Ginklų žvangesys Pabaiske nukėlė į istorinius laikus

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pabaisko miestelyje (Ukmergės r.) šeštadienį, 2010 m. rugsėjo 4 d., žvangėjo kalavijai, kirviai, ietys. Taip prisimintas prieš 575 metus įvykęs istorinis Ukmergės (Pabaisko) mūšis.
 
Į Pabaisko prieigose, kalvotoje vietovėje, šalia pabaiskiečių pasodinto jauno ąžuolyno, esantį mūšio lauką šeštadienio vakarą susirinko gausus būrys žiūrovų.
 
Apie 20 val. iš miestelio atžygiavę 15 senovės karžygių – Vilniaus senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai“ narių, pademonstravo savo ginkluotę ir šarvuotę, suvaidino keliolikos minučių trukmės mūšio inscenizaciją.
 
Į dvi grupes susiskirstę „Vilkatlakai“ visus žiūrovus trumpam nukėlė į 1435 metų rugsėjo 1-ąją, kai brolžudiškame mūšyje susikovė artimų giminių – Jogailos sūnaus Švitrigailos ir Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenės.
 
Pabaisko mūšis, kuriame dalyvavo per 20 tūkst. karių – net 5 tautų atstovai, buvo bene didžiausias mūšis, įvykęs Lietuvos teritorijoje. Kaip ir Žalgirio mūšyje, jame Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė kryžiuočius.
 
Pirmoji Pabaisko mūšio inscenizacija įvyko prieš 5 metus, minint 570-ąją mūšio sukaktį.
 
Mūšio vietoje – miestelis
 
Pabaisko mūšiu baigėsi ilgai trukę Švitrigailos ir Žygimanto vaidai dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sosto, o susiskaldžiusi Lietuva buvo suvienyta.
 
Švitrigailą ir jam padėjusius kryžiuočius sutriuškinęs Žygimantas mūšio vietoje pastatė bažnyčią, apie kurią, laikui bėgant, iškilo Pabaisko miestelis.
 
Tai vienintelis Lietuvos miestelis, kurio atsiradimo priežastis buvo čia vykęs mūšis.
 
Iš pradžių vietovė buvo pavadinta „Pabowojisko“ arba lietuviškai – „Kovų lauku“. Vėliau vietiniai pavadinimą sutrumpino Pabaisku.
 
Autorės nuotr.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukoje: Prisiminti istorinį Pabaisko mūšį padėjo senovės baltų kovų brolijos nariai

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra