Grūdinti duonos rauge

Autorius: Data: 2012-11-28, 13:34 Spausdinti

Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Merkinės lankytojų centro dailės galerijoje veikia Džiugo Petraičio keramikos darbų, grūdintų duonos rauge, paroda.

Džiugas Petraitis gimė 1976 m. kovo 12 d. vaizdingame Jadagonių kaime, esančiame ant Nemuno kranto, netoli Lekėčių. Augo menininkų šeimoje tarp molio ir keramikos darbų, degimo krosnies karščio ir parodų, pašnekesių ir diskusijų apie meną atmosferoje. Keramikos paslapčių mokėsi iš tėvo – Skirmanto, motinos Elvyros (profesionali keramikė) ir vyresniojo brolio Saulius Indrašiaus (profesionalus skulptorius). Pirmąją personalinę parodą Zapyškio kultūros namų salėje Džiugas surengė dvylikos metų. 1990 m. su šeima persikėlė gyventi į Maksimonių kaimą netoli Merkinės.

Išbandęs originalią molio grafiką D. Petraitis kūrybinei saviraiškai pasirinko molį ir sako, kad „bet kuriuo atveju reikia tikėti tuo, ką darai ir įsiklausyti į medžiagą, su kuria dirbi, nes gamtoje viskas gyva ir reikia pirštų galiukais, delnais justi gimstančią naują formą, kitaip kūrinys gausis bedvasis, negyvas”.

Įgijęs žinių ir įgūdžių jauniausias juodosios keramikos degimo meistras jau nuo pirmųjų Parko organizuotų seminarų Marcinkonyse (1996/7 m.) ir Merkinėje (1998 m.), pats moko kitus žiedimo ir juodosios keramikos technologijos paslapčių. Savo patirtį jis perduoda ne tik Dainavos krašte, bet ir įvairiuose seminaruose Lietuvoje ir užsienyje. Visos Lietuvos Puodžių karalius Vytautas Valiušis iš Leliūnų kaimo (Utenos r.), ne kartą juodosios keramikos seminaruose yra sakęs, kad „va, taigi tas berniokas mane išmokė degti juodus puodus“.

Pirmąją personalinę grafikos ir keramikos darbų parodą Džiugas surengė 1997 m. Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centro galerijoje, o 2001 m. gavo Kultūros ministerijos individualią stipendiją ir tais pačiais metais surengė parodą Skurup mieste (Švedija). Kartu su keramiku Juliumi Rakevičiumi (Kaunas) 2005 m. Tufle (Prancūzija) vykusioje bienalėje sumūrijo lauko keramikos krosnį ir demonstravo raugo keramikos techniką. 2008 m. Džiugui suteiktas meno kūrėjo statusas, o 2010 metais jo sukurti dubenys, puodeliai, lėkštės, puodai, puodynės ir žvakidės buvo sertifikuoti kaip tautinio paveldo produktai. 2010 metais įsteigė viešąją įstaigą „Vienaragių šilas“, kurios pagrindinė veiklos kryptis – tradicinių amatų mokomųjų stovyklų, seminarų, renginių organizavimas kaimo gyventojams, skatinant tradicinių amatų kaime puoselėjimą, kaime gyvenančio jaunimo užimtumą. Šioje veikloje svarbu ir tai, kad Džiugas laisvai bendrauja ne tik lietuvių, bet ir rusų, lenkų, prancūzų kalbomis.

Įgimtas Džiugo gamtos grožio pojūtis, puoselėjamas gamtos prieglobstyje drauge su žmona Laima ir dukromis, pastovus domėjimasis Dainavos krašto istorija, kultūra gražiai ir prasmingai išsiskleidžia Merkinės etnokultūros klubo „Kukumbalis” veikloje. Rasų šventėje prie Jonionių akmenų Džiugas tapo pagrindiniu šventės organizavimo architektu. Saulės vartų statyba, stebulių meistravimas pasitelkiant senąją baltų simboliką, ugnies vartai Nemuno vagoje – visa tai Džiugo kūrybinis laukas. Kiekvienais metais montuojant įrenginius gimsta naujos idėjos ir i sprendimo būdai. Režisierius Jonas Jurašas Džiugo sukurtus mini ugnies spektaklius yra įvardinęs ugnies misterijomis, o viską, kas vyksta ant Nemuno kranto prie Jonionių akmenų Rasų šventės metu – gyvenimo teatru.

2011 m. Kultūros ministerija Džiugui suteikė individualią stipendiją sukurti kolekcijai „Juodosios ir raugo keramikos tradicijų tęstinumas“.

Kolekcijos darbų parodą maloniai kviečiame aplankyti Merkinės lankytojų centro dailės galerijoje.

Keramikos darbų, grūdintų duonos rauge, paroda veiks iki gruožio 31 d.

Parengta pagal Algimanto Černiausko str.

A. Černiausko nuotr.

www.vstt.lt

Parodos , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra