokratėjimo dalis (…). Esu tikras, rašė Prezidentas, kad tautinių vertybių puoselėjimas bei Jūsų  pastangos ieškoti modernių formų toms vertybėms skleisti ir ateityje duos gražių rezultatų, padės mūsų visuomenei tobulėti.(…)
Savo apsilankymu studijų savaitę pagerbė ir paskaitą skaitė Seimo pirmininkas V.Landsbergis, kiti žinomi Lietuvos bei užsienio lietuvių politikai, filosofai, istorikai, žurnalistai. Simpoziume „Žiniasklaida ir jaunimo vertybės“ buvo pristatyta dr. A.Damušio knyga anglų kalba „Lithuania against Soviet and Nazi Aggression“. Studijų savaitės pabaigoje renginio dalyviai vieningai nutarė kreiptis į Prezidentą, Seimo ir Ministrų pirmininkus, kad  atitinkamais teisiniais aktais būtų įvertinta ir bendroje Lietuvos Respublikos aktų sąrangoje įtvirtinta 1941 m. birželio sukilimo atkurta Lietuvos nepriklausomybė bei teisėta pripažinta Laikinoji Lietuvos vyriausybė.
Devintoji studijų savaitė, vykusi 2000 metais, įžanginėmis paskaitomis buvo pradėta Kauno rajone, vėliau persikėlė ir tesėsi Molėtuose. Jos tema – “Lietuva ir išeivija per 10 Nepriklausomybės metų”.
Pirmajame studijų savaitės posėdyje kalbėjęs dr. Kazys Ambrozaitis be kita ko sakė: „šešiasdešimties metų upė išgraužė gilią vagą ir stačius krantus, atskirdama mus, išblaškytus po daugelį kraštų.(…) Po kiekvieno tokio susitikimo ir vienas kito atpažinimo tie krantai artėja, stiprėja kultūriniai tiltai. „Į Laisvę“ fondo studijų savaičių svarstymai padeda rasti dirvą, į kurią kristų pilnutinės demokratijos, darnios Lietuvos grūdas.“ Šie daktaro Ambrozaičio pasakyti žodžiai labai vaizdžiai dar kartą atskleidė „Į Laisvę“ fondo pagrindinius tikslus ir siekius bei nubrėžė tolimesnę kryptį šiai, o kartu ir kitoms studijų savaitėms. Gražiai „Į Laisvę“ fondo veiklą savo sveikinime įvertino ir respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. „Jūsų bendruomenė buvo ir yra, ir tikiu išliks mūsų viešo gyvenimo visavertė dalyvė bei skatintoje. Tikiu, kad dar viena Lietuvos piliečių  karta galės įsiklausyti į Jūsų geranorišką ir išmintingą žodį“, sakoma sveikinime.
2001 m. Vilniuje bei Trakuose vyko jubiliejinė, dešimtoji „Į Laisvę“ fondo studijų savaitė, kurios tema buvo – “Lietuvos valstybės idėja ir svarbiausi jos raiškos momentai”. Studijų savaitės dalyvius bei svečius savo  apsilankymu pagerbė ir sveikinimo kalbą pasakė LR Prezidentas Valdas Adamkus. „Fondo „Į Laisvę“ veiklos dešimtmetis parodė, jog este didelė visuomeninė – intelektinė galia, veikianti šalies šiandieną ir projektuojanti ateitį, sakė Prezidentas. Jūsų fondo teigiamos ir ginamos tautinės vertybės šiandien, Lietuvai atsiveriant pasauliui ir priimant jo iššūkius, įgyja naujos reikšmės. Fondas „Į Laisvę“ tiek išeivijoje, tiek ir Lietuvoje buvo ir yra integrali lietuvių visuomenės įvairovės dalis, todėl vertinu jūsų veiklą kaip šiuolaikinei Lietuvai svarbią kultūrinę santalką, sakė Valdas Adamkus.
Trakuose iškilmingai buvo pagerbti studijų savaitėje dalyvavę 1941 metų sukilimo dalyviai, surengtos įdomios ekskursijos po senuosius Trakus, iškylos garlaiviu ir nuotaikingos vakaronės Užutrakio parke ir prie Galvės ežero..
2002 m. Marijampolėje organizuota vienuoliktoji studijų savaitė – “Tautiškumo ir pilietiškumo balansas demokratinėje Lietuvoje”. Renginio atidarymo metu buvo pagerbtas tą dieną Kaune laidojamas iškilus mūsų tautos poetas Bernardas Brazdžionis.
Šios studijų savaitės metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar Lietuva jau tikrai yra demokratiška, ar joje dar tebesklando sovietinio mentaliteto ir totalitarizmo rudimentai. Renginio pranešėjai ir dalyviai aktyviai kalbėjo bei diskutavo, ar pilietiškumas ir tautiškumas mūsų valstybėje jau pasiekė tokį lygį, kad būtų galima konstatuoti tarp jų esančią dermę, t.y. balansą.  Studijų savaitės renginiuose aktyviai dalyvavo Marijampolės apskrities ir rajono savivaldybės vadovai, vietiniai rezistentai, pedagogai. Paskutinė studijų savaitės diena buvo užbaigta šv. Mišiomis, kurias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila bei poezijos popiete, dalyvaujant aktoriams Rūtai Staliliūnaitei bei Egidijui Stancikui.
Dvyliktoji studijų savaitė surengta 2003 m. Alytuje – „Lietuvos kelias: praeities heroizmas ir ateities vizijos“ . Šios studijų savaitės tema pasirinkta neatsitiktinai ir dėl vietovės – Dzūkijoje būta itin ryškaus partizanų heroizmo pokario laisvės kovų metais ir dėl tuometinio laikmečio aktualijų – Lietuvos pasiruošimo stoti į Europos Sąjungą bei NATO.  Studijų savaitėje dalyvavusiems politikams šios dvi temos buvo tartum karštieji politinio gyvenimo taškai, politologams ir istorikams – svarstymų ir tyrinėjimų objektas. Neatsitiktinai ir šį kartą renginyje dalyvavo bei pranešimus skaitė daug dešiniosios pakraipos politikų, Seimo narių. Nemažai prelegentų kalbėjo apie laisvės kovų atminimo puoselėjimą bei įamžinimą. Tuo tikslu net buvo priimta speciali rezoliucija skatinanti valdžios institucijas didesnį dėmesį skirti laisvės kovų įamžinimui, jaunų menininkų, mokslininkų – tyrėjų dirbančių šioje srityje skatinimui, jaunimo įtraukimui į rezistencijos medžiagos rinkimo veiklą ir pan.
Tryliktoji studijų savaitė organizuota 2004 m. Kaune ir Rumšiškėse. Jos tema: „Demokratijos pamokos ateities Lietuvai“ Studijų savaitės metu paskaitas skaitė žinomi Lietuvos ir užsienio politikos, mokslo bei visuomenės veikėjai, „Į Laisvę“ fondo bei jo filialo vadovai: dr. Egidijus Vareikis, Julius Sabatauskas, Algirdas Patackas, dr. Lilijana Astra, Vidmantas Vitkauskas, dr. Kazys Ambrozaitis, dr. Vytautas Dambrava, Juozas Kojelis, prof. Kęstutis Skrupskelis ir kiti. Prelegentai kalbėjo apie Lietuvių fronto bičiulių, „Į Laisvę“ fondo bei studijų savaičių svarbą plėtojant Lietuvoje bei išeivijoje pilnutinės demokratijos idėjas, puoselėjant krikščioniškos moralės vertybes. Buvo kalbama ir apie šiandieniniai Lietuvai ypač aktualią politikų moralę bei moralią politiką, visuomenėje mažėjantį idealizmą ir didėjantį oportunizmą, tolimesnę krašto apsaugos ir ūkio vystymo perspektyvą. Jaunimo diskusijai vadovavę Lietuvos ateitininkijos atstovai Liutauras Serapinas bei Vidas Abraitis apžvelgė šių dienų jaunimo padėtį ir nuotaikas, kalbėjo apie svarbiausius jaunuomenės lūkesčius, bei darbus, o taip pat apie jaunimui keliamus tikslus.
Studijų savaitės dalyvius sveikinę kun. Robertas Grigas, dr. Kazys Ambrozaitis, Jonas Kairevičius, mjr. Gediminas Reutas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, gen. Jonas Kronkaitis, Gabrielius Žemkalnis bei kiti, kalbėjo apie Lietuvos politinio gyvenimo problemas, visuomenės susiskaldymą, kvietė būti aktyviais bei visuomeniškais, linkėjo fondui ir toliau tęsti panašaus pobūdžio studijas. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus atsiųstame sveikinime taip pat išryškinta būtinybė telktis bendram darbui. Prezidento sveikinime rašoma: „Sveikinu Jus, gerbiamieji bendražygiai, susirinkusius aptarti aktualių Lietuvos problemų. Kreipiuos į Jus, vadindamas bendražygiais, nes daug metų siekėme vieno bendro tikslo – demokratinės klestinčios Lietuvos. Penkis okupacijos dešimtmečius Į Laisvę fondas daug prisidėjo, kad ne tik negestų, bet ir vis labiau įsiliepsnotų Lietuvos Nepriklausomybės ugnis. Mūsų svajonės išsipildė. Atkūrėme nepriklausomą, demokratinę Lietuvą. Tačiau demokratija – versmė, kurią reikia išsaugoti ir puoselėti amžinai. Šiam kilniam tikslui ir tarnauja Jūsų kasmečių studijų savaitės, kurios padeda skleisti Lietuvoje krikščioniškos moralės vertybes. Šį kartą į XIII – ąją studijų savaitę Jūs susirinkote nepaprastai atsakingu mūsų tėvynei metu. Reikia atkurti visuomenės pasitikėjimą valstybe, valdžios institucijomis, pašalinti gilumines priežastis, kursčiusias ir kurstančias tokį nepasitikėjimą. Tai mūsų bendras rūpestis. Kviečiu Jus toliau būti aktyviais mūsų demokratinės pilietinės visuomenės kūrėjais. Suremkime pečius, kaip ragina mūsų himnas, „Vardam tos Lietuvos“.“
Kaip vienas iš būdų skatinti visuomenės ir atskirų jos narių aktyvumą, norą domėtis krašto praeitimi, būti aktyviais nūdienos politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo dalyviais, savo krašto patriotais, yra jau tradicija tapęs „Į Laisvę“ fondo Rezistencijos premijų įteikimas istorikams, filologams, žurnalistams ir rašytojams. Tokios premijos už lietuvių fizinės ir dvasinės rezistencijos tiriamuosius darbus, rezistencijos istoriją populiarinančią publicistiką bei kitą pilietinę veiklą teikiamos jau nuo 1994 metų. Šios  studijų savaitės metu „Į Laisvę“ fondo premija buvo įteikta istorikui Kęstučiui Kasparui ir rašytojai Emai Mikulėnaitei.
Viena iš studijų savaitės dienų buvo skirta poeto Jono Aisčio atminimui. Rumšiškėse apie J.Aisčio kūrybą kalbėjo dr. Dalia Čiočytė, apie poeto atminimą ir įamžinimą –  J.Aisčio muziejaus direktorė Gražina Meilutienė. Tą pačią dieną  visi renginio dalyviai aplankė ir Rumšiškių kapinaitėse esančius poeto J. Aisčio ir V.Daunio kapus. Buvo surengta Jono Aisčio poezijos popietė kurioje dalyvavo Kauno dramos teatro aktorė Inesa Paliulytė ir gitaristas Artūras Kelpša.
Studijų savaitės dalyviams buvo organizuota ir daugiau kultūrinių renginių: klasikinės ir kaimiškos muzikos koncertų, vakaronių, išvykų. Buvo aplankyta prieškario prezidentūra Kaune, pogrindinė Vytauto Andziulio spaustuvė „ab“, Rumšiškių liaudies buities ir Jono Aisčio muziejai.
Pagrindiniai studijų savaitės programos renginiai buvo užbaigti Rumšiškių šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje. Čia buvo laikomos šv. Mišios už iškilių Lietuvių fronto, Lietuvių fronto bičiulių, „Į Laisvę“ fondo vadovų, ideologų ir kitų bendražygių atminimą. Visus sujaudino mišių pradžioje paskelbta žinia apie fronto bičiulio, architekto Edmundo Arbo mirtį Kalifornijoje.
Kaip ir visuomet studijų savaitėje dalyvavo nemažai JAV gyvenančių arba iš užsienio į Lietuvą sugrįžusių bičiulių – Marytė ir Kazys Ambrozaičiai, Angelė ir Algis Raulinaičiai, Milda ir Stasys Tamulioniai, Viltis Jatulienė, Jonas Prakapas, dr. Vytautas Dambrava, Jadvyga Damušinė, Juozas Kojelis, dr. Albinas Šmulkštys, Vilius Bražėnas, Vijolė Arbas, gen. Jonas Kronkaitis ir Gabrielius Žemkalnis su žmonomis bei kiti. 
Tarp nemažo būrio studijų savaitės dalyvių buvo ir žinomi dvasininkai kun. Robertas Grigas, kun. Vytautas Kavaliauskas, kun. Alfonsas Svarinskas, rezistentai Jonas A.Antanaitis, Antanas Lukša, Alfonsas Žaldokas ir kiti. Studijų savaitėje dalyvavo ir daug beveik kiekvienais metais į tokius renginius atvykstančių dalyvių: Nijolė ir Ignas Misiūnai, Vida ir Jonas Kairevičiai ( „Į Laisvę“ fondo Lietuvos filialo tarybos pirmininkas) , Aldona Žemaitytė (filialo tarybos sekretorė ir studijų savaitės programos rengimo komisijos pirmininkė), Arimantas Dragūnevičius, Gražina Zujienė, mjr. Alvydas Kazakevičius, Perpetua Dumšienė ir kt.   Daugiausiai dalyvių buvo susirinkę iš Kauno, Vilniaus, Garliavos, Rumšiškių. Bene iš toliausiai buvo atvykę telšiškiai Irena ir Zenonas Jaškos. Ne vienas iš šių senbuvių, studijų savaitės organizatoriams linkėjo, kad jos vyktų ir ateityje, kad ir toliau išliktų galimybės susitikti, kalbėti apie visiems rūpimus klausimus, teikti pasiūlymus valdžios institucijoms ir pan.
Apie tai diskutavo ir „Į Laisvę“ fondo centrinės valdybos bei filialo vadovybė. Buvo nutarta ir ateityje dirbti panašia kryptimi bei toliau rengti tokias studijų savaites ar savaitgalius. „Į Laisvę“ fondo valdybos pirmininkas dr. K. Ambrozaitis išreiškė viltį, kad fondo filialas ateityje vis aktyviau veiks savarankiškai ir palinkėjo visokeriopos sėkmės. Lietuvos filialo vadovai dėkojo už intelektualinę ir materialinę paramą organizuojant šią studijų savaitę. Buvo akcentuojama, kad tokios apimties studijų savaitės nebūtų buvę galima organizuoti be finansinės JAV lietuvių paramos. Todėl nuoširdžiausia padėka už skirtas šiam renginiu lėšas buvo išsakyta  Lietuvių fronto bičiulių tarybai, „Į Laisvę“ fondo valdybai bei Lietuvių fondui. Taip pat, buvo nuoširdžiai padėkota studijų savaitėje dalyvavusiems tautiečiams ir bičiuliams, už aukas. Ypatinga padėka pareikšta Ramunei Ambrozaitytei – Fry už skirtas lėšas Rezistencijos premijai.
Keturioliktoji studijų savaitė, kurios tema „Lietuvių rezistencija 1941 m.: įvykiai ir jų vertinimas“ 2005  vyko Kaune ir Kauno rajone.
Renginio atidarymas, kaip ir metais anksčiau, vyko Kauno karininkų įgulos ramovėje. Vėliau renginiai persikėlė į  Kulautuvą.
Atidarymo metu invokacijos maldą sukalbėjo ir studijų savaitės dalyviams sėkmės palinkėjo kun. Robertas Grigas, susirinkusiuosius sveikino Į LAISVĘ fondo Lietuvos filialo tarybos pirmininkas adv. Jonas Kairevičius, 1941 m. Birželio sukilėlių sąjungos tarybos pirmininkas Alfonsas Žaldokas, Karininkų ramovės viršininkas mjr. Gediminas Reutas. Visiems renginio įžanginės dalies dalyviams fondo filialo valdybos ir studijų savaitės organizacinio komiteto pirmininkas Vidmantas Vitkauskas įteikė Į LAISVĘ fondo išleistus prof. Juozo Brazaičio raštų rinkinius.
Studijų savaitės atidarymo dalyviams buvo perskaitytas fondo tarybos pirmininko dr. Kazio Ambrozaičio sveikinimo laiškas: „Reiškiu padėką Į LAISVĘ fondo Lietuvos filialo Tarybai ir Valdybai už mūsų kultūrinių susitikimų ir studijų tęsimą.
Susitikti keturioliktą kartą jau yra įrodymas, kad mes einame kartu su Lietuvos nepriklausomybės metais ir iš arti stebime valstybingumo ir tautiškumo eigą bei pažangą, kartu sėdami pilnutinės demokratijos sėklą. Norėčiau, kad suprastumėte, kaip mums reikšminga kasmet paliesti savo kojomis Lietuvos žemę, kaip malonu paspausti ranką savo tautiečiams ir kaip mes turtingi jaučiamės grįždami iš Lietuvos, pasidalinę kultūros žodžiu, akimis pasiganę Lietuvos gamtoje, pavaikščioję protėvių ir kovotojų išmintais keliais. (…)
Per tuos keturiolika metų filialo studijų savaitės aplankė daugelį Lietuvos vietovių ir sutelkė šimtus dalyvių, besirūpinančių Lietuvos ateitimi. Filialas veikia artimam kontekste su (Lietuvių fronto) bičiuliais išeivijoje, nuolatos vyksta gyvas susipažinimas. (…)
Linkiu svečiams ir bičiuliams drąsos ir sėkmės pareikšti savo mintis šiame atvirame forume, nes sveikiname ir gerbiame kiekvieną mintį. (…)
Studijų savaitės atidarymo metu ir kitomis dienomis renginiuose dalyvavo daug žinomų Lietuvos ir užsienio lietuvių mokslininkų, visuomenės veikėjų, Lietuvių fronto bičiulių organizacijos ir Į LAISVĘ fondo narių bei buvusių rezistentų – dr. A. Anušauskas, dr. A.Bubnys, dr. S. Jegelevičius, dr. A. Idzelis, prof. K.Skrupskelis su žmona Audrone, J.Ardys su žmona Reda, dr. A.Čepulis, J.Kojelis, V. A. Dambrava, V.Bražėnas,  J. Antanaitis, dr. M. Bloznelis, A. Žaldokas, monsinjoras A. Svarinskas ir kiti. Renginius nušvietė Kauno regioninė ir respublikinė televizija bei spauda.
Tikru atradimu šioje studijų savaitėje tapo į studijų savaitę pakviestas švedas Jonas Öhman‘as. Gimęs ir augęs Švedijoje, prieš 17 metų jis dar nieko nežinojęs apie Lietuvą. Dabar šis jaunas žmogus ne tik laisvai kalba lietuviškai, kaip beje ir dar ne viena kita kalba, bet ir žino apie Lietuvos rezistenciją net kur kas daugiau, nei kai kurie lietuviai. Ir ne tik žino pats, bet ir pasiryžęs supažindinti Švedijos visuomenę su tuo, kas vyko Lietuvoje 1941-1953 metais. Nenuilstantis švedas neseniai į lietuvių kalbą išvertė Juozo Daumanto knygą „Partizanai“. Kad šią knygą išleistų švedų kalba, J. Öhman‘ui teko apsilankyti daugiau nei trisdešimtyje leidyklų, kol galiausiai rado leidėją. Taigi Švedija, anot J. Öhman‘o, tapo „pirmąja šalimi Vakarų Europoje, savo kalba išleidusia tokios tematikos knygą“. Tai pranešėjui atrodo tarytum galimybė grąžinti nors dalį skolos Lietuvai, kai labai ilgai Švedijoje, kalbant apie mūsų valstybę, nė nebuvo vartojama sąvoka „okupacija“, o tiesiog konstatuojama, kad šalis priklauso Sovietų Sąjungai. Lyg iššūkį pranešėjas vertina ir galimybę (jau atsirado tokių vilčių) išleisti šią knygą ir rusų kalba. J. Öhman‘o pranešimas buvo palydėtas labai gausių plojimų, kuriuose sumišo ir nuostaba, ir susižavėjimas, ir viltis. Šios dienos programa buvo užbaigta režisieriaus Jono Vaitkaus sukurto vaidybinio filmo apie J. Lukšą – Daumantą „Vienui vieni“ peržiūra ir aptarimu.
Ypatinga ir tai, kad šį kartą nemažai dėmesio, tiek parenkant temas diskusijoms, tiek laisvalaikio programą, buvo skirta jaunimui. Ne vienas prelegentas kvietė studijų savaitėn pakviestus jaunuosius istorikus doktorantus, magistrantus, ateitininkus ir kitus imtis rimtų aptariamo laikotarpio studijų. Pasibaigus dienos diskusijoms betarpiškas dalinimasis patirtimi ir bendravimas nenuslopdavo iki vėlyvo vakaro: vyko ne tik nuolatiniai pokalbiai, bet ir nuotaikingos vakaronės su šokiais ir pramogomis senoviškoje pirtyje; tarptautinės krepšinio varžybos – „Juniorai“ ir „Senjorai“ ( pirmą varžybų kėlinį laimėjo veteranai, antrąjį – jaunimas (!)). Vieną iš studijų savaitės vakarų visiems koncertavo Garliavos J. Lukšos gimnazijos moksleiviai, akordionistas Donatas Šiaudytis.
Studijų savaitės programos sudarytojai, visų nuostabai, sugebėjo į programą įtraukti ir dalyvių talentų „konkursą“: prof. K. Skrupskelis su žmona p. Audrone puikiai šoko klasikinius pramoginius šokius, J. Öhman‘as skambindamas gitara įvairiomis kalbomis dainavo tiek gerai žinomas, tiek ir savo kūrybos dainas.
Į Laisvę fondo Rezistencijos premijos
Nuo 1994 m., studijų savaičių metu, už įvairius Lietuvos rezistencijos  tyrinėjimus bei darbus, istorikams bei filologams, įteikiamos “Į Laisvę” fondo Rezistencijos premijos: 1994 m. Nijolei Gaškaitei,1995 m. – Daliai Kuodytei, 1996 m. – Daliui Stancikui, 1997 m. – Algiui Kašėtai, 1998 m. –  Virginijui Gasiliūnui, 1999 m. – Nijolei Gaškaitei – Žemaitienei, 2000 m. – Romui Kauniečiui, 2001 m. – premija nebuvo paskirta ir teikiama. 2002 m. Rezistencijos premija įteikta  Juozui Starkauskui, 2003 m. –  Tatjanai Maceinienei. 2004 metais premija paskirta dviems nominantams – Kęstučiui Kasparui ir Emai Mikulėnaitei, o 2005 m.- prof. Danutei Gailienei.
Premijų mecenatais kiekvieną kartą būna vis kiti, užsienyje gyvenantys ir „Į Laisvę“ fondo idėjoms prijaučiantys, tautiečiai.
Į Laisvę fondo studijų savaičių dalyviai ir svečiai
Studijų savaitėse beveik kiekvienais metais dalyvaudavo Lietuvių fronto bičiulių ir “Į Laisvę” fondo aktyvistai iš JAV, Kanados, Švedijos – dr.Kazys Ambrozaitis, dr. Petras Kisielius, prof. Kęstutis Skrupskelis, Algis Raulinaitis, Juozas Kojelis, ambasadorius dr.Vytautas A.Dambrava, Jonas Pajaujis bei iš užsienio į Lietuvą gyventi sugrįžę Jadvyga ir dr. Adolfas Damušiai, dr.Albinas Šmulkštys, dr.Saulius Girnius, Vilius Bražėnas ir kt.
Nemažai kartų studijų savaitėse buvo dr. Nijolė Bražėnaitė, dr. Juozas Kazickas, Viktoras Naudžius, dr. Z. Brinkis, Juozas Baužys, Vytautas Vidugiris, dr. Vytautas Majauskas, dr. Algis Čepulis, Juozas Ardys, Vytas Petrulis, dr. Valdas Samonis, dr. Vaclovas Šaulys  ir kt.
Dažni studijų savaičių dalyviai būdavo ir kiti artimi Lietuvių fronto bičiulių idėjoms užsienio lietuviai – Bernardas Brazdžionis, Kazys Bradūnas, Liuda ir Algis Rugieniai, dr.Jonas Pabedinskas, dr.Feliksas Palubinskas, dr. Vytautas Bieliauskas, Juozas Polikaitis ir kt.
Vienas iš ryškiausių fondo ir filialo veiklos rėmėjų bei mecenatų  yra  JAV gyvenantis dr.Juozas Kazickas.
Beveik nuolatiniai studijų savaičių dalyviai buvo ir kai kurie anksčiau buvę bei šiuo metu esantys Lietuvos parlamento nariai – prof. Vytautas Landsbergis, prof. Bronius Kuzmickas, dr. Egidijus Vareikis, Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Algirdas Patackas, Arimantas Raškinis, Algis Kašėta  ir kt.
Meninėse studijų savaičių programose aktyviai dalyvavo ir žinomi Lietuvos bei užsienio lietuvių  kūrėjai: poetai ir rašytojai –  Bernardas Brazdžionis, Kazys Bradūnas, Vytautas Volertas, Jonas Mikelinskas, Kornelijus Platelis, Marcelijus Martinaitis, Vytautė Žilinskaitė, solistė Nijolė Ambrozaitytė, muzikė Gražina Rūčytė – Landsbergienė , aktoriai – Egidijus Stancikas, Rūta Staliliūnaitė, dailininkai, skulptoriai bei kiti žinomi menininkai – Antanas Kmieliauskas, Rimantas Dichavičius, Liudvikas Pocius ir kt.
Į Laisvę fondo Lietuvos filialo išleistos knygos bei kiti leidiniai
“Į Laisvę” fondo Lietuvos filialas taip pat išleido nemažai vertingų knygų bei leidinių, kurių didesnę dalį čia pateikiame:
1990 m. J. Brazaičio  veikalas “Vienų vieni” (fotografuotinis leidimas);
1991 m. A. Damušio studija “Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai antrojo pasaulinio karo ir pokario (1940 – 1950) metais;
1992 m. V. Ramono romanas “Kryžiai”, A. Paškaus studija “Idėjų sankryžoje. Kritinis skerspjūvis”, “2 ½ metų. Kas padaryta ir ko nepadaryta atgavus nepriklausomybę”, “Asmuo ir valstybė 1941 – 1991 m. (Konferencijos 1941 06 23 sukilimo 50 – mečio minėjimo pranešimai)”, “Į pilnutinę demokratiją. Svarstymai apie valstybės pagrindus”;
1993 m. Vytauto Vardžio paskaita “Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai”;
1994 m. J. Mikelinsko romanas “Nors nešvietė laimėjimo viltis”, B. Pečiokaitės – Adomėninės istorinis romanas “Penktas: nežudyk”, J. Lukšos – Daumanto “Laiškai mylimosioms”;
1995 m. V. A. Dambravos paskaita “Teisingumo pricipai”;
1997 m. V. Volerto novelės “Meilė žolei”;
1998 m. V. A. Dambravos paskaita “Politika ir moralė”;
1999 m. “Į pilnutinę demokratiją Lietuvoje keliu. Politinės studijos prie Ramiojo vandenyno Los Angeles, 1999 m. sausio mėn.30 – 31 d.”;
2000 m. “Ugninis stulpas. 25 metai be Juozo Brazaičio”, “Širdis – Lietuva. V.A.Dambrava diplomatinėje tarnyboje”, V.Dambravos paskaita “Atverkime duris teisingumui”.
2001 m. V. Volerto  prisiminimai “Viešnagėje pas Dievą”, J.Kojelio straipsnių rinkinys “Tarp rūpesčių ir vilties”;
2002 m. V.A. Dambravos paskaita “Lietuvių tautos kelias į tikrą demokratiją” ir straipsnių bei dokumentų rinkinys “Lietuvai reikia antro išsilaisvinimo ”(V.A. Dambravos paskaita “Tikrojo tautos išsilaisvinimo rūpesčiai”, kreipimasis į tautą “Į antrą išsilaisvinimą”, bei Los Angeles Lietuvių fronto bičiulių   2002 m. politinių studijų išvados”.
2004 m. Vytauto Volerto pasakojimai „Kronikėlės“ senų laikų naujų laikų“.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra