Gudijos pasienyje su Lietuva rastas unikalus akmuo

Autorius: Data: 2011-11-11 , 10:09 Spausdinti

Dažnos naujienos iš tolimesnių kraštų lietuvių skaitytoją pasiekia kur kas anksčiau nei iš kaimyninių kraštų, šiuo atveju – iš etninių lietuviškų žemių Gudijoje. Dažnai panašaus pobūdžio medžiaga pasirodo smulkesniuose regioniniuose kaimyninių šalių puslapiuose, todėl praslysta pro akis stebėtojui iš šalies, tačiau nuo to informacija nepraranda savo aktualumo ir, tikimės, bus įdomi mūsų skaitytojams. 

2011 metų kovo 31 dieną Gudijos Astravo rajono Varnėnų (gud. Ворняны) gyvenvietės kraštotyrininkas Aleksandras Jurkoitas prie pat Gudijos – Lietuvos pasienio aptiko senovinį akmenį, ant kurio iškalti trys kryžiai.

Kraštotyrininkas prasitarė, kad pagal vieną iš versijų tai galėtų būti viduramžių laikus menantis kapas. „Tiksliai kažką pasakyti yra ganėtinai sunku. Tuo užsiims mokslininkai, aš taip pat pasistengsiu ieškoti panašios informacijos, tačiau tai, kad akmuo yra unikalus – neabejotina“. A. Jurkoito žodžiais, akmuo yra neįprastos įžambios formos, jame iškalti trys kryžiai be jokių kitų užrašų ar datų, kas liudija jo senumą.

„Šio akmens arba, jei tiksliau, tokių akmenų aš ieškojau prieš dešimtį metų. Vienas iš miškininkų pasakojo man, kad matė iki penkiolikos panašių akmenų. Nuvažiavome jų ieškoti, tačiau vasarą dėl aukštos žolės nieko rasti nepavyko“.

Minėtąjį akmenį aptiko pasienio patrulis. Pasieniečiai, žinodami Aleksandro susidomėjimą panašia tematika, pranešė jam apie radinį. Kraštotyrininkas pasakoja, kad akmuo guli beveik prie pat pasienio stulpų, tad norint tęsti bet kokias paieškas būtina gauti specialų leidimą. Arčiausiai akmens yra jau negyvenami Sanovos vienkiemiai, o iš gyvenamųjų – Žarnelių (gud. Жорнели) kaimas Gudijos ir Kaniukų kaimas – Lietuvos pusėje.

„Kadangi, miškininko žodžiais tariant, akmenų buvo daug, šioje vietoje galėjo būti viduramžių kapinės. Juolab, vieta tam tinkama – graži, ant mažos kalvelės, šalia nedidelis upelis, – sako A. Jurkoitas. – Pagal kitą versiją, tai galėtų būti šalikelės akmenys prie senojo Vilniaus – Bistricos kelio, kuris beveik neišliko. Kadaise Bistrica buvo žymi gyvenvietė, kai kuriuose šaltiniuose minima kaip miestas Joje veikė muitinė ir perkėla per Nerį. Tačiau minėtas kelias nėra taip jau arti rasto akmens, tad šioji versija mažai tikėtina. Bet kokiu atveju, laukia nauji ieškojimai bei tyrinėjimai.“

www.patriotai.lt

Istorija ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra