Grėsmę portalui lrt.lt matantys ekspertai ragina keisti jo koncepciją

Autorius: Data: 2021-11-11 , 08:57 Spausdinti

Grėsmę portalui lrt.lt matantys ekspertai ragina keisti jo koncepciją

www.voruta.lt

Lietuvoje gali kartotis Suomijos scenarijus, kai tyrimą atlikusi Europos Komisija (EK) nustatė pažeidimus ir nurodė keisti šios šalies nacionalinio transliuotojo modelį sumažinant tekstinio internetinio turinio jo valdomame naujienų portale. Taip gali nutikti ir naujienų portalui lrt.lt, nes jame šalia retransliuojamo Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) sukurto turinio publikuojamas ir toks pat turinys, kaip komerciniuose šalies naujienų portaluose. Būtent dėl to jis panašėja į komercinį ir vis labiau iškreipia žiniasklaidos rinką.

Tuo įsitikinę žiniasklaidos rinkos ekspertai ir teisininkai, analizuojantys EK sprendimus dėl užsienio šalių nacionalinių transliuotojų, ir raginantys pokyčius inicijuoti nelaukiant EK tyrimo dėl LRT finansavimo modelio keitimo.

Turėjo apriboti YLE veiklą 

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkas Arnas Marcinkus atkreipia dėmesį į vieną naujausių, 2020 m. EK priimtų sprendimų. Juo nustatyta, kad Suomijos nacionalinio transliuotojo YLE išplėtota veikla kuriant interneto naujienų portalą pažeidžia Europos Sąjungos (ES) valstybės pagalbos taisykles.

„Ši Europos institucija tyrimą pradėjo 2017 metais, gavusi Suomijos Žiniasklaidos asociacijos skundą dėl nacionalinio transliuotojo veiklos, prieštaraujančios valstybės pagalbos taisyklėms. Suomijos nacionalinio transliuotojo valdomas naujienų portalas kelerius metus svetainėje ir specialioje mobiliojoje programėlėje skelbė didelį kiekį turinio, nesusijusio su visuomeninio transliavimo programomis“, – sako A. Marcinkus.

Tyrimą atlikusi EK nustatė, kad Suomijai būtina kuo skubiau apriboti nacionalinio transliuotojo veiklą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ES nustatytų valstybės pagalbos taisyklių, o interneto svetainėje turi būti skelbiamas tik retransliuojamas turinys – laidos, jų įrašai, kultūrinė programa ir tai, kas priskirta šio nacionalinio transliuotojo misijai, nekuriant naujo turinio, kuriuo skaitytojus visiškai pilnai aprūpina rinkoje esantys naujienų portalai, nesubsidijuojami valstybės.

 

Keitė modelį  

Sprendžiamą problemą paaiškino ir advokatų kontoros „Ellex, Valiūnas ir partneriai“ advokatas dr. Karolis Kačerauskas.

„Visais atvejais, kai kalbama apie visuomeninių transliuotojų finansavimą, sprendimus turime suderinti su Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių reikalavimais. Jei visuomenė negauna tam tikros paslaugos rinkos sąlygomis, valstybė gali priimti sprendimą finansuoti jos teikimą. Paprastai tariant, ji gali nupirkti reikalingą paslaugą. Ir priešingai – jei tokia paslauga rinkoje jau yra teikiama ir tai daroma neprašant jokios valstybės paramos, jos intervencija į rinką – draudžiama. Taip ji apsaugoma nuo konkurencijos iškraipymo“, – sako K. Kačerauskas.

Jo teigimu, Suomijoje nagrinėta situacija susijusi su naujienų portalu, kurį įsteigė Suomijos visuomeninis transliuotojas. Šiuo atveju buvo sutariama, kad jo veikla teikiant televizijos ar radijo transliacijų paslaugas yra visuomenei reikalinga paslauga, kurią valstybė gali teisėtai nupirkti. Tačiau byloje kilo klausimas, kaip vertinti visuomeninio transliuotojo veiklą internetiniuose naujienų portaluose, ar siūlomos tokios paslaugos, kurių visuomenė negauna rinkos sąlygomis.

„Komisija laikėsi nuostatos, kad Suomijos visuomeninis transliuotojas gali talpinti radijo ir televizijos pranešimus internete bei juos papildomai pakomentuoti. Tai specifiniais kokybiniais rodikliais pasižyminti paslauga, kurios visuomenė negauna rinkos sąlygomis. Kita vertus, Komisija nematė jokios priežasties, kodėl valstybė turėtų vykdyti intervenciją į internetinių naujienų portalų rinką, nes visuomenės poreikiai buvo visiškai patenkinti privačių rinkos dalyvių“, – teigia K. Kačerauskas.

Pasak jo, EK paraginus pašalinti valstybės sukurtus konkurencijos iškraipymus, Suomija inicijavo teisės aktų pakeitimus. Buvo sutarta, kad visuomeninio transliuotojo veikla internetinėje erdvėje turi papildyti radijo ir televizijos transliacijas, o visuomeninis transliuotojas negali tapti savarankišku internetinės žiniasklaidos rinkos dalyviu.

Nauja valstybės pagalba

Žiniasklaidos bendrovės „15min Group“ verslo partnerysčių vystymo vadovo Donato Večerskio teigimu,

skundą EK pateikusi Suomijos Žiniasklaidos asociacija savo argumentus grindė tuo, kad YLE internetinio tekstinio žurnalistinio turinio teikimui skirtas finansavimas yra nauja valstybės pagalba.

„Svarbu paminėti tai, kad tokio turinio kūrimas naujienų portale niekada nebuvo įtrauktas į nacionalinio transliuotojo užduotis ir priskirtas kaip specialiosios misijos vykdymas. Tad Suomijos Vyriausybės atstovai negalėjo pateikti jokių faktinių įrodymų, kad toks pavedimas būtų buvęs kada nors duotas“, – sako D. Večerskis.

Taip pat valdžios institucijos bandė įrodinėti, kad vietinėje žiniasklaidos rinkoje būtų poreikis teikti tekstinį žurnalistinį turinį kaip nacionaliniam transliuotojui priskirtą misiją, nes esą komerciniams naujienų portalams tai per sudėtinga padaryti ir patenkinti visuomenės poreikius.

„Galiausiai konstatuota, kad Suomijos rinkoje nėra internetinės žiniasklaidos turinio trūkumo, todėl nėra jokio pagrindo nacionalinio transliuotojo valdomą naujienų portalą vertinti kaip viešąją paslaugą. Argumentuota, kad komercinės žiniasklaidos rinka yra pajėgi kurti internetinės žiniasklaidos turinį ir nėra jokio poreikio tai daryti nacionaliniam transliuotojui“, – sako D. Večerskis.

Iškreipė žiniasklaidos rinką

Naujienų portalo Delfi direktorius Vytautas Benokraitis pasakoja, kad Suomijos rinkoje nacionalinio transliuotojo veikla buvo traktuojama kaip daranti neproporcingai didelį neigiamą poveikį konkurencijai, ją vis labiau iškreipiant.

„Skundo teikėjai atkreipė dėmesį ir į tai, kad visuomeninis transliuotojas, teikdamas didžiulį kiekį žurnalistinio turinio interneto portale, labai riboja galimybes komercinei interneto žiniasklaidai pritraukti mokamo turinio paslaugų prenumeratorių. O tai ir kiti veiksniai daro neproporcingai didelį neigiamą poveikį Suomijos žurnalistinio internetinio turinio rinkoje ir iškreipia laisvą konkurenciją“, – sako V. Benokraitis.

Delfi vadovo teigimu, panaši situacija yra ir su naujienų portalu lrt.lt, kurį valdo nacionalinis transliuotojas LRT.

„Jame teikiamas toks pat turinys, kurį kuria ir Lietuvos skaitytojams pateikia didžiausi komerciniai naujienų portalai. Kaip rodo Suomijos ir kitų užsienio šalių atvejai, pagal nacionalinio transliuotojo misiją čia turėtų būti publikuojama tik retransliuojama informacija – atkartotas laidų, žinių, kitų TV rodomų projektų turinys“, – sako V. Benokraitis.

Visgi situacija yra tokia, kad lrt.lt vis labiau tampa komerciniu naujienų portalu, turinčiu ir atskirą redakciją, ir kitus personalo darbuotojus, generuojančiu papildomas pajamas, nors gauna finansavimą iš valstybės biudžeto.

„Integruotas procesas“ neįtikino

Naujienų portalo lrytas.lt vyriausiojo redaktoriaus ir direktoriaus Tautvydo Mikalajūno teigimu, įdomu ir tai, kad Suomijos valstybės institucijos bandė įrodinėti, jog nacionalinio transliuotojo žingsnis kurti naujienų portalą yra susijęs su jo transliavimo veikla.

„Buvo argumentuojama, kad taip sukurtas turinys yra integruota žurnalistinio darbo dalis, apsiribojant esamais žmogiškaisiais ištekliais. Visgi vien faktas, kad tokį turinį interneto portalui gamina tas pats padalinys, atsakingas už garso ir audiovizualinio turinio kūrimą televizijai, radijui ir internetui, neįtikino EK. Tuo tarpu skundo teikėjai argumentavo, kad „integruotas žurnalistinis procesas“ nereiškia, jog toks papildomas turinys yra nacionalinio transliuotojo veikla“, – sako T. Mikalajūnas.

Priešingai, tokio internetinio turinio kūrimas būtų traktuojamas kaip šalutinis garso ir audiovizualinio žurnalistinio turinio produktas. Taigi toks naujienų portalo finansavimas valstybės lėšomis yra pagalba, kuri turėtų būti laikoma nesuderinama su vidaus rinka.

Pasak lrytas.lt vadovo, išsakyti argumentai EK dėl Suomijos nacionalinio transliuotojo rodo, kad dėl dabartinės naujienų portalo lrt.lt koncepcijos sunerimti turėtų ir jį valdantis LRT, nes situacijos – labai panašios.

Lietuva Naujienos Nuomonės, diskusijos, komentarai , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra