I. Gasperavičiūtė. Lenkijos lietuvių absolventai apgauti Lietuvoje

Autorius: Data: 2014-08-05, 17:43 Spausdinti

www.alkas.lt

Dalis Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus absolventų kiekvienais metais rinkdavosi studijas Lietuvoje. Juolab, kad Lietuva savo tautiečiams, gyvenantiems už Lietuvos ribų, sudarydavo skatinamąsias stojimo ir studijų sąlygas.  Tokia Lietuvos politika įprasmindavo lietuviškų mokyklų buvimą Punske ar Seinuose.

Šiais metais studijuoti Lietuvoje pasirinko patys geriausi Punsko Kovo 11-osios licėjaus mokiniai ir jie, deja, nebuvo priimti. Kas atsitiko? Jų Lenkijoje laikytų abitūros egzaminų rezultatai buvo perskaičiuoti taip, kad jie visai neturėjo jokių šansų konkuruoti su Lietuvos absolventais.

Abitūros egzaminų rezultatų verifikavimo į Lietuvos vertinimo sistemą sąlygos ir kooficientas pasikeitė gegužės 22 d., kai Lenkijoje abitūros egzaminai jau ėjo į pabaigą. Pirmieji egzaminai prasidėjo gegužės 5 d., o baigėsi  27 d. Taigi Studijų kokybės vertinimo centras pakeitė reikalavimus, kai patys absolventai jau negalėjo rinktis ir ko nors keisti – žaidimo taisyklės buvo pakeistos žaidimui besibaigiant.

Kita vertus, neįtikėtina pasirodė tai, kad viena absolvenčių paskambinusi Studijų kokybės vertinimo centrui išgirdo: „džiaukitės, kad jums paskaičiavome svertinį kooficientą 0,5, o ne 0,3. Mes jus patraktavome, kaip Lenkijoje būtų patraktavę.“

Kyla klausimas, kas nusprendžia apie kooficientą, kuris bus pritaikytas. Negi vienas asmuo pagal savo nuožiūrą, nuotaiką, ar nusiteikimą Lenkijos lietuvių atžvilgiu? Pagaliau sužinojome, kad nei ministras, nei Lietuvos aukštųjų mokyklų asaocijacijos bendrajam priėmimui organizuoti pirmininkas neturi galimybės patikrinti, kas priima tokius sprendimus bei kuo vadovaujasi juos priimantis asmuo?  Viena aišku, kad tie, kurie šiemet baigė Punsko lietuvių licėjų ir pasirinko studijas Lenkijoje ar užsienyje sėkmingai įstojo, o tie, kurie pasirinko studijas Lietuvoje, kur jiems buvo aiškinama, kad Lietuva sudaro puikias sąlygas lietuviams studijuoti, jaučiasi apgauti.

Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkas kartu su Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus abolventais rugpjūčio 1 d. raštu kreipėsi į Lietuvos diplamatus Lenkijoje, prašydami išspręsti iškilusią problemą stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas.

Tokie sprendimai kenkia ne tik tiems asmenims, kurie šiemet nebuvo priimti studijuoti, tačiau ir visai Lenkijos lietuvių bendruomenei. Punske 58 metus veikiantis lietuvių licėjus gali pasirodyti esąs niekam nereikalingas.

Ilgalaikę ir gerai apgalvotą politiką  savo tautiečių atžvilgiu jau kelis dešimtmečius sėkmingai vykdo kaimyninė Lenkija, tam tikslui  įsteigusi net Balstogės universiteto filialą Vilniuje.

Lenkijos lietuviai – dar gyvybinga ir aktyvi bendruomenė, tačiau, kaip rodo 2012 metų visuotinio surašymo duomenys, ji silpsta. Be aiškios Lietuvos politikos vargu, ar dar ilgai ji išliks gyvybinga. Iki šiol gerai veikė priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sistema.  Deja, šiais metais visa tai žlugo.

Nuotr. – Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus absolventai | punskas.pl stopkadras

Seinų - Punsko kraštas , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra