Helsinkio proceso pradžia bei jo įtaka Rytų Europai ir Lietuvos pirmininkavimo ESBO 2011 metais pristatymas: V. Aleknaitės-Abramikienės kalba

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

2010 m. spalio 19 d. pranešimas VIR
(iš Seimo rytinio posėdžio)
 
Helsinkio proceso pradžia bei jo įtaka Rytų Europai ir Lietuvos pirmininkavimo ESBO 2011 metais pristatymas
 
Seimo delegacijos ESBO PA vadovės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės kalba
 
„Gerbiamoji LR Seimo Pirmininke, Ekscelencijos, kolegos, gerbiamieji šio posėdžio svečiai. 2009-ųjų metų vasarą šiuose rūmuose vyko ESBO PA Vilniaus sesija. Petys petin dirbdami su visa plačiąja ESBO bendruomene, mes priėmėme Vilniaus deklaraciją, kuria nubrėžėme ateities perspektyvą ir išreiškėme deramą pagarbą istorinei tiesai, tuo sustiprindami šios organizacijos vertybinį pamatą. Mes daug ko išmokome vieni iš kitų, o 2011-aisiais ateina mūsų, Lietuvos Respublikos eilė, perėmus estafetę iš Kazachstano kolegų, imti į savo rankas ESBO vairą. Mes tikimės drauge su Lietuvos Vyriausybe pasitarnauti tarptautinei bendruomenei, garbingai atlikdami pirmininkavimo pareigą.
 
Pagrindinis mūsų organizacijos siekis aiškus ir suprantamas: kurti saugią, pasitikėjimu grįstą erdvę, o tuo pačiu – saugią aplinką kiekvienam žmogui, gyvenančiam tarp Vankuverio ir Vladivostoko. Neretai, deja, o ypač – žvelgiant iš šalies, ESBO pastangos užkardyti, suvaldyti ar sureguliuoti tarytum cikliškai mūsų erdvėje kylančias įtampas bei konfliktus gali atrodyti lyg dievų pasmerktojo Sizifo darbas.
 
Mūsų akivaizdoje vis dar žaidžiami jėgos ir galios žaidimai . Jie suskaldo valstybes ir izoliuoja bendruomenes, versdami tarytum niekais visą Helsinkio dekalogą. Kai nevykdomi prisiimti įsipareigojimai, tarpusavio pasitikėjimas silpsta. Mes suprantame, jog šio pasaulio didieji kartais turi didelių rūpesčių, bet negalime pritarti, kai šis neva didelis rūpestis atgręžiamas prieš kaimynus ginkluotos agresijos forma. ESBO visuomet siūlė ir siūlys kitą kelią, politinio dialogo kelią. Dialogą tikrai sustiprintume, jei jame aktyviau dalyvautų mūsų 56 valstybes atstovaujančios Asamblėjos parlamentarai. Mes atstovaujame rinkėjus, kurie ir yra tikrasis taip stingamos politinės valios šaltinis. Esame įsitikinę, jog kalbėtis reikia net labai sunkiomis temomis, nepaliekant jų vien tolimai ateičiai.
 
ESBO tam suteikia išties unikalią politinę erdvę. Čia susitinka trys žemynai, čia keičiamasi idėjomis. O kad idėjos nėra beprasmės, turi patikėti ne vien filosofai. Baltijos šalių patirtis liudija, jog teisingos idėjos išlaisvina.
 
Prieš 35-eris metus, kai Helsinkio baigiamuoju aktu jį pasirašiusios valstybės įsipareigojo gerbti minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę bei tautų apsisprendimo teisę, Rytų Europos žmonėms, o ypač pabaltijiečiams, kurie gyveno žiauriame tautų kalėjime, tai galėjo atrodyti nepasiekiama svajonė. Taipogi tūkstančiams lietuvių, kurie vienui vieni taip ilgai ginklu priešinosi okupacijai ir kurių pasipriešinimas buvo paskandintas kraujyje. Tačiau nei represijos, nei pralietas kraujas neatėmė iš žmonių jautrumo tiesos ir vilties balsui.
 
Šiandien drąsiai galime teigti, jog Helsinkio baigiamasis aktas, nepaisant kai kurių anuomet išreikštų abejonių, suteikė aiškią kryptį naujajam, taikaus pasipriešinimo laikotarpiui. Totalitarizmo sąlygomis jis buvo ne mažiau pavojingas, ir mes turime būti amžinai dėkingi tiems, kurie dėl savo tautos laisvės nepabūgo represijų, nepalūžo kalėjimuose ir ištikimu pasiaukojimu tarsi vaiką pirmajai komunijai parengė savo pavergtą tautą demokratijai bei laisvei. Tikras Dievo stebuklas, kad ir šiandien bent dalis šių didvyrių yra su mumis, šioje salėje. Garbė ir šlovė Jums, mielieji.
 
Jūsų garbingas kelias Helsinkio proceso nubrėžta kryptimi mums įsakmiai primena, jog nė viena iš vadinamųjų trijų ESBO dimensijų negali būti susilpninta ar apleista. „Kietasis saugumas“ nėra svarbesnis už žmogiškąją dimensiją, kuri vaduoja žmones nuo baimės ir padeda jiems subręsti laisvam gyvenimui.
 
Ar mes galime išlaisvinti pasaulį nuo baimės? Ar galėsime kada nors pagaliau į kalną užritinti sunkų Sizifo akmenį ir tikėtis, jog jis atgal nebenuriedės? Aš nežinau. Tačiau esu įsitikinusi, jog mes, ESBO PA tiesiog privalome daryti tai, ką galime.
 
Mūsų balsas reikalingas ten, kur tebesitęsia konfliktai, kur blokuojamos derybos, kur stinga bendruomenių tarpusavio pasitikėjimo ar geros valios, kur persekiojamas laisvas žodis, kur žmones tebeslegia priespauda – visur, kur jie kenčia .Kiekvienas nedidelis, bet kryptingas ir konkretus mūsų veiksmas – žingsnis po žingsnio – šalina kliūtis kelyje į nedalomo saugumo bendruomenę.
 
Gerbiamasis Prezidente Petro Efthymiou,
 
Žinau, jog esate tas politikas, kuris geba įžvelgti kiekvienos problemos žmogiškąjį veidą.
 
Aš negaliu Jums pažadėti stebuklų, bet užtikrinu Jus, jog visa LR Seimo delegacija ir aš asmeniškai esame pasirengę dirbti drauge su Jumis ir padėti Jums, kad ESBO labiau atspindėtų mūsų valstybių piliečių lūkesčius bei išreikštų jų valią. Kad galėtume visi drauge žengti bent žingsnelį link to pasaulio, kuriame mūsų vaikai ir anūkai jaustųsi saugesni. Dievas mato, kaip aš noriu, kad mums pasisektų.“
 
Ryšių su visuomene skyrius, tel. 2 39 62 03
 
Nuotraukoje: Seimo delegacijos ESBO PA vadovės V. Aleknaitės-Abramikienė

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra