Graži pušalotiečių tradicija susipažinti su apylinkėmis

Autorius: Data: 2014-08-11, 15:28 Spausdinti

Yra pagirtina iniciatyva, jog pušalotiečiai (Pasvalio r.) kasmet surengia žygį „Mylėkim savo kraštą“ į artimesnius ar tolimesnius kaimus. Šiemet toks žygis jau ketvirtasis. Keliauta iki Toliūnų kaimo, esančio už 8 kilometro nuo Pušaloto miestelio. Keliauta daugiausia su lengvomis mašinomis, tačiau kartu jojo ir raitelis Eimantas ant gražuolio bėro žirgo.

Toliūnų kaime rinktasi prie senojo malūno, kuris garsėjo puikiai malamais miltais, jame veikė vilnų karšykla. Senovėje kaime buvo karčiama, spirito varykla, dvaras. Dabar Toliūnuose nedaug gyventojų, tačiau jie rugpjūčio 1-ąją kas galėjo atėjo.

Kultūros darbuotoja, Pušaloto bendruomenės tarybos narė Virginija Trybienė dar kartą priminė Toliūnų kaimo praeitį, pasakojimą pailiustruodama fotografijomis. Šią medžiagą parengė mokytoja Genovaitė Kriaučiūnienė. Pušaloto miestelio seniūnė Paulina Stravinskienė padėkojo susirinkusiesiems, įteikė padėkos raštą šimtamečiui, seniausiam šio kaimo gyventojui, Jonui Sadauskui ir seniūnaitei Almai Titienei.

Atvykę Pušaloto vaidintojai prie malūno suvaidino dalį Aldonos Liobytės spektaklio „Aukso obuolys“ (vad. Virginija Trybienė). Pagrindinius vaidmenis vaidino: Karalių – Jonas Juodikevičius, Karalienę –Toma Trybaitė.

Paskui žygio dalyviai per originalų, kabantį pėsčiųjų tiltą persikėlė į dešinįjį Lėvens krantą – į Gegabrastos kaimą. Žirgas su raiteliu kėlėsi per brastą, kuri šios vietovės gyventojams tarnauja nuo senai, nes arti nėra tilto. Manoma, kad ir Gegabrastos kaimo pavadinimas galėjo iš tos brastos ir kilti.

Gegabrastos kaime, vedami Virginijos Trybienės, iš išorės apžiūrėjome Šv. Nikalojaus cerkvę, kuri vadovaujant mokytojui A.Žvaguliui, padedant kaimo gyventojams, buvo pastatyta 1894-1896 metais. Pasakotoja rėmėsi tik ką išleista knyga „Jurgėnų kraštas“, knygos sudarytojas Jonas Aničas. Aplankėme netoli cerkvės esančias kapines. Stabtelėjome prie buvusio mokyklos pastato.

Savo namuose, parengusi dokumentų ir fotografijų parodėlę keliauninkų laukė Gegabrastos kaimo šviesuolė, mokytoja Elena Rutkauskaitė. Ji pasidalijo prisiminimais apie gražią šio kaimo praeitį, bendrą kaimynų sugyvenimą, neskirstant jų į kitataučius ar kitatikius. Mielai atsakinėjo į užduodamus klausimus, kvietė svečius vaišintis. Istorikei padėkojo Pašaloto miestelio seniūnė Paulina Stravinskienė, Virginija Trybienė, žygio dalyviai.

Prieš persikeldamas atgalios į kitą  Lėvens pusę jaunimas nusimaudė gaivinančiame Lėvens vandenyje, kiti tik pasiklausė užburiančio užtvankos vandens šniokštimo. Ona Striškienė atvykusi iš Paįstrio (Panevėžio r.) pasidžiaugė šia gražia vieta, ją viliojančia kartkartėmis čia ir vėl atsilankyti. Džiaugėsi tuo, kad pušalotiečiai niekieno neremiami, neraginami, tik noro pažinti savąsias apylinkes, kasmet lanko aplinkinius kaimus.

Grįžus atgalios prie malūno, atsirado armonika, ja grojo pušalotietė, gimusi Toliūnuose Emilija Juodinskienė. Paskui grojo Romualdas Dura, radosi ir šokantieji, nors negausiai, nedrąsiai. Liejosi dainos ir buvo matyti, kaip švyti senųjų toliūniečių veidai, savam kaime sulaukus šventės ir tokio būrio svečių.

 

Nuotraukos:

Toliūnų malūno fragmentas
Dalis mokytojos Elenos Rutkauskaitės parengtos parodėlės

Ona Striškienė, Paįstrys-Tolūnai

Istorija Kultūra Lietuva Miestai Pasvalys ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra