Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Garsios grafų Tiškevičių giminės palikuonis J. Tyszkewicz siekia atgauti jo tėvui Zdislovui Tiškevičiui iki neteisėto nusavinimo nuosavybės teise priklausiusį turtą – dalį buvusio Užutrakio dvaro pastatų, kurie dabar yra LR Kultūros ministerijos žinioje. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimu nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki neteisėto nusavinimo Zdislovas (Zdislav) Tyškevič nuosavybės teise valdė 15/49 savo ir 1/28 dalį iš savo motinos Jadvygos Tyszkiewicz paveldėto nekilnojamojo turto, esančio Trakų rajone, Trakų seniūnijoje, Užutrakio ir Būdos kaimuose – buvęs Užutrakio (Zatročė) dvaras. Šį turtą sudaro 434 ha žemės ir 320 ha vandenų bei dvaro pastatai, iš kurių, be pagrindinio rūmų pastato, šiai dienai yra išlikę dar devyni.
LR Kultūros ministro 2007 m. gegužės 22 d. įsakymo sprendimu J.Tyszkiewicz yra atkurtos nuosavybės teisės į aukščiau nurodytų Užutrakio dvaro pastatų jam tenkančią dalį, jų natūra negrąžinant, išmokant pretendentui piniginę kompensaciją vertybiniais popieriais (akcijomis).
Kaip „Trakų žemės“ redakciją informavo pretendento įgaliotas atstovas advokatas Feliksas Užpelkis, J. Tyszkewicz nesutinka su tokiu sprendimu ir skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Skunde nėra  neginčijamas paskaičiuotos  kompensacijos  dydis, tačiau pretendentas yra įsitikinęs,  kad pastatų ar jų dalies negrąžinimas natūra  pažeidžia Piliečių nuosavybės teisių  atkūrimo įstatymą, LR Konstitucijos ginamus nuosavybės gynimo principus. Įstatymo nuostatos aiškiai nustato, kad tik gyvenamosios paskirties pastatai, pertvarkyti į negyvenamas patalpas ir naudojami švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, mokslo reikmėms bei globos namams gali būti negrąžinami buvusiems savininkams natūra ir valstybės išperkami, lygiaverčiai  atlyginant kitais įstatymo nustatytais būdais. 
Grafas J. Tyszkiewicz ne kartą buvo Užutrakyje ir pats matė, kad dauguma pastatų  yra apleisti, daug metų netvarkomi ir jokioms reikmėms nenaudojami, o pagrindinis rūmų pastatas tik iš išorės kosmetiškai aptvarkytas ir taip pat šiai dienai nepritaikytas ir nenaudojamas jokiai veiklai. Pastatų panaudojimas kokioms nors kultūros reikmėms nėra įtvirtintas ir galiojančiuose teisės aktuose, todėl jie ne tik faktiškai, bet ir juridiškai nėra naudojami tam, kas leistų šį turtą priskirti valstybės išperkamo turto kategorijai.
Apie tolesnę Užutrakio dvaro sodybos nuosavybės teisių atkūrimo istoriją teisėtiems šeimininkams plačiau skaitytojams papasakosime vėlesniuose straipsniuose.
Voruta. –  2007, rugpj. 4, nr. 15 (633), p. 1, 12.

Sena Voruta