Grybauskaitės metai: nuo tautos numylėtinės iki politikų baubo

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pirmadienį, 2010 m. liepos 12-ąją, sukaks metai, kai Dalia Grybauskaitė pradėjo eiti prezidento pareigas. Per šį laiką ji tapo reikšmingiausia krašto politine figūra: giriama, peikiama, nepaliekančia abejingų.
 
Per pirmuosius prezidentavimo metus D. Grybauskaitė įtvirtino tautos numylėtinės statusą – reitingų viršūnėse ji nepralenkiama. Žmonėms imponuoja griežtas jos kalbos ir darbo stilius, aktyvumas, valdžiai vis dažniau žeriama kritika.
 
Dauguma politikų ir įvairių valstybinių institucijų vadovų D. Grybauskaitės aiškiai prisibijo. Iš krašto vadovės kabineto nemažai jų išeina sukaitę, dažnai pakeitę nuomonę taip, kaip pageidauja prezidentė. Tiek valdančiosios koalicijos, tiek opozicijos atstovai viešojoje erdvėje prezidentę kritikuoja itin švelniai. Vieni politologai D. Grybauskaitę vadina šiam sudėtingam laikmečiui tinkamiausia krašto vadove, kiti – gražiai kalbančia, bet esminių pokyčių nesiimančia prezidente.
 
Ką apie pirmuosius savo kadencijos metus mano pati prezidentė, paaiškės pirmadienį – tądien D. Grybauskaitė planuoja rengti specialią spaudos konferenciją.
 
Visų mylima
 
Sociologas Vladas Gaidys teigė, kad pasitikėjimo prezidente reitingai per visus metus išliko stabiliai aukšti, tiek anksčiau, tiek dabar siekia 84–86 procentus. „Esant dabartinei ekonomikos padėčiai, didėjant nedarbui tai kelia nuostabą“, – sakė pašnekovas. Dar vienas retas dalykas, kad vienodai aukštai – net 90 proc. – D. Grybauskaitę vertina visiškai priešingas socialdemokratų ir konservatorių elektoratas.
 
Pasak sociologo, racionaliai tokio krašto vadovės populiarumo priežastis kartais sunku paaiškinti. Pirmiausia žmonėms imponuoja, kad prezidentė yra savarankiška ir nepriklausoma politikė. „Komandos, patarėjų įtaka jai beveik nejuntama, prezidentė tarytum pati vengia didesnių draugysčių“, – sakė V. Gaidys.
 
Rinkėjams patinka ir D. Grybauskaitės aktyvumas, energija sprendžiant bet kokius klausimus. Taip pat jiems priimtina prezidentės vykdoma draugiškos kaimynystės politika (santykiai su Lenkija, Baltarusija). Kaip dar vieną krašto vadovės populiarumo priežastį sociologas išskyrė jos sugebėjimą kalbėti paprastai ir visiems suprantamai. „Ji nedemonstruoja esanti elito atstovė, iš kalbos matyti, kad vadovė supranta žmonių lūkesčius“, – sakė V. Gaidys.
 
Ašarų nešluosto
 
Valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko, premjero Andriaus Kubiliaus nuomone, D. Grybauskaitė turi savo strategiją, taktiką ir darbo stilių. Vyriausybės vadovas džiaugėsi tuo, ką pavyko pasiekti bendradarbiaujant su prezidente. Anot jo, per metus krašto vadovė sugebėjo atsiskleisti. „Į Lietuvos politinį gyvenimą ji įnešė veržlumo ir dinamikos dvasios. Galiu pasakyti, kad Lietuvai pasisekė“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas.
 
A. Kubilius neneigė, kad jo ir D. Grybauskaitės požiūriai kartais išsiskiria. Esą tai yra normalu. „Nemanome, kad prezidentės vaidmuo garsiai ploti ir sakyti: pažiūrėkite, kaip gerai dirba Vyriausybė. Žinojome, kur tokiu sudėtingu metu einame ir tai, kad čia ašarų niekas nešluosto“, – aiškino A. Kubilius. Tačiau premjeras pažymėjo, kad esminiais klausimais jo ir D. Grybauskaitės nuomonės sutampa.
 
Didelių klaidų nepadarė
 
Valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pirmuosius prezidentės kadencijos metus vertina pozityviai. Pirmiausia dėl to, kad krašto vadovę itin palaiko tauta. „Per metus visuomenė galėjo nusivilti. Tačiau įvyko priešingai. Mano galva, krašto vadovė nepadarė didelių klaidų, dėl kurių jos autoritetas galėjo susilpnėti“, – aiškino jis.
 
E. Masiulis pastebi, kad D. Grybauskaitė atsisakė ankstesnių prezidentų tradicijos labiau orientuotis į atstovaujamąją ir užsienio politiką. Klausiamas, ar dėl to Vyriausybei nesunku, liberalsąjūdietis pažymėjo, kad kol kas pavyksta rasti sutarimą. „Santykių tonas yra labiau konstruktyvus nei destruktyvus“, – tikino ministras. Kritikos prezidentei E. Masiulis nepažėrė. Esą jis tik norėtų, kad būtų aiškiau sudėlioti krašto užsienio politikos prioritetai.
 
Norėtų kietesnės pozicijos
 
Didžiausios opozicinės jėgos – Socialdemokratų partijos – pirmininkas Algirdas Butkevičius mano, kad D. Grybauskaitė stengiasi įgyvendinti prieš rinkimus žmonėms duotus pažadus. „Per metus visko padaryti neįmanoma. Tačiau ateityje, manau, to pavyks pasiekti“, – vylėsi jis.
 
A. Butkevičius džiaugėsi, kad prezidentė ėmėsi balansuoti krašto užsienio politiką, bando užmegzti glaudesnius ryšius su Rytų kaimynėmis: Suomijoje susitiko su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, priėmė Vilniuje viešėjusį Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką.
 
Socialdemokratų lyderis pastebi, kad keičiasi ir D. Grybauskaitės pozicija Vyriausybės atžvilgiu. Anot jo, anksčiau ministrų kabinetą itin palaikiusi prezidentė dabar mesteli ir aštresnių frazių. Tačiau, A. Butkevičiaus nuomone, krašto vadovės pozicija dėl Vyriausybės galėtų būti dar kietesnė. Esą D. Grybauskaitė turėtų pareikalauti, kad visuomenei būtų pristatyta aiški ekonominių ir socialinių problemų sprendimo programa. Socialdemokratas norėtų, kad D. Grybauskaitė dėtų daugiau pastangų greičiau pertvarkyti teisėsaugos institucijas.
 
Tikėjosi daugiau
 
Seimo opozicijos lyderis „darbietis“ Vytautas Gapšys pirmuosius D. Grybauskaitės kadencijos metus vertina teigiamai. Jis pasidžiaugė krašto vadovės iniciatyva dėl pokyčių teisėsaugos srityje. „Kol kas jie nepakankami, kad sistema veiktų teisingai. Tačiau prezidentė ir Seimas dar turi laiko“, – tikino „darbietis“.
 
V. Gapšys iš prezidentės tikėjosi daugiau veiksmų ekonomikos ir finansų srityje, kurios specialistė ji yra. Jį šiek tiek nuvylė tai, kad D. Grybauskaitė palaikė kai kuriuos skausmingus Vyriausybės sprendimus. „Tačiau po prezidentės metinio pranešimo tikimės, kad Vyriausybei dažniau bus ryžtamasi pasakyti, kad ne viskas jų vykdomoje politikoje yra gerai“, – vylėsi V. Gapšys.
 
Didelis iššūkis
 
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis priminė, kokiu sudėtingu laikotarpiu prezidentė pradėjo savo veiklą. Pasak jo, tai buvo didelis iššūkis, pareikalavęs daug jėgų, dėmesio ir sveikatos. „Metai – neilgas laikotarpis, tad didieji darbai dar laukia priešakyje. Kita vertus, žmonių lūkesčiai, siejami su prezidente, buvo ir yra dideli. Kartais net nepamatuoti“, – teigė verslininkas. Prie pozityviųjų krašto vadovės veiklos aspektų jis priskyrė mėginimus „įnešti savo indėlį į nusistovėjusių sistemų darbą“. R. Dargis vylėsi, kad į dalykus, kurie aktualūs jo atstovaujamam verslui, prezidentė taip pat netrukus atkreips dėmesį. Anot verslininko, kol kas nėra aiškaus supratimo apie miestų bei jų centrų plėtrą, renovaciją, iki šiol neapibrėžta savivaldos svarba ir vieta valstybėje.
 
Tinkamiausia vadovė
 
Politologė Lidija Šabajevaitė mano, kad prezidentės metų veiklą galima būtų vertinti pozityviai. „Pirmiausiai dėl to, kad savo metiniame pranešime, kitose kalbose ji pabrėžė, jog pagaliau reikėtų atkreipti dėmesį į žmones, valstybės piliečius, o ne vien rūpintis ekonomika“, – sakė politologė. Jos nuomone, aukšti prezidentės reitingai išliko dėl to, kad ji „nevynioja žodžių į vatą“. „Kol kas anksti spėti, ką nuveiks naujai paskirti pareigūnai, tačiau tai suteikia žmonėms vilties, kad, pavyzdžiui, prokuratūros, kitų tarnybų veikla pagerės. Žmonės nori tvarkos ir ramybės“, – sakė L. Šabajevaitė. Politologė mano, kad dabar D. Grybauskaitė – tinkamiausia krašto vadovė.
 
Esminių pokyčių neįžvelgė
 
Politologo Lauro Bielinio teigimu, jau pirmosiomis dienomis prezidentė išsakė savo siekius pakeisti padėtį vidaus politikoje, teisinėje sistemoje, turėti kitokią liniją tarptautiniuose santykiuose. „Užmačios buvo ambicingos, bet per metus esminių pokyčių taip ir nepamatėme“, – sakė politologas. Anot jo, dažniausias veiksmas buvo nuo prezidentės priklausančių žinybų vadovų keitimas, kartais net nepaaiškinamas. L. Bielinio nuomone, per metus šalies vadovė taip ir „nesuformavo savo santykių linijos su Seimu ir politinėmis partijomis“.
 
„Užsienio politikoje padaryta keletas žingsnių, kurie ne tiek pakeitė jos kryptį, kiek iškėlė daugiau klausimų“, – teigė L. Bielinis. Jis mano, kad kai kurie D. Grybauskaitės poelgiai, pavyzdžiui, atsisakymas vakarieniauti su prezidentu Baracku Obama Prahoje, atitolino Lietuvą nuo JAV, vienos iš svarbiausių sąjungininkių. Santykiuose su Rytais politologas taip pat neįžvelgė ypatingų poslinkių.
 
Vienu iš ryškiausių prezidentės poelgių L. Bielinis pavadino krašto vadovės poziciją Bažnyčiai neįsileidus į katedrą velionio prezidento Algirdo Brazausko karsto. „Čia prezidentė pasielgė išmintingai, pademonstravo profesionalų požiūrį į situaciją. Ji parodė pagarbą velioniui, drauge atskleidė savo santykį į politikos ir religijos tarpusavio nesusipratimus“, – sakė politologas.
 
„Lietuvos žinių“ nuotr.
 
www.alfa.lt
 
Nuotraukoje: Šalies vadovė D. Grybauskaitė

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra