Gyva kunigo Broniaus Laurinavičiaus atmintis

Autorius: Data: 2011-11-30, 13:41 Spausdinti

Irena JONKUVIENĖ, renginio dalyvė, kunigo sesers Julijos Jadzevičienės ilgametė gydytoja

2011 m. lapkričio 26 d. Vilniuje buvo paminėta gėdingai nužudyto kunigo Broniaus Laurinavičiaus 30 metų sukaktis.

Gervietiškis, Švenčionėlių, tais baisiais sovietiniais laikais persona non grata, bažnyčios statytojas, parapijiečių numylėtinis – kagėbistams – rakštis. Ne, jo nereikia, jis sovietizmo pamatus graužia, vaikus prie Dievo veda. Ne – jį po mašinos ratais… Ir kas jo testamentas, – kad paguldytų prie bažnyčios, kur savo prakaitu žemelę įsūdė. Ne, jie visagaliai, pasakė ne ir ne… Gerai, kad nors viskam yra laikas. Su didžiausia pagarba įvykdytas jo testamentas. Deja po 7 metų. O šiandien, kur jo kraujas tryško po „gruzoviko“ ratais jau medeliai auga, lyg to nekalto kraujo būtu pamaitinti. Ir garbaus skulptoriaus Antano Kmieliausko paminklas – Kristus tokį sunkų kryžių neša. Ne tik kunigo Broniaus, bet ir kitų nukankintų kunigų, politinių kalinių, motinų skausmo ir viso Lietuvos skausmo kryžių.

Nei nemalonus oras, nei lietus nesutrukdė žmonėms pagerbti Kunigo. Susirinko prie paminklo, dėjo gėles, degė žvakeles, meldėsi.

Pilnutėlėje Šv. Rapolo bažnyčioje šv. Mišias už jo vėlę aukojo šeši kunigai. Po pamaldų parodytas kunigo Algimanto Keinos sukurtas filmas apie B. Laurinavičiaus gyvenimą. Jaudinantys prisiminimai skambėjo iš Nijolės Sadūnaitės, monsinjoro Alfonso Svarinsko, Švenčionėlių mokytojos lūpų. Aldona Gerojimaitė padeklamavo jaudinantį savo kūrybos eilėraštį. Ir kaip sunku buvo klausyti Seimo nario Petro Gražulio žodžių, kad tiek daug savivaldybės bei kitų pareigūnų priešinosi šio paminklo pastatymui. Baisu galvoti, nėra žodžių… O gal rankos nešvarios… Juk viskas suaukota žmonių, suprantančių, kas yra TĖVYNĖ ir LAISVĖ.

Reginos Girdauskienės sodo namelyje yra gyva dėdės kunigo atmintis – komoda. Tokia tvirta, ąžuolinė, be jokių išraitimų, pagražinimų. Ją lietė ne tik dėdės kunigo rankos. Lietė ir motinos rankos. Ir abiejų sūnų, marčių, ir vakaičių. Ir jie visi supranta, koks tai yra svarbus reliktas, sklidinas meilės žmonėms, tėvynei ir laisvei… Liestis prie jos – sau stiprybės melsti…

Nuotraukoje: Paminklas kun. B. Laurinavičiaus žūties vietoje

Voruta. – 2011, gruod. 10, nr. 23 (737), p. 14.

Katalikų kunigai , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra