Grįžom į senąją mokyklą

Autorius: Data: 2013-01-04, 10:22 Spausdinti

Grįžom į senąją mokyklą

Ona STRIŠKIENĖ, Paįstrys, Panevėžio raj.

Prieš keturiasdešimt metų baigiau Panevėžio II-ąją vidurinę mokyklą (dabar V. Žemkalnio gimnaziją), nes Paįstryje tada buvo tik aštuonmetė. 2012 m. rugsėjį rinkomės į bendraklasių susitikimą. Tuometinės mūsų „b“ klasės pusė mokinių buvo besimokantys šioje mokykloje, o kiti atvykę iš aplinkinių rajono mokyklų. Kai čia buvo mergaičių gimnazija, 1934-1936 metais joje mokytojavo, Panevėžyje gyvenusi poetė Salomėja Nėris. Tai liudija ir bareljefas prie gimnazijos paradinių durų.

Mokykloje buvo sustiprintas humanitarinis mokymas, visus dalykus dėstė pasirengę, reiklūs mokytojai. Mūsų klasės auklėtoja buvo lietuvių kalbos mokytoja Danutė Melaikienė. Menu, kaip plačiai aiškindavo, kalbėdavo daug išsamiau nei vadovėliuose būdavo parašyta. Ji buvo puiki auklėtoja, mokėjusi mus, vaikus, suprasti, labai taktiškai paaiškinti. Su dideliu užsidegimu, kiek tuometinės sąlygos leido, kalbėdavo apie tėvynę, pareigą, kitus kilnius dalykus.

Mokytoja D. Melaikienė mokykloje įsteigė poetės Salomėjos Nėries muziejų, kuris ir dabar tebėra. Mokytoja jau senai išėjusi į užtarnautą poilsį, o jos įkurtas muziejus išdidėjo ir išsiplėtė. Jį sudaro daug dokumentinės medžiagos, nuotraukų, gana didelė etnografijos ekspozicija. Senajame mokyklos pastate yra menė, kurioje vyksta gimnazistų popietės, vaidinimai. Labai išmoningai mums visą tai aprodė mūsų bendraklasė Virginija Kriaučiūnaitė. Virginija buvusi mūsų klasės seniūnė, dabar anglų kalbos mokytoja šioje gimnazijoje. Ji mūsų auklėtojos D. Melaikienės, kuri negalėjo ateiti, paprašyta mums tą dieną ir „vadovavo“.

Susitikimo diena grąžino į tą erdvę, kurioje praėjo trys sąmoningo bendro triūso metai, kur dauguma apsisprendėme, kuria linkme pasuks mūsų gyvenimai. Tada tik ką baigę mokyklą buvome susitikę paskutinį rugpjūčio savaitgalį, pasikalbėjome, kas kur įstojome. Susitikdavome beveik kas penkeri metai, o dabar – jau ir po keturiasdešimties. Bet atrodo, taip nesenai tas paskutinis skambutis skambėjo… Laikėme baigiamuosius egzaminus, paskiau kiek jų mokymo įstaigose buvo… Kiek buvo ir dar bus laikomų einant kasdieniniais gyvenimo keliais…

Tiems, kurie dabar ten mokosi senosios mokyklos dalis gal atrodo niūrokai: langai tik ilgo koridoriaus gale, durys masyvios, šviestuvai seni. Šiame pastate eilinis remontas neleidžiamas, o visakm sutvarkyti reikia daug lėšų. Sugrįžę į mokyklą taip jaukiai pasijutome, iki graudulio ji tokia sava bei pažįstama. Tik trikdė neįprasta tyla, nes buvo šeštadienis. Atrodė nuskambės skambutis ir iš klasių pasigirs jaunatve trykštantys balsai, pasipils pulkai jaunų veidų.

Kaip smagu buvo įžengti į klasę, kurios lentoje užrašyta „Sveiki sugrįžę! 2012.09.29“ ir visų vardai, pavardės. Čia po to mes palikome surašę mintis, palinkėjimus. Kiek permąstyti rengiant susitikimą reikėjo, kiek darbo, išmonės ir meilės įdėta parengiant klasę. Iš archyvo čia buvo atneštas ir klasės žurnalas. Pagal jį, visi buvome pašaukti, nors, deja, dviejų jau nebėra. Vartėme atsineštus albumus, sąsiuvinius, fotografijas ir kalbėjomės, kalbėjomės…

Esame dėkingi bendraklasiams – Virginijai, Aloyzui, Renatai, šitaip šventiškai, išradingai, parengusiems švytinčią rudens dieną, kuri šildo net žvarbų gruodį. Dieną, kuri leidžia džiaugtis buvimu bendrystėje, brangiuose prisiminimuose leidžia atsiremti į kitų patirtą džiaugsmą, iškentėtą skausmą, ryžtą auginti vaikus, prižiūrėti senus tėvus, norą dorai dirbti.

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. Susirinkusieji prie mokyklos paradinių durų (T. Jarašiūno nuotr.)

2. S. Nėries muziejuje (iš kairės) Virginija, Renata, Zita

3. Prie eksponatų Regina ir Zina

4. Klasės susitikimą vedė bendraklasė V. Kriaučiūnaitė

Mokyklos, mokytojai , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra