Gyvenęs Lietuvai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Profesorius kunigas Antanas Liuima SJ (1910 01 28-1942 05 13-2000 07 26)

Aukštaitijos krašto sūnus jėzuitas kunigas Antanas Liuima – pirmasis lietuvis profesorius Romos popiežiškame Grigaliaus universitete, Lietuvių katalikų mokslo akademijos puoselėtojas išeivijoje, ilgametis jos pirmininkas, Lietuvių katalikų mokslo akademikas, Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaras, Utenos miesto Garbės pilietis, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu, daug nuveikė dėl Lietuvos mokslo ir kultūros suklestėjimo, garsino Lietuvos vardą išeivijoje, tikėjo būsima nepriklausoma Lietuva.

1989 m. kovo mėnesį, pirmą kartą po beveik pusės amžiaus galėjęs aplankyti Lietuvą, profesorius A. Liuima SJ stebino su juo bendravusius aplinkinius: nors jau pradėjęs paskutiniuosius aštuntojo dešimtmečio metus buvo jaunatviškas – iš smulkaus kūno tryško stipri dvasinė jėga. Stebino jo paprastumas, kuklumas, nuoširdumas, dėmesys kiekvienam sutiktajam… Domėjosi visais Lietuvos įvykiais, džiaugėsi atgauta nepriklausomybe, kuria nepaliovė tikėti būdamas toli nuo tėvynės – juk gyventa ir dirbta buvo Lietuvai.

Dideli, neginčytini profesoriaus Antano Liuimos SJ nuopelnai Lietuvai – jo veikla Lietuvių katalikų mokslo akademijoje (LKMA). Akademiją kun. Antanas Liuima puoselėjo kaip savo kūdikį: išsaugojo ir subrandino, kad ji, sugrįžusi į Lietuvą, plačiai galėtų išskleisti mokslinės minties ir kūrybos sparnus.
1922 m. rudenį Lietuvoje įkurta LKMA veikė iki pirmosios sovietinės okupacijos – iki 1940 m. Išeivijoje iniciatyvos suvienyti lietuvius katalikus mokslininkus ir atkurti akademiją dar 1952 m. ėmėsi Lietuvos atstovas Paryžiuje dr. Stasys Antanas Bačkis. Jo pasiūlymu LKMA 1956 m. buvo atkurta Vakaruose – centras Romoje, mat ten jau veikė Šv. Kazimiero lietuvių kolegija.

Ateities darbams Tėvynėje

Dr. S. A. Bačkio iniciatyvą atkurti LKMA Romoje rėmė prof. Zenonas Ivinskis, pritarimo susilaukė ir iš jėzuito Antano Liuimos, tuo metu vienintelio lietuvio profesoriaus Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje. Atkuriant akademiją A. Liuima parodė daug organizacinės iniciatyvos. Jis įėjo į 1954 m. gruodžio 30 d. sudarytą iniciatyvinę grupę, vėliau į 5 asmenų sudarytą Reorganizacinį komitetą, buvo išrinktas sekretoriumi. Jau pirmajame Reorganizacinio komiteto vardu parašytame laiške – kreipimesi į lietuvius katalikus mokslininkus prof. A. Liuima 1955 m. gegužę rašė: “…LKM Akademija, norėdama sujungti visas katalikiškąsias jėgas vertingam katalikiškosios kultūros kūrimo ir skleidimo darbui, maloniai kviečia tamsta, Didžiai Gerbiamas…prisidėti prie Akademijos narių, kad visi susiorganizavę geriau galėtume įveikti laiko keliamas dabarties ir ateities mūsų Tėvynės problemas. Manyčiau, kad visų pirma ant mūsų gula didelis uždavinys – katalikiškojo mokslo kūrimas lietuviška dvasia ir jo skleidimas lietuviškoje aplinkoje, patenkinamas jau dabar, tremtyje, kylančių religinių ir kultūrinių mūsų tautiečių reikalų. Atliekant šį uždavinį, kartu organizuotai bus pasiruošta ir ATEITIES DARBAMS TĖVYNĖJE (išryškinta mano – A. V)…"

Reorganizacinė komisija sudarė atsiliepusiųjų sąrašus, parengė balsavimo taisykles ir korespondenciniu būdu organizavo Centro valdybos rinkimą. 1956 m. išrinktoji valdyba pasiskirstė pareigomis – pirmuoju LKMA pirmininku išeivijoje buvo išrinktas vysk. Vincentas Podolskis, prof. A. Liuima – moksliniu sekretoriumi. 1956 m. spalio 9 d. Italijos policijoje buvo įregistruoti LKMA Įstatai. Lietuvių katalikų mokslo akademija tapo oficiali įstaiga,– reikia pasakyti, kad tokios mokslo institucijos nesukūrė kitų kraštų išeiviai.

„Akademija neiškrito iš debesų, nebuvo kieno nors užmačios ar užsispyrimo darbas, bet Dievo įkvėptos minties augimas ir brendimas, gausiai lydimas Dievo malonių“, – kalbėjo prof. kun. A. Liuima SJ.
Po vyskupo Vincento Padolskio mirties perrinktoje LKMA Centro valdyboje, daugiausia balsų gavo prof. Z. Ivinskis ir prof. A. Liuima. 1959 m. spalį valdybai pasiskirsčius pareigomis, LKMA pirmininku buvo išrinktas A. Liuima SJ, kuris nuolat buvo perrenkamas ir kitoms kadencijoms, ir šias garbingas pareigas ėjo iki 1992 m., kol LKMA Centro valdyba buvo perkelta į Lietuvą (1991 m. pabaigoje organizuoti korespondentiniai rinkimai, į LKMA Centro valdybą siūlyti tik gyvenantys Lietuvoje), 1992 m. prof. A. Liuima tapo pirmuoju LKMA garbės pirmininku – juo buvo iki mirties.

Trisdešimt trejus metus būdamas prie LKMA vairo profesorius atliko daugelį vienam žmogui, rodos, neaprėpiamų darbų: rūpinosi akademijos narių skaičiaus augimu, LKMA skyrių (tada vadintų židiniais) kūrimu, akademijos suvažiavimų bei kitokių mokslinių renginių organizavimu, leidybine veikla, bibliotekos bei archyvo organizavimu ir kt. Visų paminėtų darbų tikslas – garsinti lietuvių mokslininkų laimėjimus ir Lietuvos vardą.

Daugelis į Vakarus pasitraukusių lietuvių mokslininkų, norėdami pragyventi, išlaikyti šeimas, dirbo toli gražu specialybės neatitinkantį fizinį darbą. Ir jeigu ne aktyvūs Lietuvių katalikų mokslo akademijos skatinimai bei nepaliaujami raginimai parašyti straipsnį ar parengti pranešimą iš Lietuvoje tyrinėtos mokslinės srities, vargiai ar nors vienas būtų ėmęsis mokslinės veiklos. Tad LKMA Cento valdyba bei jos pirmininkas A. Liuima atliko itin svarbų darbą telkdami lietuvius katalikus mokslininkus mokslinei veiklai. Šios veiklos svarbą liudija LKMA narių skaičiaus augimas: 1959 m. LKMA jungė 94 mokslininkus (Bendraraštis Nr. 1. P. 1. // LKMA archyvas Romoje). 1984 m. LKMA narių sąraše – 263 asmenys (1984 IV 25 Lietuvių katalikų mokslo akademijos narių adresai P. 1–5 // LKMA archyvas Romoje). Beje, nereikia pamiršti, kad per minėtą laikotarpį ne vienas akademijos narys, sulaukęs garbingo amžiaus ar pakirstas ligos, pasitraukė į amžinybę: vien 1959–1979 m. mirė 65 LKMA nariai (Aplinkraštis Nr. 7. (32). Mirusieji akademijos nariai 1959–1979 m. //LKMA archyvas Romoje).

Atkūrus akademiją išeivijoje buvo rūpinamasi jos narių skaičiaus augimu. Telkdamas lietuvius katalikus mokslininkus profesorius parašė ne vieną straipsnį spaudoje, ne vieną asmenišką laišką. Katalikus mokslininkus telkti reikšmės turėjo LKMA skyrių steigimas stambesnėse lietuvių gyvenvietėse. LKMA veiklos išeivijoje metu tokių skyrių buvo įkurta 12: Čikagoje, Niujorke, Bostone, Detroite, Monrealyje, Toronte, Deitone, Miunchene, Otavoje, Putname, St. Petersburg–Beache, Los Andžele. Šie skyriai organizavo įvairius mokslo renginius, seminarus, talkino organizuojant LKMA suvažiavimus, ieškojo mecenatų, LKMA veiklą, kartu ir Lietuvos vardą garsino tenykštės spaudos puslapiuose.

LKMA suvažiavimai

Svarbiausi Katalikų akademijos renginiai – LKMA suvažiavimai. Suvažiavimai tarpukario Lietuvos tradicija, buvo organizuojami kas treji metai, tęsiant jų numeraciją. Tad išeivijoje buvo suorganizuota 11-ka (IV–XIV) LKMA suvažiavimų.

Dėl įvairių tikslų suvažiavimus siekta suorganizuoti vis kitoje vietoje: sudarant sąlygas toje vietoje gyvenantiems lietuviams įsitraukti į mokslinę veiklą (kelionei į tolimesnius miestus reikėjo ne tik papildomo laisvo laiko, bet ir nemažų finansų); dalyvauti renginiuose, masinės informacijos priemonėmis populiarinama lietuvių mokslinė veikla ne tik tarp lietuvių, bet ir tarp kitataučių –mokslininkų, žurnalistų, politikų – garsinamas Lietuvos vardas.

LKMA suvažiavimai turėjo pagrindines nagrinėjamas temas, buvo skiriami įvairių jubiliejų minėjimams. Kun. A. Liuima ne tik rūpinosi jų rengimu, bet ir pats buvo aktyvus tų suvažiavimų dalyvis. Įspūdingos jo, kaip LKMA pirmininko, suvažiavimo pradžios ir pabaigos kalbos. Susirūpinęs Tėvynės likimu, jautriai apie ją kalba 1967 m. VII LKMA suvažiavimo dalyviams: “…Kaip ten begyvenama, koks ūkis, kokie socialiniai santykiai, kokie kultūriniai nusiteikimai, polėkiai ir laimėjimai, o ypač – kokia jų dvasia: tebėra ji atspari, o gal jau pažeista, koks yra pavojus ją sužaloti ar net visiškai iškreipti – juk nuolatinė baimė, taikstymasis, netikrumas, nepritekliai, nesiliaujantis gudravimas, slapukavimas, pasitikėjimo artimu sumažėjimas, vienu žodžiu, visoks moralinis alinimas nelieka be įtakos”.

Be oficialaus ar neoficialaus vadovavimo visiems LKMA suvažiavimams, jų atidarymo ar uždarymo kalbų, prof. A. Liuima vadovavo Teologijos sekcijai (VI suvažiavimas), skaitė paskaitas: “Teologinė mistinio Kristaus kūno sąvoka”, “Gyvosios dvasios uždaviniai materializmo akivaizdoje”, “Evangelijos ir krikščioniškosios kultūros santykio uždaviniai”,”Šv. Pranciškaus de Sales optimistinės pasaulėžiūros teologinis pagrindas”, ”Lietuvių katalikų mokslo akademijos ištakos ir jos veiklos apžvalga”, “ Kristaus karališkumas ir jo karalystė”.

Leidybinė veikla

Suvažiavimuose bei kituose moksliniuose renginiuose skaityti pranešimai netektų mokslinės vertės, jei jie liktų neišspausdinti, tai – LKMA mokslinės veiklos išraiška. Profesoriaus iniciatyva Vakaruose itin išsiplėtė LKMA leidybinė veikla. LKMA išleistas 55 pavadinimų knygas galima suskirstyti į septynias serijas: LKMA Suvažiavimo darbai, LKMA Metraštis, Lietuvos istorijos šaltiniai, Negęstantys žiburiai, Lietuvių literatūros studijos, Atskirų autorių raštai, Pavienės knygos. Reikia pasakyti, kad prof. A. Liuimos SJ iniciatyva LKMA leidiniai yra saugomi svarbiausiose pasaulio bibliotekose. Be to (išskyrus 4 istorijos šaltinių tomus), visų LKMA leidinių redaktorius – LKMA pirmininkas kun. A. Liuima SJ. Tačiau jis atliko ne tik redaktoriaus pareigas. Knygų leidybai pirmiausia reikėjo iš autorių surinkti medžiagą, ją suredaguoti, ieškoti lėšų – mecenatų – knygų leidybai, taisyti korektūras ir pagaliau išleistas knygas išsiuntinėti LKMA nariams. Tad profesorius akademijai aukojo ne tik laisvas nuo paskaitų minutes, bet ir poilsį, atostogas. Išvykdamas atostogauti į Šveicariją rašė: ”…šį pavasarį, rodos, dar labiau užsiėmęs kaip kitais metais. Darbo tiek man priaugo, kad nebeaprėpiu… Vasarai pasiėmiau du didelius lagaminus knygų, užrašų, visokio darbo. Bet kalnuose galima gerai pailsėti ir dirbant” (iš 1966 m. laiško seseriai į Lietuvą); arba vėl rašo iš Šveicarijos: “Atsivežiau daug knygų ir rankraščių, korektūrų, kad nė pats pakelti negaliu. Galėsiu ramiai čia darbuotis…” (iš 1992 m. laiško sūnėnui kun. Virgilijui Liuimai į Lietuvą).

Biblioteka ir archyvas

Kad taptų tvirta moksline institucija, LKMA turėjo turėti biblioteką bei archyvą. A. Liuimai rūpėjo ir šie reikalai, tam buvo parašytas ne vienas laiškas, ieškota mecenatų. Prof. A. Liuimos rūpesčiu, mecenatų prof. dr. Kazio Almino ir kun. M. Vembrės lėšomis akademija 1979 m.įsigijo prof. Zenono Ivinskio biblioteką bei archyvą. Buvo įsigyti ir kitų Lietuvos istorijai svarbių asmenų archyvai, dalis bibliotekos. Tačiau svarbiausias laimėjimas – 1973 m. prelatas Pranciškus Juras perdavė akademijai Amerikos lietuvių kultūros archyvą (ALKA). Tad LKMA pirmininkui atsirado naujų neatidėliotinų rūpesčių: tvarkyti sukauptą archyvinę medžiagą, rasti lėšų pastatyti pastatus, organizuoti valdymo direktoratą…

Mokslinė ir organizacinė veikla

Dar būdamas LKMA Reorganizacinės komisijos sekretoriumi A. Liuima SJ pradėjo siuntinėti laiškus, kviečiančius lietuvius katalikus mokslininkus tapti LKMA nariais. Vėliau, jau atkūrus akademiją, visiems LKMA nariams buvo rašomi specialūs raštai, vadinti aplinkraščiais, o nuo 1982 m. – bendraraščiais. Pastarasis LKMA pirmininko prof. A. Liuimos sumanytas pavadinimas vartojamas ir šiandieną. Šiuose raštuose minimi svarbiausieji ir pirmiausieji akademijos darbai ir rūpesčiai, skelbiami nauji akademijos nariai, kalbama apie leidybinius sunkumus, kviečiama ieškoti mecenatų, pateikiami akademijos narių sąrašai, naujai kadencijai siūlomų kandidatų į LKMA Centro valdybą bei revizijos komisiją sąrašai, balsavimų rezultatai, Centro valdybos sudėtis bei pareigybės, pranešama apie mirusius LKMA narius…
Išeivijoje LKMA ne tik atsikūrė, bet ir suklestėjo. Akademija buvo itin svarbi lietuvių išeivių dvasiniam ir moksliniam gyvenimui. Juk daugelis nusipelniusių mokslininkų, pasitraukę į Vakarus, ilgą laiką dirbo įvairiausius fizinius darbus, o prof. A. Liuimos laiškai, raginantys tęsti mokslinę veiklą, dažnam buvo vilties kibirkštėlė, neleidusi palikti tyrinėtųjų problemų. Tad akademija palaikė lietuvius mokslininkus, publikavo jų darbus, diegė karštą tikėjimą, viltį ir pareigos jausmą, kad į kada nors tapusią laisvą Lietuvą reikės sugrįžti su svariais mokslo laimėjimais.

Sumani profesoriaus mokslinė bei organizacinė veikla akademijoje davė gražių rezultatų – juk ne veltui A. Liuima kasmet parašydavo po tūkstantį ir daugiau laiškų. Ir jeigu ne LKMA, kuriai profesorius atidavė kūrybines savo jėgas, rūpestis kitais lietuviais mokslininkais šiandieną apie profesorių mes tikriausiai kalbėtume kaip apie pasaulinio garso mokslininką, tačiau ir tai ką jis padarė yra ženklu ir svarbu.
Mokslinėje profesoriaus darbuotėje išskiriamos kelios tyrinėjimų kryptys: asketinės ir mistinės teologijos problemos, darbai, skirti šv. Pranciškui Salezai, šaltinių rengimas spaudai ir jų publikavimas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos istorijos tyrinėjimai, asmenybėms skirtos studijos.

Be minėtų studijų LKMA suvažiavimo darbų tomuose, A. Liuima rašė ir LKMA Metraštyje: “ Bažnyčia kaip regima Mistinio Kristaus kūno išraiška” (I t.), “Moderniosios pažangos problemų klausimu” (II t.), “Prelato Mykolo Krupavičiaus laiškai prelatui Pranciškui Jurui” (VII t.), “Zenono Ivinskio laiškai prelatui Pranciškui Jurui"”(XI t.), "Zenonas Ivinskis Romoje"(VIII t.), “ Šv. Petras Kanizijus. Šv Petro Kanizijaus veiklos šaltinis” (XI t.). Paminėtinas gilus ir nuoširdus jo straipsnis “Idėjų dinamikoje”, skirtas prof. Juozui Eretui, kolektyvinėje knygoje “Didysis jo nuotykis” (Brooklyn, 1972 m. P. 174–192). Prof. A. Liuimos darbų randame ir kituose leidiniuose.

Būtina pabrėžti, kad profesorius A. Liuima neskubėjo išleisti savo mokslinių studijų, pirmiausia rūpinosi išleisti kitų LKMA narių parašytas knygas. 1966 m. jis parangė knygą “Jėzaus gyvenimas ir jo mokslas evangelijos žodžiais atpasakotas”. Prakalbą A. Liuima užbaigė tokiais žodžiais: <i>“Šio lietuviško leidinėlio tekstas sudarytas, jam sutikus, iš arkiv. Juozo Skvirecko “Naujasis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Testamentas” IV laida, Stuttgartas 1947 m. Padaryta tik keli smulkūs kalbos ir sintaksės pataisymai. Berengiant šį leidinėlį (1959 m.), kun. Česlovo Kavaliausko vertimo dar nebuvo. Jis tepasirodė tik 1972 m.

Prie kiekvienos antraštėlės nurodoma vietos atskirose Evangelijose, po to duodama tas tekstas, kuris yra pilnesnis, jis gi papildomas intarpais iš kitų evangelijų, tai pažymint evangelistų inicialais.
Šis tekstas, paruoštas prieš 25 metus, išleidžiamas prel. Juozo Prunckio dėka, jo įkurtojo fondo lėšomis”. 1991 m. mecenatas dr. prel. Juozas Prunckis įkūrė savo fondą, kad iš jo palūkanų būtų leidžiama religinė literatūra. Tai didelė prelato dovana Lietuvai, skatinanti dvasinį jos atgimimą. Fondas priklauso lietuvių katalikų mokslo akademijai ir yra Lietuvos episkopato globoje (Bendraraštis 12 (50). P. 1// LKMA archyvas Romoje). Tad įkūrus fondą ir LKMA pirmininkas A. Liuima SJ 1992 m. išleido prieš 25 metus spaudai parengtą knygą “Jėzaus gyvenimas ir jo mokslas evangelijos žodžiais atpasakotas”. Šitaip visur – pirmiausia rūpestis kitais, ir tik vėliau – susidarius sąlygoms, ir savo darbais…

Profesorius kunigas Antanas Liuima SJ nedeklaravo savo meilės Lietuvai, tačiau visas jo gyvenimas, jo atlikti darbai liudija dvasingą, darbščią ir kuklią, gal ne visada ir suprastą asmenybę, gyvenusią Dievui, žmonėms ir Lietuvai…

Gyvenimo ir veiklos chronologija

1910 01 28 – gimė Ažudvarių kaime (Utenos aps.), Pranciškos ir Mikalojaus Liuimų šeimoje – vyriausias iš 7 užaugusių vaikų
1917–1918 m. – lankė pradinę mokyklą Šnieriškių dvare
1918–1920 m. – mokėsi Utenos “Saulės” gimnazijoje, ją baigė su pirmąja “Saulės”gimnazijos laida
1928–1929 m. – mokėsi Kauno kunigų seminarijoje
1929 m. – įstojo į Jėzaus Draugiją
1929–1931 m. – atliko naujokyną Pagryžuvyje, netoli Tytuvėnų ir Šiluvos
1930–1931 m. – iš varžytinių pardavę 50 ha ūkį, tėvai neišsižadėjo tikslo išmokslinti vaikus
1931–1934 m. – studijavo filosofiją Olandijoje ir gavo filosofijos licenciatą
1931 10 02 – davė pirmuosius vienuolio įžadus Valkenburge (Olandija)
1934–1938 m. – mokytojavo Kauno jėzuitų gimnazijoje
1934–1939 m. – studijavo lituanistiką ir pedagogiką Vytauto Didžiojo universitete, Teologijos-filosofijos fakultete
1940 01 05 – išvyko studijuoti į Prancūziją
1940–1943 m. – teologiją studijavo Lijono katalikiškajame institute
1942 05 13 – Lijone įšventintas kunigu
1943 m. gavo teologijos licenciatą
1943–1944 m. – atliko terciatą La Barde par la Coquille (tarp Limoges ir Perigueux)
1944–1947 m. – studijavo Tulūzos katalikiškajame institute asketinę ir mistinę teologiją
1947 02 03 – Tulūzoje davė iškilmingus įžadus (amžinuosius?)
1947–1949 m. – kapelionas Lietuvių katalikų misijoje Paryžiuje: direktoriaus padėjėjas (1947–1948 m.), 1948–1949 m. – direktorius
1949 m. – Lietuvoje mirė tėvas Mikalojus Liuima
1950 m. – Tulūzos katalikiškajame institute apgynė disertaciją apie šv. Pranciškų Salezą (1950 m. išspausdinama disertacijos ištrauka, o 1951 m. išspausdinama I d., 1952 m. – II d.)
Nuo 1951 m. rudens pradėjo akademinį darbą Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete asketinės ir mistinės teologijos adjunktu
Nuo 1954 m. visas vasaros atostogas praleisdavo Šveicarijoje, pavaduodamas tenykščius kunigus bei kapelionus
1954–1956 m. įtemptas darbas Romoje atkuriamojoje Lietuvių katalikų mokslo akademijoje (LKMA)
1955 m. – Lietuvoje mirė motina Pranciška Liuimienė
1955 m. – atsirado galimybė susirašinėti su giminėmis Lietuvoje
1956–1959 m. – LKMA mokslinis sekretorius
1956–1990 m. LKMA mokslinio sekretoriaus, vėliau LKMA pirmininko iniciatyva išeivijoje stambesnėse lietuvių gyvenvietėse įkuriama 12 LKMA skyrių, organizuojama 11 LKMA suvažiavimų, išleidžiama 55 pavadinimų leidinių
1957 m. – ekstraordinarinis profesorius
1959–1992 m. – LKMA pirmininkas
1959 m. vasarą – dirba Prancūzijoje, akademijos archyve; dalyvauja Italijoje vykstančiame kongrese
1959 12 27 – išrenkamas LKMA akademiku
1962 m. – ordinarinis profesorius – pirmasis profesorius lietuvis Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete
1964 m. – keliavo po Ameriką
1976 m. – jo rūpesčiu iš Šveicarijos akademijai gauta G. Studero bibliotekos
Nuo 1980 m. – profesorius emeritas (pensininkas)
1981 m. – dalyvavo mokslo ir kūrybos simpoziume Čikagoje
1985 m. – lankėsi Meksikoje
1989 03 01 – beveik po 50metų galėjo aplankyti Lietuvą. Dalyvavo šv. Kazimiero palaikų perkėlimo į arkikatedrą iškilmėse
1989 m. – rudenį atvykęs į Lietuvą, pradeda rūpintis LKMA atkūrimu tėvynėje
1990 05 09 – Lietuvoje atkurtą LKMA patvirtino Romoje esanti akademijos Centro valdyba
1992 03 07 – LKMA Centro valdyba perkeliama iš Romos į Lietuvą
Nuo 1992 m. – LKMA Garbės pirmininkas
1992 05 28 – įteikiamas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro diplomas (Doctor Honoris Causa)
1994 10 20 – suteikiamas Utenos miesto Garbės piliečio vardas
1995 01 28 – apdovanojamas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino trečiojo laipsnio ordinu
2000 m. vasarį vyko iškilmingi renginiai minint akademiko profesoriaus kunigo Antano Liuimos SJ 90-metį
2000 02 24 – paskutinį kartą atsisveikino su Lietuva ir išvyko į Romą
2000 07 26 – mirė Romoje palaužtas sunkios ligos
2000 07 29 – palaidotas Romoje Campo Verano kapinėse

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra