Hamburgas – tiltų miestas arba vartai į pasaulį
Autorius: Voruta Data: 2014-12-31 , 14:09 Spausdinti
Tiems, kas klausia, kuo Hamburgas (vert. iš vokiečių kalbos (senąja saksoniečių tarme) Hama – krantas, burg – tvirtovė)), kaip antras pagal dydį ir vienas turtingiausių Vokietijos miestų, yra išskirtinis, sakyčiau, kad tikruoju išsilaisvinimu – „Hamburgas – laisvasis ir Hansos miestas“. Atrodytų neįtikėtina – Hamburgas sugebėjo atstatyti Pirmo ir Antro pasaulinių karų sukeltus padarinius (miesto praktiškai nebuvo likę), išgyventi ir užsigydyti žaizdas po 1842 metais vykusio didžiulio gaisro, audrų, potvynių. Šiuo metu Hamburgas klesti – jame veikia vienas didžiausių Europoje uostų, į kurį atplaukia neįtikėtino dydžio konteineriniai laivai, švartuojasi ilgiausias pasaulyje kruizinis laivas („Oueen Mary II“). Vietiniai gyventojai Hamburgą vadina „multi kulti“ miestu, kur gyvena daugiau kaip 1,7 mln. žmonių iš viso pasaulio. Hamburgas ypatingas net čia gyvenančiais benamiais, kurie yra susirentę savo gūžtas tiesiog po tiltu. Pastarieji dažniausiai labai šnekūs, moka keletą kalbų, groti.
„Herzlich wilkommen“, – sako tau vietinis Hamburgo gyventojas, sužinojęs, kad atvykai iš svetur. Arba tiesiog: „Moin!“. Ir jei iš tavo lūpų išslysta grįžtamasis žodis kita, ne vokiečių kalba – nevertėtų jaudintis – Hamburgo gyventojai tarptautine laikomą anglų kalbą moka puikiai.

Rotušė
- Elbės tunelis
- Miniatiurinė Elbė
- Hamburgas panašus į Veneciją
Turbūt daugelis apie Hamburgą yra girdėję kaip apie kultūros miestą, kuriame gimė, gyveno ir kūrė žymūs pasaulio kompozitoriai, tokie kaip Feliksas Mendelsonas, Johannes‘as Bramsas, Karlas Filipas Emanuelis Bachas. O gal apie esate girdėję kaip apie techninių stebuklų miestą? Juk būtent čia, 1911 m. buvo pastatytas, technine sensacija vadinamas, 426 metrų ilgio Elbės tunelis. Jis ypatingas tuo, kad yra „išraustas“ tiesiog po upe. Neįtikėtina? Ne, tai tikra tiesa, nes jame galima ir apsilankyti – čia įrengti liftai nukels jus tiesiai į tunelį, kurį pervažiuoti galėsite tiesiog dviračiu.
Artimas Venecijai
Pirma stotelė – centras. Čia, aplink teliuškuojantį Alsterio ežerą, ir prasidėjo Hamburgo miesto įsikūrimo darbai. Juokiamasi, kad šiandien Hamburgas savo tiltų skaičiumi lenkia net Veneciją, Amsterdamą ir Londoną kartu sudėjus – čia jų skaičius siekia daugiau kaip porą tūkstančių (~2500). Daugelis Hamburgą praminė Šiaurės Venecija, vien dėl mieste tekančių kanalų gausos. Galima sakyti, kad vandens apsemti buvę grūdų sandėliai atrodo romantiškai, o visai pro namų langus praplaukiantys nedideli laivai – neįprastai. Taip pat dėmesio vertas miesto centre įsikūręs, po didžiojo Hamburgo gaisro atstatytas Rotušės („Rathaus“) pastatas. Didingas išore ir vidumi objektas, lankytojus kviečia susipažinti su Hamburgo miesto istorija, pasigrožėti architektūriniais užmanymais. O kur dar tarp siaurų miesto gatvių įsikūręs vienintelis toks visame pasaulyje miniatiūrų muziejus „Wunderland”. Tikslas – išvysti sumažintą pasaulio versiją – Vokietiją su visais gražiausiais Bavarijos vaizdais, Austriją, Las Vegasą, Šveicarija, Skandinaviją ir daug kitų. Apsilankius susidaro toks įspūdis, kad pasaulis atsiduria tiesiog ant delno. Kur jau Hamburgo oro uosto miniatiūra, su išties jame nusileidžiančiais ir kylančiais lėktuvais.
Dviratis arba Porsche
Vienas didžiausių miesto privalumų – išvystytas dviračių takų tinklas. Dviračių takai yra visur – visame mieste. Hamburge veikia net specialūs šviesoforai dviračių vairuotojams. Čia, Vokietijoje, kaip ir Nyderlanduose, jie – pagrindinė transporto priemonė, naudojama visais metų laikais. Tačiau prabangius automobilius vokiečiai ypatingai mėgsta. Retas atvejis, kai gatvėmis rieda senesnis nei penkerių metų automobilis. Jiems yra priima turėti kuo naujesnes – labiausiai pasiturintys vairuoja tokius, kaip Ferrari markės automobilius ir laiko juos garažuose, kurie panašūs į svetainę (juokiasi). Labiausiai vertinamas ir didelį pasididžiavimą keliantis yra vokiečių gamybos automobilis Porsche. Galų gale, kodėl gi neįsigijus tokio automobilio, kai minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) Vokietijoje atitinka trijų mėnesių atlyginimą dirbant Lietuvoje, o maisto, aprangos kainos – beveik tokios pat abejuose šalyse.
Visuotinis poilsis
Hamburgas yra itin turtingas savo bažnyčiomis, kurių skaičiuojama apie 160. Sekmadienis vokiečiams – šventa, šeimos diena. Visos parduotuvės yra uždaromos, lieka dirbti tik kavinės, restoranai. Kaip jau yra žinoma iš istorijos pamokų, Vokietijoje labiausiai paplitęs liuteroniškas tikėjimas (prisiminkim istorinį veikėją, tikėjimo reformatorių Martyną Liuterį), tačiau įstatymai neapibrėžia į ką tikėti privalo žmogus – jis turi visateisę pasirinkimo laisvę. Sekmadienis yra ypatingas dar ir nuo 5 val. ryto (vasaros laiku) prie pat Elbės upės, uoste, veikiančiu šimtametes tradicijas turinčiu „Fischmarkt“ turgumi. Čia gali išvysti tikrą šou. Šviežios žuvies, vaisių ir daržovių pardavėjai surengia spektaklį pirkėjams, siekiant parduoti prekes ir atkreipti jų dėmesį – mėto į orą saldainius, dainuoja dainas, priverčia juoktis iki ašarų.
Hamburgo Kalėdinė pasaka
Didžiausioms šventėms Hamburgo gyventojai ruošiasi ilgai – nelaukia pirmojo sniego (kuris, neretai kartais net ir neiškrenta). Jau lapkričio pabaigoje mieste buvo atidarytas visų labai laukiamas Kalėdų miestelis „Weihnachtsmarkt“. Užėjęs pro vartus jautiesi patekęs į pasaką – karštas vynas, arbata su cinamonu, keptos mielinės spurgytės su cukraus pudra, naminė duona, marcipanai. Kur dar Kalėdų eglės žaisliukai atkeliavę tiesiai iš Bavarijos, dirbiniai iš molio, žalvario, rankų darbo žvakės. Ir tai tik 1/10 išvardintų gėrybių, kurias galima rasti prieš didžiąsias metų šventes atsidariusiame Kalėdų miestelyje. Didelis būrys žmonių, šeimos, laukia Rotušės centre į dangų kylančio Kalėdų senelio su visais šešiais elniais bei kitų staigmenų. Dar viena iš laukiamiausių dienų – gruodžio 6 d. švenčiama Šv. Nikolajaus diena. Tądien, visi vaikai laukia pasirodančio Šv. Nikolajaus, kuris palieka saldainių – kišenėse, batuose, kuprinėse. Tėvai išties suka galvas kaip nustebinti savo atžalas, kad kasmet ši diena būtų vis įdomesnė.
Laukite tęsinio.
Evelina KISLYCH, Trakai – Hamburgas – Trakai
Autorės nuotr.
Komentarai
Naujienos
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
-
FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių
-
Pasaulinė akcija #MesPrisimename – Holokausto aukoms atminti ir pagerbti
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
Lietuva
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
-
In memoriam. Monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius (1943–1974–2020–2021)
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
-
FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Baltarusijos jaunimas sulauks paramos ne tik bakalauro, bet ir magistro studijoms Lietuvoje
~ Europa, Lietuva - Baltarusija, Naujienos
2021-01-20, 08:41
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
~ Europa, Kultūra, Lietuva - Lenkija
2021-01-19, 14:57
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
~ Europa, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-15, 14:07
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
~ Istorija, Lietuva - Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-11, 16:02
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint)
~ Europa, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-11, 13:55