Holokausto tragedija – sukčių pinklėse

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Holokaustas vadinamas ne tik žydų, bet ir visos žmonijos tragedija. Bet atsiranda sukčių, siekiančių pasipelnyti iš šio Antrojo pasaulinio karo laikų nusikaltimo.
 
JAV pateikti kaltinimai 17 asmenų, kurie įtariami pasisavinę 42 mln. JAV dolerių kompensacijų už holokausto tragediją.
 
Tokias kompensacijas per fondą „Žydų materialinės pretenzijos prieš Vokietiją” (ŽMPV) teikia Vokietijos vyriausybė.
 
Nusikalstama schema vykdyta daugiau nei 16 metų, naudojant suklastotus tapatybės ar kitus dokumentus, keičiant žmonių gimimo datas. Be to, kai kurių kompensacijos prašytojų nuotraukos panaudotos daugybę kartų.
 
Tokių manipuliacijų reikėjo tam, kad būtų užtikrintos išmokos asmenims, kurios jiems visai nepriklausė.
 
Keitė datas ir vietoves
 
1941 metais tada 11-metė žydė bandė sprukti nuo nacių, įsiveržusių į Sovietų Sąjungą. Mėgindama išvengti bombardavimo ji atsidūrė kitoje per Ukrainą tekančio Dniepro pusėje. Mergaitė ir jos motina rado prieglobstį Donecke, kur gyveno iki 1944-ųjų.
 
Būtent tokia istorija pateikiama dokumentuose, kuriuos turėjo organizacija „Žydų materialinės pretenzijos prieš Vokietiją“, atsakinga už kompensacijų mokėjimą holokausto aukoms.
 
Bet tikrosios istorijos detalės visai kitokios. Prie prašymo gauti kompensaciją pateiktame dokumente buvo pakeistos kai kurios datos ir vietos.
 
Taip melagingai parodyta, kad ši žydė minėtu laikotarpiu slapstėsi nuo nacių.
 
Prašyme dėl kompensacijos taip pat klaidingai tvirtinama, kad moters motina jau mirusi, o apie brolį net neužsimenama. Taip pasielgta todėl, kad nebūtų galima patikrinti moters teiginių teisingumo.
 
Melas apie kančias
 
Kitame ŽMPV pateiktame prašyme dėl kompensacijos pasakojama, kaip per Antrąjį pasaulinį karą trylikametis žydas su savo motina ir seserimi bėgo iš nacių užpulto Kijevo, kurį naciai okupavo 1941–1943 metais.
 
Besislapstančiai šeimai neva teko gyventi rūsiuose, daržinėse, miške. Tačiau paaiškėjo, kad apie savo patirtas kančias pasakojantis vyras taip pat pateikė suklastotus dokumentus.
 
Antai dokumentuose teigiama, kad mokyklą vyras lankė Kijeve. Tačiau iš tiesų jis mokėsi tuometiniame Leningrade.
 
Apgavikai – ir fonde
 
Tai tik pora iš daugybės panašių klaidingų pasakojimų, Niujorke įsikūrusiai organizacijai pateiktų holokaustą išgyvenusių žydų vardu.
 
Manoma, kad dalis išmokų prašytojų žinojo darantys nusikaltimą. Tačiau buvo ir tokių, kuriais apgavikai tiesiog pasinaudojo.
 
Skelbiama, kad šeši kaltinamieji dirbo ne pelno siekiančioje ŽMPV, kiti apgavikai į šią schemą buvo įsitraukę iš šalies.
 
Jie verbuodavo ir nukreipdavo asmenis į ŽMPV kompensacijų programas.
 
Kaltinamieji verbuodavo kompensacijų prašytojus per rusų kalba leidžiamus laikraščius.
 
Skelbimuose būdavo siūloma padėti žmonėms, siekiantiems gauti kompensaciją iš Vokietijos per ŽMPV.
 
Daugeliu atvejų buvo manipuliuojama išmokų prašytojų patirtimi, o faktai būdavo gerokai iškraipomi, kad atitiktų fondo reikalavimus.
 
Kai ŽMPV darbuotojai patvirtindavo kompensacijų prašymus, išmokos gavėjai dalį neteisėtai gautų pinigų atiduodavo jiems padėjusiems tarpininkams.
 
Ši apgaulės schema buvo tiriama nuo 2009 metų gruodžio. Ją pastebėjo ir JAV Federalinį tyrimų biurą informavo kiti ŽMPV darbuotojai.
 
Beveik visiems 17 kaltinamųjų, jeigu bus įrodyta jų kaltė, gresia kalėti iki 20 metų. („The New York Times”, AP, LR)
 
Kam tenka išmokos?
 
Nusikalstamas sąmokslas buvo nukreiptas į dvi fondo „Žydų materialinės pretenzijos prieš Vokietiją“ programas.
 
Viena programa skiria apie 3 600 JAV dolerių vienkartines išmokas žydams, kurie, vengdami nacių persekiojimo, tapo pabėgėliais. Anot teismo dokumentų, dauguma tokių išmokų buvo skirta žmonėms iš buvusios Sovietų Sąjungos.
 
Pagal kitą organizacijos programą skiriamos 411 JAV dolerių mėnesinės kompensacijos nacių aukoms, kurioms teko gyventi besislapstant, su suklastotais tapatybės dokumentais, žydų gete, arba tiems, kurie buvo patekę į koncentracijos stovyklas.
 
Šių asmenų pajamos per metus neturi siekti 16 tūkstančių JAV dolerių.
 
Melagingos istorijos – ir knygose
 
Melagingai naudotis holokausto istorija siekiant asmeninės naudos kol kas buvo labiau įprasta literatūros pasaulyje.
 
Antai Jerzy Kosinskis ir Binjaminas Wilkomirskis parašė dvi skandalingas knygas, dėl kurių iki šiol verda aistros. Knygos pristatytos kaip holokaustą ištvėrusių asmenų atsiminimai.
 
Tačiau paaiškėjo, kad J. Kosinskio „Nutapytas paukštis“ ir B. Wilkomirskio „Fragmentai: vaikystės iš karo laikų atsiminimai“ yra ne autobiografiniai kūriniai, o išgalvotos istorijos.
 
Abiejų knygų autoriai buvo pelnę pripažinimą, apdovanojimų ir nemenkai užsidirbę. Kai kurie šių rašytojų gerbėjai iki šiol negali patikėti, kad jų kūriniai yra klastotės.
 
Neseniai išgarsėjo dar vienas holokausto išgyvenimais prisidengęs apgavikas. Žydų kilmės JAV pilietis Hermanas Rosenblatas parašė atsiminimus apie tai, kaip koncentracijos stovykloje susipažino su savo būsimąja žmona.
 
Graži ir graudinanti istorija pasirodė esanti H. Rosenblato fantazijos vaisius. Autorius prisipažino išgalvojęs daugelį istorijos detalių, siekdamas suteikti žmonėms vilties.
 
www.lrytas.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra