Griūvantis Šalyno dvaras – sopulys jo gyventojams

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Buvęs Šalyno dvaras, esantis nuošalėje tarp Kalnalio ir Nasrėnų, šiandien merdi: griūva pusė medinio namo, kuris skaičiuoja jau antrą savo gyvavimo šimtmetį.
 
„Nei parduoda, nei nugriauna tos pusės. Nejaugi valdžia laukia, kol įvyks nelaimė – trūnėsiai užgrius žmogų ar įgriuvęs stogas nuplėš kitą jo dalį“, – piktinosi to namo gyventojai Genovaitė ir Juozas Bružai.
 
Išplėšė atramas – įgriuvo stogas
 
Maždaug 150 kv. m ploto užimantis pagrindinis Šalyno dvaro pastatas buvo padalintas ir jame įrengti trys butai, 2 iš jų – privatizuoti. Juose gyvena G. ir J. Bružai bei Dainius Kantukevičius. Butas kitame namo gale – negyvenamas.
 
„Laikas ir drėgmė paveikė medį, įsimetė grybas. Be to, mums nesant namie, čia gerokai padirbėjo vagys – išplėšė raudonas plytas, iš kurių rūsiuose buvo sumūrytos arkos. Tokias arkas esu mačiusi muziejuose. Kitados tokios pat buvo sumūrytos ir čia. Kai nebeliko mūrinių atramų, susmego ne tik sienos, bet įgriuvo ir stogas. Baigia prasmegti ir vienas iš keturių kaminų“, – bėdas klojo G. ir J. Bružai.
 
Griūvančios namo pusės sienas ir stogą J. Bružas paramstė senomis sijomis: kad neišsiklaipytų lyg senas grybas, sakė vyras.
 
Sovietmečiu, pasakojo šalyniškiai, tame pastate buvusi kino salė, vykdavę kaimo šokiai. Po to čia apsigyveno Česlovas Kazakevičius, kuris sutvarkė patalpas ir įsirengė gyvenamąjį būstą.
 
„Bet jam valdžia nepardavė tos namo dalies. Po jo atėjo gyventi Justina Kantakevičienė, jai irgi neleido privatizuoti. Ji čia gyveno paskutinė. Po jos butas 5-6 metus stovi tuščias ir baigia suknežti“, – kalbėjo sutuoktiniai G. ir J. Bružai, šiame name gyvenantys jau 30 metų.
 
Savivaldybė gali atsidurti teisme
 
G. ir J. Bružai sakė nesyk kreipęsi į seniūną ir į rajono merą, bet kaskart išgirstą atsakymą, kad rengiamasi tą namo dalį parduoti aukcione.
 
„Tokie jau besam: gal valdžia laukia, kol mudu iš čia išstums, ir koks nors ponas pasiims sau būstą tokioje vaizdingoje vietoje“, – svarstė 57-erių Genovaitė.
 
Šalyno dvaras buvo įkurtas nuošalioje vietoje, ant kalvos šlaito, gausiai apaugusio medžiais, tarp kurių išlikę ir šimtamečių ąžuolų. Tos didybės likučių išlikę dar ir šiandien. Greta pagrindinio dvaro pastato išliko taip pat griūvanti, kažkada vokiečių architektūrai būdingo fakverko stiliaus daržinė.
 
Gerai Šalyno vietoves bei jo gyventojus pažįstantis Kūlupėnų seniūnas Algirdas Macius teigė, jog smengantis butas priklauso rajono Savivaldybei, yra rengiami dokumentai jį privatizuoti. Tačiau privatizacija stringa dėl to, kad liko nesutvarkyti žemės aplink tą namo dalį dokumentai.
 
„Jeigu būtų mano valia, parduočiau tą griuveną už 99 centus: kiek čia reikia įdėti vargo, kol nugriausi ją. Bet naujasis savininkas bus įpareigotas sutvirtinti likusią namo sieną, kad nenukentėtų kiti šeimininkai. Stogas skleidžiasi, – jeigu savivaldybė dar dels, įvyks nelaimė, ir ji pati gali atsidurti teisme“, – samprotavo A. Macius.
 
Palikuonys atsiėmė kompensaciją
 
Privatizacijos procesas, anot seniūno, ligi šiol užsitęsė todėl, kad teismuose vyko ginčai: neleido privatizuoti pretendentei, kuri čia jau turėjo nusipirkusi vieną butą.
 
Per tą laiką atsirado dvaro savininkų palikuonys, bet jie nepanoro čia apsigyventi. Palikuonys paprašė valstybės piniginės kompensacijos. Kai ji buvo išmokėta, butą vėl galima buvo privatizuoti pagal bendrą tvarką, tačiau dėl pretendentų vis iškildavo ginčytinų dalykų. O laikas vis graužė seną statinį.
 
„Jeigu tą butą būtų pardavę sulig pirmąja privatizavimo banga – 1991–1992 m. – manau, jog viskas būtų buvę kitaip. O dabar atsirado visokių biurokratinių dalykų: turto
vertinimas, žemės dokumentų rengimas“, – kalbėjo seniūnas, patikindamas, jog kito tokio pavojingo laužo nei Kūlupėnų, nei kaimyninėje Imbarės seniūnijose nesą.
 
Įstrigo žemės dokumentai
 
Kretingos rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Zina Brasienė patikino, jog buvo tvarkomi griūvančiai namo daliai priklausančios žemės dokumentai: „Procesas jau ėjo į pabaigą, ketinome šį objektą atiduoti į aukcioną. Bet griuvo apskritis, ir užsitęsė laikas, kol žemės dokumentai buvo perduoti tvarkyti rajono žemėtvarkininkams“.
 
Ant jos, žemėtvarkininkai per savaitę pateiks jau parengtus žemės dokumentus savivaldybei, o ši – Turto fondui.
 
„Tada šį objektą turės įvertinti turto vertintojai, dokumentai iš jų sugrįš atgal į Turto fondą, o iš ten – į savivaldybę. Ir tik tada skelbiamas aukcionas. Tačiau truks dar gerą pusmetį, kol dokumentai pasieks aukcioną“, – proceso eigą apibūdino Z. Brasienė.
 
Pastaruoju metu privatizacijai buvo pateikti: Juodupėnų ir pusė savivaldybei priklausančių Darbėnų kultūros namų bei Dupulčių mokykla. Juodupėnų kultūros namai jau nupirkti, o Darbėnų kultūros namams parduoti buvo paskelbta bent 10 aukcionų.
 
„Pasidomi vienas kitas asmuo, kai anksčiau tuo pačiu objektu domėdavosi 7-8 asmenys. Dabar privatizacijos procese – tyla, ji būdinga visai Respublikai“, – teigė Z. Brasienė.
 
Anot jos, Kretingos rajone bešeimininkių pastatų išvis nėra: net ir griuvenomis paverstos fermos priklauso pajininkams.
 
„Pajūrio naujienos“

„Pajūrio naujienų“ nuotr.

 
www.ve.lt
 
Nuotraukoje: Buvęs Šalyno dvaras, skaičiuojantis antrą savo gyvavimo šimtmetį, merdi ir griūva

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra