H. B. Christianseno atsiminimų knygoje – kovos Rytų fronte ir nelaisvė sovietų lageriuose

Autorius: Data: 2014-06-18, 15:57 Spausdinti

Hinrich-Boy Christiansen. „Su šūksniu hurra – pirmyn!”. Iš vokiečių kalbos vertė Gintautas Šironas. – Vilnius: Briedis [2014]. –  208 p.: iliustr.

Leidykla „Briedis” skaitytojams pristato naujausią serijos „Antrasis pasaulinis karas” leidinį – Hinricho-Boy Christianseno, buvusio Vokietijos specialiųjų dalinių kario, „brandenburgiečio“, atsiminimų knygą „Su šūksniu hurra – pirmyn!”

Nedaug jau gyvų tebėra visuose Antrojo pasaulinio karo frontuose kovojusių žmonių. Iš kelių tūkstančių dalinio, kuriame H. B. Christiansenui teko tarnauti, karių, dabar, kaip sako jis, gyvas likęs pats vienas. Tad tikrai stebėtina, jog buvęs Vokietijos specialiųjų padalinių – „Brandenburgo“ divizijos – komandosas, jau sulaukęs garbingo devyniasdešimt metų amžiaus, neseniai lankėsi Klaipėdoje, kur I. Simonaitytės bibliotekoje įvyko knygos pristatymas.

1941 m. H. B. Christiansenas, vos septyniolikos metų vaikinas, stojo tarnauti į  kariuomenę ir pateko į dalinius, kodiniu pavadinimu „Brandenburgas”. Tai buvo elitinės Vokietijos specialiosios pajėgos, vykdžiusios įvairiausias operacijas visuose frontuose.

H. B. Christiansenas dalyvavo kovose Rytų fronte, Ukrainoje.

Patekęs į amerikiečių nelaisvę, deja, buvo perduotas sovietams ir daugelį metų kalėjo lageriuose. Kurį laiką jam teko nelaisvėje kamuotis drauge su garsiais vokiečių belaisviais: lakūnu asu E. Hartmanu, A. Hitlerio kamerdineriu H. Linge, fiurerio adjutantu O. Giunše ir kitais. Su E. Hartmanu susidraugavęs lageryje, su juo bendravo ir po karo, grįžęs į Vokietiją. Beje, buvo metas, kai lageriuose kalėjo drauge su savo tėvu Julijumi Christiansenu, buvusiu Vilniaus abvero zonderkomandos štabo viršininku. Nežmoniškos kalinimo sąlygos palaužė tėvo sveikatą ir jis sovietų nelaisvėje mirė.

Atsiminimuose autorius paprastai ir labai nuoširdžiai, neretai net subtiliai pajuokaudamas pasakoja apie savo gyvenimo kelią nuo to meto, kai atvyko į Rytų frontą iki nelaisvės sovietų lageriuose pabaigos. Išlaisvintas jis buvo vienas iš pačių paskutinių į sovietų nagus pakliuvusių vokiečių karių. Mat su vienu draugu mėgino bėgti iš lagerio, bet po kurio laiko abu buvo sugauti, žiauriai sumušti ir nuteisti kalėti dar dvidešimt penkerius metus!..

Antrasis pasaulinis karas , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra