Helsinkio proceso pradžia bei jo įtaka Rytų Europai ir Lietuvos pirmininkavimo ESBO 2011 metais pristatymas: arkiv. S. Tamkevičiaus kalba

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. spalio 19 d. pranešimas VIR
(iš Seimo rytinio posėdžio)
 
Helsinkio proceso pradžia bei jo įtaka Rytų Europai ir Lietuvos pirmininkavimo ESBO 2011 metais pristatymas
 
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjo, arkivyskupoSigito Tamkevičiaus kalba
 
„Gerbiamoji Seimo Pirmininkė, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji ESBO delegacija, brangūs bičiuliai iš Helsinkio grupės, Katalikų komiteto ir visų grupių, gynusių žmonių teises, anais sunkiais totalitarizmo metais. Totalitarinė sistema savo piliečius paliko beteisius, turėjusius tik vieną teisę – besąlygiškai tarnauti pačiai sistemai. Pokario bandymas jėga apginti savo teisę į laisvę pasibaigė pralaimėjimu ir žiauriu teroru. Po to sekė slogios tylos periodas.
 
Trumpai apžvelgsiu žmogaus teisių gynimą nuo 1968 metų. Noriu pabrėžti, kad šiame procese, labai didelį vaidmenį suvaidino Maskvos disidentai. Pirmuoju bandymu ginti žmonių teises Lietuvoje reikėtų laikyti 1968 m., kai tarpusavyje susitarę Vilkaviškio ir Telšių vyskupijų kunigai raštu kreipėsi į sovietinę valdžią, nurodydami, kad yra nepakenčiamas Kunigų seminarijos veiklos suvaržymas. Sovietinės valdžios atsakas buvo greitas ir vienareikšmiškas – dviem kunigam buvo uždrausta atlikti savo pareigas. Po to kelis metus sovietinei valdžiai oficialiai vis buvo primenama ir primenama įvairūs tikinčiųjų žmonių beteisiškumo faktai. Plačiausiai pasaulyje nuskambėjo 17 tūkst. tikinčiųjų pasirašytas pareiškimas SSSR generaliniam sekretoriui L. Brežnevui, kuriame buvo reikalaujama sąžinės ir tikėjimo laisvės.
 
1972 m. pogrindyje pradėjo eiti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, turėjusi tikslą viešinti žmonių teisių pažeidimo faktus. Kronika sėkmingai budino žmonių sąmonę nesusitaikyti su prievarta ir kovoti už savo teises. Jai pasisekė Lietuvoje vykdomus nusikaltimus prieš žmonių teises viešinti laisvajame pasaulyje.
 
1975 m. Europos šalių, JAV ir Kanados pasirašyti Helsinkio susitarimai buvo labai stiprus impulsas su nauja viltimi pradėti kovą už sąžinės laisvę bei žmonių teises. Tai įgalino kurti ne pogrindyje bet viešai veikiančias grupes. 1976 m. Lietuvoje įsikūrė lietuviškoji Helsinkio grupė. Jos steigėjai – Viktoras Petkus, Tomas Venclova, Eitanas Finkelšteinas, Ona Lukauskaitė Poškienė ir kunigas Karolis Garuckas – platino dokumentus apie žmonių teisių pažeidimus. Savo manifeste grupės nariai pabrėžė, kad lietuviškoji Helsinkio grupė „kreips didžiausią dėmesį į Helsinkio susitarimų humanitarinius paragrafus, liečiančius sąžinės, religijų, minties ir įsitikinimų laisvę, taip pat žmogiškųjų kontaktų (šeimų susijungimo, giminių lankymo) laisvę“. Nepraėjus nė metams nuo Helsinkio grupės įsteigimo buvo suimtas ir 15 metų nuteistas Viktoras Petkus. KGB dėjo visas pastangas paralyžiuoti grupės veiklą, tačiau visiškai sustabdyti jos veiklą nepavyko.
 
1976 m. Lietuvoje pradėjo eiti pogrindžio leidinys „Aušra“, kuris kėlė sau uždavinį budinti žmonių ne tik religinę, bet ir tautinę – pilietinę sąmonę. Kadangi KGB organams nepavyko sulikviduoti pirmųjų pogrindžio leidinių, todėl vienas po kito pradėjo atsirasti vis nauji ir nauji leidiniai, atsiliepusieji į skirtingus įsitikinimus žmonių, kuriuos vienijo viena idėja – siekti minties, sąžinės, tikėjimo, o galbūt ir pilnos laisvės.
 
1978 m. penki Lietuvos kunigai – Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Juozas Zdebskis ir Vincas Vėlavičius – įkūrė „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą“, kuris viešai veikė net penkerius metus. Už šią veiklą du kunigai – Alfonsas Svarinskas ir Sigitas Tamkevičius buvo nuteisti dešimčiai metų lagerio ir tremties. 1983 m. Katalikų komiteto veikla buvo paralyžiuota ir jis veiklą tęsė pogrindžio sąlygomis. Katalikų komitetas neapsiribojo tikinčiųjų teisių gynimu, bet gynė politinius kalinius ir žmonių teisę pasirinkti gyvenamąją vietą. Išskirtine pagarbą noriu pareikšti tiems vyrams ir moterims, kurie pasirašė kreipimąsi, smerkiantį gėdingą Molotovo-Ribentropo paktą. Tai buvo labai drąsus žingsnis.
 
Žmonių teisių gynimas suvienijo labai skirtingus žmones. Vienas šalia kito dirbo tikintieji ir ateistai, dvasiškiai ir pasauliečiai, lietuviai, žydai, rusai ir kitų tautybių žmonės, visi jie sugebėjo peržengti ideologinius, rasinius bei tautinius barjerus ir siekti svarbiausio tikslo – laisvės, be kurios neįmanomas normalus žmogiškas gyvenimas. Šiandien galima dėkoti Dievui, kad anuometinės pastangos nebuvo veltui. Ačiū už dėmesį.“
 
Ryšių su visuomene skyrius, tel. 2 39 62 03
 
Nuotraukoje: Kauno arkiv. S. Tamkevičius SJ

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra