Į Kaliningradą vykęs lietuvis nustėro – sulaukė netikėto Rusijos valdžios kirčio
Autorius: Voruta Data: 2018-11-02 , 12:55 Spausdinti

Gintaras Skamaročius. lrytas.lt nuotr.
Loreta JUODZEVIČIENĖ, www.lrytas.lt
Daugybę metų į Kaliningrado sritį darbo reikalais važinėjantis marijampolietis staiga tapo pavojingas Rusijai. Jam buvo uždrausta į šią šalį įvažiuoti 5 metus. Marijampolietis, prieš tris savaites pradėjęs aiškintis šio draudimo priežastis, kol kas negavo atsakymo, ar lietuvybės puoselėjimas Kaliningrado srityje kelia grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui. „Aš ne valdininkams dirbu, o savo ir Kaliningrado srities žmonėms“, – teigia 48 metų Gintaras Skamaročius, viešosios įstaigos „Nemuno euroregionas“ tarybos pirmininkas, Marijampolės biuro direktorius ir Kristijono Donelaičio draugijos vadovas. Jo ir kolegų darbas – bendri projektai su Lenkijos, Baltarusijos, Pietų Lietuvos, Karaliaučiaus krašto rajonais, susiję su regionų plėtra ir kultūriniais ryšiais. Beveik per du dešimtmečius „Nemuno euroregionas“ Kaliningrado srityje įgyvendino ne vieną tūkstantį eurų kainuojantį projektą: Gumbinėje įkūrė pramoninę zoną, į kurią jau po dviejų savaičių atėjo investuotojai; parengė techninių projektų kultūros paveldo objektams; Įsruties ligoninei padėjo įsigyti automobilį bei įrangos ir atliko pastato remontą; už milijoną eurų atnaujino Ozersko vaikų ir jaunimo centrą. Nekurstė nesantaikos „Ten visuomet mane priimdavo normaliai, kaip padedantį draugą. Buvo šiltas ir neapsimestinis bendravimas, – pasakojo G.Skamaročius. – Aš nerėkiau: „Rusai lauk iš Karaliaučiaus“, nekursčiau nesantaikos.“ Ar gali tokia lietuvių veikla, teikianti naudos pasienyje su Lietuva gyvenantiems rusams, kelti grėsmę? G.Skamaročius iki šiol nežino, nors bandė aiškintis, kodėl jam netikėtai buvo uždrausta penkerius metus kelti koją į Rusiją. Gali būti, kad Rusijos saugumo tarnyboms nepatinka Kristijono Donelaičio draugijos veikla, bendravimas su šiame krašte gyvenančiais lietuviais. Draugija leidžia ir platina žurnalą „Donelaičio žemė“, Tolminkiemyje rengia talkas ir kultūros renginius, rūpinasi kitų Mažosios Lietuvos šviesuolių atminimu, lietuvių vaikams organizuoja stovyklas Lietuvoje. Sieną kirsdavo be problemų Nuo 1991 metų G.Skamaročius į Rusiją per mėnesį važiuodavo 3–5 kartus – tai per Kybartų, tai per Panemunės postą. „Per daug metų šių postų Rusijos pasieniečiai mane jau įsidėmėjo. Jei pareigūnai bendrauja maloniai, į klausimą: „Kur važiuoji?“ atsakau smulkiau paaiškindamas, su kokia Rusijos savivaldybe kokį projektą įgyvendiname. Niekada į Rusiją ar iš jos neveždavau nieko draudžiamo, jokių cigarečių, kad nekiltų sąsajų. Automobilyje būdavo tik žurnalai, knygos ir dokumentai. Pasienyje nepatirdavau jokių problemų“, – sakė marijampolietis. Pasienyje iškrėtė mašiną „Kertant Lietuvos ir Rusijos sieną labai jaučiami šių valstybių santykių niuansai. Muitinė – geras jų barometras“, – šyptelėjo G.Skamaročius, prisimindamas dažnas keliones. Šių metų liepos pradžioje marijampoliečiui, savo lengvuoju automobiliu per Kybartų postą įvažiavusiam į Rusijos pusę, pasieniečiai pirmą kartą per daugybę metų liepė sukti į detalaus patikrinimo vietą. „Žinojau, pasitaiko, kad pakiša ką nors draudžiamo, bet vykdžiau nurodymą. Sakau, darykite, kas priklauso, jūs jau žinote, ką rasite? Pasienietis ir muitininkas susižvalgė: „Gal nereikia?“, bet šalia stovintis vyrukas be uniformos, manau, iš saugumo tarnybos, liepė jiems tikrinti. Aš jų klausiau, ar reikia mane žeminti, jeigu mūsų valstybių santykiai blogi, juk akivaizdžiai ieškoma priekabių? Surašė patikrinimo protokolą. Išsireikalavau vieną egzempliorių sau. Praleido su įrašu „Leidžiama įvažiuoti“, – prisiminė G.Skamaročius pirmąjį ne itin malonų kontaktą su Rusijos pareigūnais, nenujausdamas, kad tikrieji nemalonumai jo laukia po kelių mėnesių. Kelionė baigėsi poste Prieš tris savaites G.Skamaročius vyko per Panemunės postą. „Kai įvažiavau į postą ir pamačiau, kad ilgai nekyla užtvaras, apėmė bloga nuojauta. Žiūriu, ateina neuniformuoti vyrai. Paėmė pasą ir pareiškė, kad neturiu teisės įvažiuoti, nes neva į Rusiją nebuvau įleistas birželį. Paprieštaravau, kad taip nebuvo, pase parodžiau spaudą, liudijantį apie įvažiavimą ir išvažiavimą iš Rusijos liepą. Pareigūnai liepė važiuoti į pastatą, kuriame bus apžiūrimas automobilis. Mačiau, kad mano mašiną tikrinantys pasieniečiai yra lyg sutrikę, nes vežiausi tik žurnalų „Donelaičio žemė“ ir projektų dokumentus. Nebuvo jokių priežasčių neleisti man tęsti kelionę, tačiau pareigūnai įteikė pranešimą apie draudimą įvažiuoti į Rusijos Federaciją iki 2023 metų. Jame rašoma, kad šį sprendimą priėmė Federalinė saugumo tarnyba (FSB)“, – pasakojo G.Skamaročius. Rusijos įstatymai numato, kad užsieniečiui draudžiama į važiuoti į šalį, jei jis kelia grėsmę gynybai ar valstybės saugumui, gyventojų sveikatai. Spėlionės juokino ir glumino „Neketinau nei įsibauginti, nei prašyti malonės. Apie incidentą pasienyje parašiau Rusijos ambasadoriui Lietuvoje Aleksandrui Udalcovui, Kaliningrado srities pareigūnams ir paprašiau atsakyti, ar mano veikla iš tiesų kelia grėsmę Rusijos ginkluotosioms pajėgoms ir nacionaliniam saugumui. Ambasadoriaus atsakymo nesulaukiau, todėl paskambinau jam. A.Udalcovas pasiūlė paskambinti po savaitgalio, tuomet viską išsiaiškinsime. Nei pirmadienį, nei antradienį su ambasadoriumi nepavyko pasikalbėti, nes jo vis nebūdavo“, – pasakojo G.Skamaročius. Galop trečiadienį su juo susisiekė ambasados Konsulinio skyriaus darbuotoja. Bet ji negalėjo paaiškinti, kuo konkrečiai neįtiko G.Skamaročius, ir ėmė spėlioti: „Gal jūs kuo nors nusikaltote? Gal prekiavote futbolo čempionato bilietais?“ Marijampolietį tokios spėlionės pribloškė: „Priėmė politinį sprendimą, o po to bando daryti kriminalą. Nei tiesiai, nei diplomatų kalba ambasados darbuotoja nepasakė, kad man į Rusiją uždraudė važiuoti dėl veiklos šiame krašte.“ G.Skamaročiui apmaudu dėl šio incidento, tačiau jo darbai Kaliningrado srityje dėl nepaaiškinamų Rusijos pareigūnų draudimų nesustos. „Šiais laikais daug ką galima išspręsti ir pasikalbėti internetu, nors virtualus ryšys niekada neatstos įprasto bendravimo su žmogumi“, – sakė marijamolietis, vis dar atkakliai siekiantis su Rusijos valdininkais išsiaiškinti, kokios priežastys slypi už draudimo jam įvažiuoti į šią šalį.
Aktualioji publicistika Lietuva - Rusija
Komentarai
Naujienos
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Baltarusijos jaunimas sulauks paramos ne tik bakalauro, bet ir magistro studijoms Lietuvoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
Lietuva
-
In memoriam. Monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius (1943–1974–2020–2021)
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
In memoriam. Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas (1949-2021)
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Prezidentas dalyvavo Mokslo ir žinių dienos renginiuose ir susitiko su Vilniaus Pranciškaus Skorinos – vienintelės Lietuvoje baltarusių gimnazijos – bendruomene
~ Aktualioji publicistika, Naujienos
2020-09-01, 13:37
-
Visiems laikams į Lietuvos istoriją įrašytas esperantininkas Aleksandras Dambrauskas-Jakštas
~ Aktualioji publicistika, Komunikacijos, Naujienos
2020-09-01, 10:03
-
Internetinės žiniasklaidos atstovai ragina Seimą nepritarti Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms
~ Aktualioji publicistika, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2020-01-27, 16:25
-
Pasodinta ąžuolų giraitė Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimui
~ Aktualioji publicistika, Naujienos
2019-11-13, 10:48
-
„Alternatyva Vokietijai“ paneigė LRT paskleistą dezinformaciją
~ Aktualioji publicistika
2019-05-09, 11:10