Gotikinius Vokės vartus pravėrus

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Pakeliui į senąją Lietuvos sostinę Trakus, stabtelkime prie Trakų Vokės ir praverkime jos gotikinius vartus. Atrodo, čia susitinka senovė ir dabartis.

Vokės žemės priklausė LDK dvarui. Dabartinius Trakų Vokės dvaro rūmus ir koplyčią pastatydino grafas Juozapas Tiškevičius. Paskutinysis dvaro šeimininkas – grafas Jonas Tiškevičius, 1939 m. palaidotas Vokės koplyčios šventoriuje, greta Tiškevičių giminės kriptos (10 karstų), o grafienė Ona (Radvilaitė) – Londone. Sūnus Žygimantas su šeima gyvena Graikijoje, o dukros Izabelė ir Anelė – Londone. Jie yra lankęsi Vokėje, taip pat ir kunigaikštis Antanas Radvila.

“Nuoširdžiai dėkojame už draugišką viešnagę Tėviškėje! Aplankėme Vokę po 49 metų… Džiugu, kad mūsų tėvų laukuose atliekami žemės ūkio bandymai, kurie gali pasitarnauti žmonių gerovei. Tegyvuoja šlovinga istoriniais žygdarbiais lietuvių tauta! Duok, Dieve, sugrįžti.”

Žygimantas ir Kristina Tiškevičiai, Trakų Vokė, 1988

Kaip žinoma, nuo 1965 metų Trakų Vokėje buvo įsikūręs Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas su eksperimentiniu ūkiu, gyvulininkystės kompleksu. Čia dirbo žymūs agronomai: Kostas Bėčius, Jonas Lukoševičius, Antanas Mejeris, Vincas Miliauskas, Abraomas Meklenburgas, Antanas Subačius, Juozas Tyla, bandymų technikė Albina Baltrūnaitė ir kiti.

1998 m. gyvenvietė su apylinke prijungta prie Vilniaus miesto. Iš 2508 ha žemės, kurią valdė Vokės eksperimentinis ūkis, gaminęs pieną ir mėsą Peterburgo bei Maskvos vartotojams, 1999 metais bendras filialo žemės ūkio naudmenų plotas tesudarė 390 ha. Nuo 2000 metų Vokės filiale veikia Dirvožemio ir agrochemijos bei Augalininkystės skyriai ir Augalų selekcijos sektorius. Greta ž.ū. bandymų filiale auginama veislinė sėkla ir dauginamos naujos perspektyvios javų, bulvių bei daugiamečių žolių veislės. Filialas įsikūrė pagalbiniame laboratoriniame pastate, o rūmai perduoti LK Bajorų sąjungos globai. Parką globoja Vokės “Versmės” bendruomenė (valdybos narys – Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Uoka). “Versmė” palaiko ryšį su E.F.Andrė parkų gaivinimo klubu. Tačiau buvusį Agrochemijos ir filialo laboratorinį korpusą, priklausantį Turto fondui, apiplėšė .

Dalyje filialo bei eksperimentinio ūkio žemių vėl kuriasi ūkininkai (tarp jų ir grafo žemėse) naujakuriai – “ateina” miestas. Prie naujosios Vilniaus–Trakų bei Varėnos ir Gardino plento kryžkelės, ant buvusios žvyrduobės pastatyta moderni Opel – Rasmito degalinė su autoservisu. Eksperimentinio ūkio dirbtuvių bazėj po privačios rekonstrukcijos veikia galinga Eurotrans firma “Dobilas”. Tuo tarpu buvusios Bulvių meristemos laboratorijos su šiltnamiaias teįstengta privatizuoti 0,1 dalį. Įsteigta UAB “Meristema”, kurios 9/10 akcijų formaliai ėmė valdyti Švietimo ir mokslo ministerija. Ši ne tik nefinansavo “Meristemos”, bet ir visą neproporcingą mokesčių naštą teko vilkti vieniems akcininkams( 0,1 daliai). Be to, nei institutas, nei Žemės ūkio ministerija, nei Ministras pirmininkas nebuvo skyrę žemės, sandėlio inventoriaus dalies, kuri turėjo priklausyti mokslinę-gamybinę veiklą vykdančiai UAB. Mirus jos direktoriui A.J.Valukynui, bendrovė buvo uždaryta ir perduota Turto fondui… Taip iširo veikusi ir dauginusi lietuviškas veisles meristeminės bulvių sėklininkystės sistema.

Renovuotame grafo ūkiniame pastate įkurta keletas įstaigų. Ten įsikūrė Panerių seniūnas ir Vokės komunalininkas, Vokės ambulatorija, vaistinė, kultūros namai. Vidurinę mokyklą lanko apie 400 mokinių, o dar 100 vaikų gali tilpti vaikų darželyje. Vokės koplyčia tebėra priskirta Lentvario bažnyčiai. Kas antrą sekmadienį būna lietuviškos pamaldos. Reikėtų “savo” kunigo ir erdvesnės bažnyčios bei šarvojimo patalpos, o mokyklai – gero katecheto, nes tikybos pamokas nustelbia etikos. Mokykloje tebedirba ir žinoma lituanistė Bronė Daunorienė.

Dabartinę Trakų Vokę sudaro centrinė gyvenvietė, apie kurią kalbame, – su daugiabučiais namais, Juozapo Tiškevičiaus, Andrė, Trampolio ir kitos gatvės; Vokės kaimas palei Lentvario geležinkelį; Naujoji Vokė – pietiniame gyvenvietės pakraštyje Lentvario link ir Vokės Naujasodis – į rytus nuo Trakų plento. Visoje gyvenvietėje – beveik 4 tūkst. gyventojų.

Ne paslaptis, kad Vokė, būdama Trakų rajone,  plūduriavo lyg savotiška etninės mažumos sala. Prijungus Vokę prie sostinės, pagyvėjo ūkinis ir visuomeninis bei kultūrinis gyvenimas. Kultūros namuose, kuriems daugelį metų vadovavo direktorė Vanda Mitkevičienė, skaitomos aktualios paskaitos, rengiami koncertai, poezijos vakarai, susitikimai su žymiais žmonėmis. Daug padeda seniūno pavaduotojas Rimantas Skaistis bei seniūnas Rimantas Indrašius. Bendradarbiauja literatai: dr. Aloyzas Sušinskas, mokytoja Bronė Daunorienė, pradedanti poetė Danutė Morkūnienė (Neuždaryk minties. V. 2003 ir Prie atvirų durų, V. 2004). Buvusi kultūros namų vadovė yra koplyčios vargonininkė ir choro vadovė.

Trakų parkas, su retais augalais ir paukščiais, raižytu reljefu, rūmais, šilu, vaizdinga apylinke vykstantiems į Trakus turistams suteikia rekreacinės zonos įspūdį. Investicijos Trakams, Trakų Vokei ir Lentvariui padėtų plėtoti turizmą. Ir ne vien turizmą. Restauravus rūmus, juose galėtų būti įkurtas muziejus. Turistinis maršrutas toliau natūraliai eina per Lentvarį, Tiškevičių pilį ir dvarą, Senuosius Trakus, Trakus, Užutrakį ir baigiasi salos pilyje. Visa tai jau yra naudota istorinių dokumentinių kino filmų dekoracijoms, o dabar šias gamtos ir kultūros galimybes galima būtų išnaudoti dar pelningiau.
Savo geologine padėtimi Vokė yra Lietuvos–Baltarusijos anteklizės zonoje. Todėl žemės kristalinis pamatas čia slūgso negiliai – maždaug 350 m gylyje. Kaip žinia, akmeniniame pamate galimi naudingųjų iškasenų telkiniai (pvz., Rokiškio geležingos uolienos), giluminiai vandenys ir kita. Vokės senslėnio terasinės lygumos aukštis siekia vidutiniškai 130 m. Senslėnio šlaitams būdingos moreninės kalvos ir raguvos. 140–145 m aukštyje atsidengia dugninės morenos sluoksnis su šaltiniais (pvz., Vokės parke). Vokės senslėnio erozinė briauna taip pat išraižyta periglacialinės skulptūros raguvų ir cirkų. Beje, senslėnio terasinių salpų tvenkiniuose Vokės Žuvivaisos įmonė tebeaugina upėtakius ir karpius.

1949~1956 m. Vokėje pragręžti giluminiai ordoviko ir siluro sąnašinių uolienų sluoksniai, kurie slūgso ant kambro, dengiančio kristalinį pamatą. Jie sudaryti iš glaukonitinių smėlių bei klinčių ir karbonatinių bei mergelingų uolienų su nuosėdomis. Šie sluoksniai yra susidarę priekrantiniuose kambro jūros ruožuose. Paviršių dengia smėliniai-velėniniai-jauriniai sukultūrinti dirvožemiai ir jauriniai šilaininiai (miško dirvožemiai). Orai sausringesni negu aplink.

Teks atnaujinti Trakų Vokės iškabą prie plento kryžkelės: parūdijusį dobilo lapą su noragu ir knyga (autorius Vytautas Kasiliauskas). Be to, vietoj karčeminės Coca-Cola, turistus turėtų vilioti iškaba “Buvusieji grafo Jono Tiškevičiaus dvaro rūmai” su giminės herbu: žvaigždė ir mėnulio ragelis skydo fone, vainikuoti povo plunksnomis.

Plėtojant Vilniaus-Kauno dvimiestį, investicijos neturėtų aplenkti Trakų, Lentvario ir Trakų Vokės, kur jau dabar žemė turi savo kainą.

Nuotraukose:

1. Prof. A. Bujauskas
2. Geologinė atodanga Vokėje
3. Trakų Vokės dvaro rūmų vakarų vartai ir sargo namelis

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra