Grėsmių žemėlapis

Autorius: Data: 2011-04-26, 14:22 Spausdinti

Adamo Venglovskio interviu apie lenkų ir lietuvių santykius su prof. Broniumi Makausku, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytoju

– Ar lenkai ir lietuviai yra pasmerkti pyktis dėl istorijos?

– Lietuviai nejuodina sąjungos su lenkais. Tačiau nenori, kad Abiejų Tautų Respublika būtų tapatinama tik su Lenkija.

– Ar Jogaila iš tikrųjų būna vadinamas Lietuvos interesų „išdaviku“? Kas lietuviams yra didesnis nenaudėlis: Jogaila ar Želigovskis?

– Taip iškeltas klausimas yra atgarsis vieno marginalinio įvykio, įvykusio 1931 m. Lietuvoje, Kaišiadorių miestelyje. Grupė Lietuvos tautinių aktyvistų „teisė“ karalių Jogailą ir nusprendė, kad jis yra kaltas dėl valstybės išdavimo – Lietuvos prijungimo prie Lenkijos. Tuo metu (aštraus politinio konflikto su Lenkija ir autoritarinių valdžių sąlygomis) tai buvo tipiškas istorijos pakreipimas „idėjinėms“ reikmėms ir turėjo pasitarnauti lietuvybės stiprinimo „piarui“. Iš abiejų pusių tuo metu reiškėsi stiprios tendencijos išnaudoti istoriją idealizuotos ir vienareikšmiškos tautų vienybės vizijos kūrimui, sumenkinant lenkų arba lietuvių indėlį kuriant bendrą Žečpospolitą. Vilniaus užgrobimas tapo stipriu impulsu sudaryti pikto, klastingo lenkų kaimyno įvaizdį Lietuvoje. Tačiau karalius Vladislovas Jogaila net didžiausių jo lietuvių kritikų tarpukariu nebuvo statomas viena greta su Liucijanu Želigovskiu. Tai nepalyginami veikėjai. Todėl šiuolaikinėje Lietuvos viešosios nuomonės erdvėje toks sugretinimas galėtų būti vertinamas tik kaip intelektualiai žeminanti provokacija. Taip suformuluotas klausimas gali atspindėti tam tikrą klaidingą ir visuotinai Lenkijoje paplitusį stereotipą, esą lietuviai dėl savo nacionalizmo nesugebėjo objektyviai vertinti praeities. Taip nėra.

– Ar šimtmečių sąjungą su Lenkija, kuri, žvelgiant iš lenkiškos perspektyvos, buvo tokia sėkminga, lietuviai vertina kaip klaidą?

– Viešoji nuomonė šiuo klausimu nevienoda. Apskritai dominuoja pozityvus vertinimas, tačiau, žinoma, diskutuojama ir dėl pasiekimų bei netekčių skalės.

– Galvodami apie Žečpospolitos klestėjimo laikus, XVI–XVII a., lenkai dažnai vartoja žodį „Lenkija“, beveik niekada „Abiejų Tautų Respublika“…

– Šio termino vartojimas, o ypač „grafinėje versijoje“ (turiu galvoje Lenkijoje naudojamus mokyklinius žemėlapius, kuriuose terminui „Lenkija“ priskiriama visa buvusios Žečpospolitos teritorija), yra rimtas esmės iškraipymas – švelniai tariant. Tai veikiau Abiejų Tautų, o tiksliau – daugelio tautų – Žečpospolitos emocinio ar geografinio bendrumo tradicijos trynimas, o ne kūrimas . Lietuviai, apibūdindami „commonwealth’o“ visumą, vartoja terminą „Abiejų Tautų Respublika“ arba sutrumpinimą „Respublika“.

– Ar įsivaizduojate, kad abi tautos dar kada nors gali būti tokios artimos kaip geriausiais laikais?

– Lenkų ir lietuvių santykių istorijoje yra daug įtampos, bet ir daug protingų modus vivendi pavyzdžių. Tad naujoje Europos sandaroje galime rasti plačią dirvą bendradarbiauti – ne vien formaliai ir ne tik minimaliai. Jei geriau pažintumėme vieni kitus, lenkų slaviškas ūmumas ir nekantrumas, atsvertas lietuviško santūrumo ir ramumo, galėtų duoti naudingo ir net glaudaus bendradarbiavimo vaisių.

– Ar yra kokia asmenybė – simbolis, kuris padėtų abiem tautoms geriau suprasti viena kitą?

– Iš dabartinių laikų man tokios asmenybės yra Mykolas Romeris ir Ježis Giedroicas. Dvasiniai etalonai – tai palaimintasis Jurgis Matulaitis (lenkams geriau žinomas kaip Ježis Matulevičius) ir Jonas Paulius II. Prie gerų judėjimų, pakeitusių bendrą situaciją, priskirčiau „Solidarnosc“ ir „Sąjūdį“.

Labai norėčiau akcentuoti, kad būtina didesnė valia siekti abipusio supratimo. Mes – lietuviai – iš lenkų tikimės to, ką palikimo iš ryšių su švedais gavo suomiai: mūsų baimių supratimo, išmintingo palaikymo ir geriausio mūsų santykių „dvasinio rakto“ paieškos. O ypač tikimės objektyvumo, kai žiniasklaida ir politikai vaizduoja realybę, kokioje gyvena lenkų mažuma Lietuvoje. Vaizdas pateikiamas klaidinantis, neaiškus, jis nepadeda lietuviams ir lenkų mažumai pavyzdingai sureguliuoti bendrą gyvenimą. Lietuviai nėra lenkų priešai, jie linki jiems tik gero. Atkakliai piešti priešiškos lenkams lietuvių tautos vaizdą yra nesusipratimas.

Šaltinis: „Focus Historia“ Nr. 3, 2011 m. kovas

Iš lenkų kalbos vertė Robertas Čuta

Nuotraukoje: Prof. B. Makauskas

Voruta. – 2011, bal. 23, nr. 8 (722), p. 1, 6.

Lietuva - Lenkija , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra