Gimnazijos 10-metis Lietuvos valstybės labui

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Lietuvos valstybės labui prieš dešimtmetį buvo atidaryta Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija, kurios direktoriumi tapo Vidmantas Žilius. Dešimties metų sukakties proga laikraštis „Voruta“ kalbina Vidmantą Žilių.

Gal galėtumėte mums šiek tiek priminti, kaip tai įvyko?

Šalčininkų „Lietuvos tūkstantmečio mokykla“ 1997 m. atvėrė vartus Šalčininkų r. gyventojams. Kaip šiandien prisimenu tą dieną, tai buvo puiki, graži, saulėta rugsėjo 1 d. šventė, į kurią plūdo minios žmonių ir garbingų svečių: Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, švietimo ir mokslo ministras Zigmas Zinkevičius, visuomeninių organizacijų atstovai, mokyklų direktoriai. Be abejo, gražiausiai atrodė mūsų pirmokai, lydimi mamų ir tėčių su gėlėmis rankose.

Gal galėtumėte pateikti tam tikrą statistiką, kas buvo prieš dešimtmetį. Bent jau kiek mokinių buvo tada ir kiek dabar.

Prieš dešimt metų mokyklos duris atvėrė tik 564 moksleiviai, kadangi žmonės atsargiai žiūrėjo į lietuvišką švietimą. Juk vietiniai politikai teigė, kad kitų tautybių šeimų vaikai bus skriaudžiami šioje mokykloje. Be abejo, tai turėjo įtakos ir nepaisant to, kad mokykla nauja, ją pasirinko ne tiek daug vaikų, kiek galėko būti. Tačiau jau po metų, kai išleidome pirmuosius abiturientus, žmonės pamatė, kad tik pradėjusi savo veiklą Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio vidurinė mokykla puikiai ugdo jaunąją kartą, kuria naujas tradicijas.Juk čia visi laukiami: ir vaikai, ir mokinių tėvai, tad jau kitais metais į mūsų mokyklą atėjo beveik 800 vaikų.

Kurį laiką mokinių skaičius buvo žymiai išaugęs (mokėsi daugiau kaip 900 vaikų), šiuo metu pas mus mokosi 864 vaikai. Nepaisydami to, kad yra tik 816 vietų, mes suteikiame sąlygas visiems norintiems ir besistengiantiems išmokti valstybinę kalbą, suteikti švietimo kokybę.

Kiek pas jus dirba mokytojų? Iš kur jie?

Dabar kalbant apie mokytojus, norėčiau vis dėl to paminėti tą faktą, kad gimus tautinės mokyklos koncepcijai į šį kraštą kuriant lietuviškas mokyklas taip pat buvo pakviesti mokytojai, su tautinės koncepcijos idėjomis, su savo mintimis, kad jie atvažiuotų, buvo pakviesti dirbti į šį kraštą. Į Šalčininkus, į Šalčininkų rajoną ir į mūsų gimnaziją iš įvairių Lietuvos vietovių (Žemaitijos, Aukštaitijos, Suvalkijos ir aplinkinių vietovių) atvažiavo tie pedagogai, kuriems tautinis švietimas, tautinė mokykla, tautinės mokyklos koncepcija buvo nesvetima.

Įdomų, kiek yra vietinių mokytojų? Ar galėtumėte paminėti keletą pavardžių?

Statistinių duomenų neturiu, bet trečdalis čia dirbančių mokytojų yra vietiniai. Tie, kurie baigė lietuviškas mokyklas, universitetus. Čia jiems puikiai sekasi darbuotis, pasiekia gerų rezultatų. Tarp tokių yra baseino vadovas Gintautas Norkūnas ir Jolanta Norkūnienė, mokytoja Irena Karūlnovienė ir kiti.

Kaip manote, kokios sąlygos turėjo įtakos, kad šitaip išaugo mokinių skaičius? Gal po kiek laiko jau teks dirbti dvejomis pamainomis?

Kaip minėjau, mokykloje yra 816 vietų ir dabar mes jau viršijame tą limitą. Be abejo, jei norinčiųjų pas mus mokytis dar daugės, tai galbūt ateity teks dirbti dvejomis pamainomis. Tačiau verta pasvarstyti, kodėl vis daugiau mokinių renkasi lietuvišką gimnaziją. Manyčiau, yra daug priežasčių, viena iš pagrindinių, kad mokykla atvira visuomenei. Jau pirmaisias metais Lietuvos tūkstantmečio vidurinė, dabar gimnazija, kvietė visus rajono ir lietuviškų mokyklų mokinius su savo koncertine programa atvykti ir parodyti, ką per metus išmoko. Taip gimė (1997 m. gruodžio mėnesį) pirmasis lietuviškų mokyklų festivalis Šalčininkuose, kuris vėliau, 1998 m., buvo pavadintas labai gražiu, simboliniu „Šalčios aleliumų“ vardu. Festivalis šiemet šventė dešimtmetį. Tai puikus gražus renginys, kurio pagrindinis tikslas – parodyti, kad lietuviškos mokyklos gali puikiai išmokyti vaikus lietuvių kalbos, papročių ir visų kitų Lietuvos kultūros elementų. Antras dalykas, kad mokykla visada stengėsi tobulėti, jau 1999 m. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio vidurinėje mokykloje vyko pirmieji kvalifikacijos kėlimo kursai (pavadinti „Apple“) ne tik rajono, bet ir visiems Lietuvos mokytojams. Pirmaisiais metais suvažiavo daug mokytojų iš visos Lietuvos ir Šalčininkuose, be abejo, atsiliepimai buvo gražūs, kad Lietuvos tūkstantmečio vidurinė mokykla ne tik sugeba mokyti vaikus, juos auklėti, tačiau rūpinasi ir mokytojų kvalifikacija. Dėl to mes tapome populiarūs ir žinomi, galbūt ne vien tik Lietuvos, bet ir užsienio mokytojams. Mokiniai dalyvauja respublikinėse geografijos, geologijos olimpiadose, kur laimi prizines vietas. Taigi mokymo, ugdymo kokybė yra gera, todėl tėvai renkasi būtent mūsų gimnaziją.

Kodėl jūsų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija tiesiogiai priklauso švietimo ministerijai, o ne savivaldybei?

Čia labai paprastas atsakymas. Kadangi pirmosios lietuviškos mokyklos buvo steigiamos1992 m., kai rajone buvo tiesioginis vyriausybės valdymas, tuo metu vyriausybės įgaliotinis buvo Arūnas Eigirdas ir jo dėka įsteigtos pirmosios lietuviškos mokyklos. Tai Eišiškių vidurinė mokykla, Dieveniškių „Ryto“ vidurinė mokykla, Jašiūnų vidurinė mokykla, dabar jau esanti Turgelių vidurinė mokykla. Iki to laiko Šalčininkų rajone buvo tik viena lietuviška Paškonių pagrindinė mokykla ir atskiros lietuviškos klasės mišriose mokyklose. Pasibaigus tiesioginiam valdymui vėl sugrįžo politinės organizacijos į savivaldybių tarybas ir ši švietimo organizavimo teisė atiduota savivaldybėms.Tačiau Šalčininkų rajone yra unikali savivaldybė, kuri formuojama Lenkų rinkimų akcijos pagrindu, jos programoje yra įrašyta, kad ji rūpinasi tiktai lenkiškomis mokyklomis, lietuviškų mokyklų programoje nėra, todėl liko tiktai vienintelė galimybė steigti ir išlaikyti mokyklas Vilniaus apskričiai ir Švietimo ministerijai.

Gal galite paminėti iniciatorius?

Be abejo. Iniciatorių buvo ne vienas, galėčiau paminėti daug, ypač lenkiame galvą prieš akademiką Zigmą Zinkevičių,Vilniaus apskrities viršininką Alių Vydūną, tuometinį Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį.

Praėjus dešimtmečiui, kokios dabar yra svarbiausios gimnazijos veiklos egzistavimo problemos?

Prieš dešimtmetį buvome kūrimosi stadijoje, kadangi viską pradėjome daryti nuo nulio. Šiandien esame moderni Lietuvos mokykla, kurioje atsispindi ne tik ugdymo kokybė, bet ir Lietuvos kultūros elementai, kurių pasigendame Vidurio Lietuvoje. Dabar dalyvaujame įvairiuose renginiuose ir atvykę svečiai neretai stebisi iš kur Šalčininkų krašte turime tokių gerų vaikų, kurie moka lietuvių liaudies dainas, lietuvių šokius. Tai yra mokytojų nuopelnas. Juk kokį mokytoją turime, tokią turėsime ir visuomenę ateityje. Matau, kad Šalčininkų lietuviškų mokyklų mokiniai puikiai integruojasi į Lietuvos visuomenę.

Gal turite savo pamąstymų, ko trūksta Šalčininkų kraštui, kad jo integracija į Lietuvos visuomenę būtų spartesnė?

Spartesnė bus tada, kai didesnis dėmesys bus skirtas lietuviškoms mokykloms, kadangi šių mokyklų palikimas savivaldybėms nėra pats geriausias sprendimas. Aš manyčiau, čia mokykla normaliai egzistuos tada, kai bus skiriamas apskrities dėmesys. Nesvarbu ar ministerijos, ar apskritis paims visas lietuviškas įstaigas savo žinion, tačiau rūpestis, be abejo, atsiras ir žymiai daugiau žmonių pasirinks tas mokyklas.

Pasakykite, ko pačiai gimnazijai dar trūktų, ko reikėtų, kokie keliai veda į antrąjį dešimtmetį?

Manau, kad antrame dešimtmetyje mes baigsime statyti gimnaziją, kadangi per pirmąjį ji nėra nebaigta. Trūksta mokyklos aikštyno, kuris yra suprojektuotas, kuriam esame parašę investicinį projektą, dabar laukiame vyriausybės teigiamo sprendimo ir pritarimo. Toliau planuojame įdiegti šiuolaikines mokymo priemones, t. y. einame švietimo modernizavimo link, dalyvavome mokyklų tobulinimo programoje, gavome nemažai kompiuterinės įrangos, šiuolaikinių mokymo priemonių, pavyzdžiui, interaktyvių lentų. Mokytojai turėtų kelti kvalifikaciją ir, manau, kad netolimoje ateityje gimnazija teiks mokymo paslaugą ir nuotoliniu būdu, sergantys vaikai bus mokomi namuose, per kompiuterius, internetą. Svarbiausia
nesustoti vietoje, mokytis ir savo žinias perteikti jaunajai kartai.

Visi, kurie domėjosi ir domisi Lietuva, Rytų Lietuva, žino, kad jums per šį dešimtmetį nuo pat Atgimimo talkino labai daug įvairių visuomeninių lietuviškų organizacijų. Pirmojo jubiliejaus proga, gal galėtumėte juos įvardinti?

Be abejo, labai glaudūs ryšiai yra su Vilnijos draugijos organizacija ir jos pirmininku Kazimieru Garšva. Kadangi Vilnijos draugija ir tautos fondas kiekvienais metais rengia mūsų projektą „Šalčios aleliumai“. Negaliu neprisiminti ir profesoriaus Vytauto Landsbergio, kuris taip pat neužmiršo gimnazijos ir padovanojo puikų muzikos instrumentą – fortepijoną, kuris taip pat turi savo istoriją, savo praeitį. Reikia paminėti ir Vytauto Landsbergio fondą, kuris skiria gimnazijai kompiuterinės technikos. O Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (tuometinis generalinis direktorius Virginijus Motuzas) skyrė lėšų gimnazijai, kad įsigytų tautinių kostiumų. Turime ir daugiau rėmėjų, pavyzdžiui, Vilniaus tarptautinis oro uostas, „Šalmesta“ ir jos direktorius Leonas Rutkauskas, „Linava“. Visada džiaugiamės gerbiamu diktoriumi Juozu Šarkausku, kuris mielai talkina švenčių ir renginių metu. Tik patys gražiausi atsiliepimai ir apie „Vorutos“ redaktorių Juozą Vercinkevičių, kuris neužmiršta ir dalyvauja mūsų renginiuose. Iš tikrųjų sunku visus išvardinti. Žmonės stengiasi ir nori, kad ši gimnazija gyvuotų ir būtų graži, todėl remia savo lėšomis ir žmoniškuoju palaikymu.

Taigi dėkojame už pokalbį.


Kalbėjosi Juozas Vercinkevičius

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra