Į Kultūros vertybių registrą įrašyti Gargždų miesto kapinių vartai ir Gargždų bažnyčios šventoriaus statinių kompleksas

Autorius: Data: 2011-02-07, 08:10 Spausdinti

Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata ŠMATAUSKIENĖ

Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu Kultūros vertybių registrą papildė du nekilnojamojo kultūros paveldo objektai – Gargždų miesto kapinių vartai ir Gargždų bažnyčios šventoriaus statinių kompleksas – koplyčia ir varpinė. Kultūros vertybėms suteiktas vietinis reikšmingumo lygmuo.

Gargždų kapinių didieji vartai – ryškiausias XIX a. 4 deš. – XX a. pr. susiformavusios kapinių istorinės kompozicijos elementas. Vartai, kaip ir pačios kapinės, stovi buvusio Gargždų dvaro žemėje. XIX a. pab. išmūryti kapinių vartai turi neoklasicizmo bruožų. Jų statytojas nežinomas. Pagal senųjų gargždiškių atsiminimus, vartus dekoravo Gargždų dvarininkų iš Lenkijos parsikviestas dailininkas. Kapinių didieji vartai su vienintele segmentinės arkos formos anga viduryje tinkuoti, dekoruoti reljefiniais apvadais ir karnizais. Puošnesnė vartų fasadinė – rytinė pusė. Vartų šonuose ir viršuje buvo išmūrytos nišos šventųjų statulėlėms įstatyti. XX a. I p. vartų vidinės ir išorinės pusių nišose stovėjusios šventųjų statulėlės buvo medinės. Vidinės – vakarinės pusės vienintelėje nišoje virš vartų angos buvo įstatyta „Šv. arkangelo Mykolo su svarstyklėmis rankose žmonių nuodėmėms sverti“ statulėlė. Manytina, kad statulėlė simbolizavo parapijos kapinių ryšį su Gargždų Šv. arkangelo Mykolo titulo bažnyčia. Vartų išorinės pusės šonuose ir viršuje buvo išmūrytos 3 nišos. Vienoje iš jų stovėjo medinė Švč. M. Marijos statulėlė. Duomenų apie kitų 2 nišų šventųjų statulėles neišlikę, nes jos, kaip ir vartų išorinės pusės šone XX a. I p. kabojusi lentelė su kapinių atidarymo data, dingo pokaryje.

Gargždų senųjų kapinių centriniai mūriniai vartai yra menkai išlikusio Gargždų architektūros paveldo fragmentas, Gargždų parapijos ir dvaro istorinio ryšio atspindys.

Gargždų bažnyčios šventoriaus šiaurės rytų kampe stovi apie 1840–1841 m. pastatyta koplyčia. Pirminė paskirtis (XIX a.II p. – XX a. pr.) – Gargždų dvarininkų baronų Rönne šeimyninė koplyčia-mauzoliejus.

Koplyčia – neoklasikinio stiliaus, stačiakampė, mažo tūrio, mūrinė, su 4 toskaninių kolonų portiku pagrindiniame vakarų fasade. Dvišlaitis stogas nuo XIX a. II p. buvo dengtas cinkuota skarda. Šoniniai fasadai ritmiškai suskaidyti piliastrais ir stačiakampėmis langų angomis. Galiniame rytų fasade vietoj langų – įdubos. Viduje koplyčios vienanavė erdvė naudota šv. Mišių privačia intencija laikymui. Rūsyje po koplyčia buvo įrengta šeimyninė kapavietė-mauzoliejus, laikyti karstai. Koplyčios mauzoliejuje laidoti ne tik baronai Rönne, bet ir su jais vedybų keliu susigiminiavusių grafų Mielžinskių šeimos nariai: pro rūsio langelį matėsi mauzoliejuje stovintys „<…> puošnūs grabai, apkrauti įmantriais metalinių gėlių bei lapų vainikais“ (Vaitkus M. Mistiniame sode. Kunigų seminarija Kaune 1903–1906. Atsiminimai. Išleista prel. P. Juro, Putnamas, JAV, 1957, p. 115). Senųjų Gargždų gyventojų teigimu, paskutinį kartą koplyčioje laidotas apie 1930 m. „<…> iš kažkur atgabentas baronų Rönne giminaitis“ (Valančiūtė Janina, Gargždų miesto ir parapijos istorija, Vilnius: Diemedžio leidykla, 1998, p. 405).

Archyviniuose XX a. II p. – XX a. pr. dokumentuose koplyčia tituluojama Nukryžiuotojo Jėzaus vardu (lenk. – Kaplicza Imienia Jesusa Ukrzyzowanego), o XX a. I p. bažnyčios aprašymuose (1935 m. parapijos vizitacijos aktas) vadinta Šv. Kryžiaus koplyčia (lot. – Kapella S. Crucifixi).

Koplyčia labai nukentėjo per 1941 m. birželio 22 d. gaisrą: nudegė stogas, išdegė vidus. 1942–1943 m. remontuota, uždėtas stogas, įstatyti langai, tačiau interjeras nebeatstatytas. Po gaisro suremontuota koplyčia naudota pagalbinei – bažnytinio inventoriaus sandėlio – paskirčiai. Pokaryje nuniokotas rūsys-mauzoliejus. Išniekinti palaikai vietinių gyventojų paslapčiomis surinkti ir palaidoti kažkur senosiose Gargždų kapinėse, palaidojimo vieta nenustatyta. Mauzoliejus sovietmečiu paverstas pagalbine patalpa: laikyti įvairūs bažnytiniai rakandai.

Koplyčia priskiriama klasicizmo epochoje plano ir tūrių kompozicijos požiūriu labiausiai paplitusių stačiakampių koplyčių su portikais grupei. Ji yra vienas ryškiausių ir seniausių XIX a. I p. – XX a. pr. Gargždų bažnyčios šventoriaus erdvinės-tūrinės kompozicijos elementų, vienas iš nedaugelio Gargždų architektūrinio paveldo fragmentų.

Gargždų bažnyčios šventoriaus pietrytiniame kampe stovi už Gargždų dvaro savininkų baronų Rönne lėšas 1841 m. pastatyta varpinė. Tą rodo pagrindinio – vakarų fasado mūro akmenyje įrėžta statybos data.

Varpinė – kvadratinio plano, 2 tarpsnių, sienos – akmens mūro su akmens skaldos užpildo inkrustacija. Autentiška keturšlaičio stogo danga buvo skiedrų. Virš stogo buvo iškeltas stilizuotos saulutės formos kaltinis metalo kryžius. Varpinės fasadinės angos – stačiakampės, su plytiniais angokraščiais, I tarpsnio 2 langai mediniai; II tarpsnyje angos dengtos žaliuzių tipo medinėmis grotelėmis. Durys – dvivėrės, dvigubos, horizontaliai apkaltos lentelėmis. Viduje buvo mediniai laiptai į pastogę prie varpų. 1844 m. varpinėje kabojo 3 varpai: naujas, didysis, ir du perkelti iš senosios medinės šventoriaus varpinės. 1852 m. nulietas naujas apie 1 000 svarų varpas bei du mažesni varpai. Per I pasaulinį karą 1915 m. varpus rekvizavo vokiečių okupacinė valdžia. 1926 m. nulietas naujas Šv. Mykolo titulo varpas su užrašu: „G.BO.V. BOCHUMER VEREIN, BOCHUM 1926. Atminimui pirmos misijos Gargžduose 1926 m. Šv. Mykolas“.

Šiuo metu iš varpinės senųjų varpų išlikęs vienintelis 1926 m. lietas varpas elektrifikuotas, kabo naujos bažnyčios bokšte.

Gargždų bažnyčios šventoriaus varpinė yra vienas iš XIX a. I p. – XX a. pr. Gargždų bažnyčios šventoriaus erdvinės-tūrinės kompozicijos elementų. Varpinė yra vienas iš išlikusių Gargždų architektūrinio paveldo fragmentų, atspindintis šios paskirties mūrinių sakralinių statinių XIX a. II p. architektūrines tradicijas.

Šaltiniai:

1. Valančiūtė Janina. Senieji kapinių vartai (Žemaitės g., Gargždų m., Gargždų m. seniūnija), istorinė pažyma, 2010 m.

2. Valančiūtė Janina. Gargždų bažnyčios šventoriaus koplyčia (Klaipėdos r. sav., Gargždai), istorinė pažyma, 2010 m.

3. Valančiūtė Janina. Gargždų bažnyčios šventoriaus varpinė (Klaipėdos r.sav., Gargždai), istorinė pažyma, 2010 m.

www.zemaitijosgidas.lt

Nuotraukose:

1. Gargždų kapinių didieji vartai

2. Koplyčia

3. Varpinė

 

http://www.megramemedis.lt/

Kultūros paveldas , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra