Giedanti bažnyčia prisistatė jauniesiems piligrimams

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Gegužės pirmosios dienos Vilniuje „išsprogo pavasariu“ – ne tik vienu ypu sulapojo, sužaliavo, sužydėjo augmenija, bet ir miestas, užuot ilgąjį savaitgalį, kaip įprasta, ištuštėjęs, prisipildė jaunimo klegesio. Gal ir verta dūsaut dėl vis neapsireiškiančio lietaus, bet šiam renginiui, šiai Viešpaties ir tarpusavio bendrystės pagarbinimo šventei – Taizė dienoms Vilniuje, Pasitikėjimo piligrimystei (gegužės 1-3 d.) – skaistus dangus, dosni saulė kartu su gaivinančiu vėjeliu buvo pats tinkamiausias „akompanimentas“.

Jaunuosius piligrimus iš įvairių šalių (daugiausiai – Rytų Europos) globon paėmė bent kelios sostinės parapijos. Nuošalyje neliko ir Vilniaus evangelikai liuteronai – parapijiečiai būrelį piligrimų apnakvydino savo namuose, o bažnyčioje vyko pamaldėlės ir teminiai susitikimai. Beje, penktadienio bei šeštadienio popietėmis rengti ne tik teologinės, dvasinės tematikos pokalbiai bažnyčiose, bet ir pažintinės ekskursijos po Senamiestį, o Teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje pristatytas lietuvių bei tautinių mažumų folkloras. Svečius iš kitų šalių, ko gero, labiau turėjo dominti pastarosios galimybės, tad visai nekeista, jog į penktadieninį Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios renginį „Giedanti bažnyčia“ – kuriame pasistengėme pabuvoti ir mes – sugužėjo daugiausiai savi, lietuviai. Tuo įsitikino pats ir „įtikino“ kitus Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, prieš renginį paprašęs pakelti rankas tuos, kurie supranta lietuviškai – tokių buvo išraiškinga dauguma. Šiaip ar taip, užsieniečių irgi būta, tad vyskupas pasisakė abiem kalbomis – lengvai iš gimtosios pereidamas į tarptautinę anglų. Šis renginys išties buvo prasmingas, juk jo tema – „Giedanti bažnyčia“ – esmingai nusako liuteroniškos liturgijos savitumą (ir, pridurtume, grožį – juk kiekvieno parapijiečio širdžiai be galo miela ir įsijungti, ir įsiklausyti į bendrą giesmę). Prieš renginį susirinkusiems buvo išdalintos kelių lapų „brošiūrėlės“ su dešimties giesmių melodijomis bei tekstu, beje, posmai pramaišiui – lietuvių ir anglų kalba.
Vyskupas M. Sabutis priminė, jog dabartiniame ev. liuteronų bažnyčios giesmyne yra daugiau kaip 600 giesmių, šiam susitikimui atrinkta tik maža dalelė iš jų. Anot vyskupo, giesmė – malda, nukreipta į Dievą; jų tekstai paremti Biblija, Dievo žodžiu, taigi jos lygintinos ir su pamokslu. Jauniesiems piligrimams priminti M. Liuterio žodžiai, jog giesmė po Dievo žodžio yra antrasis ginklas prieš velnią. Ypatingą giesmės reikšmę krikščionio gyvenime vyskupas iliustravo pavyzdžiu iš asmeninės dvasininko praktikos: būna, kad ateini lankyti ligonio, jau nebeatpažįstančio savo artimųjų, nieko nebesuvokiančio, bet – šeimos nariams pasakius, kokia buvo mėgstamiausia šio Anapusybėn besiruošiančio žmogaus giesmė, ją prie ligonio lovos sugiedojus, iš jo akių ima riedėti ašaros, ir jis su prašviesėjusia sąmone priima Šventą Vakarienę…
Taigi, paėmus į rankas šiuos mini giesmynėlius, vyskupo žodžių lydimi, visi susirinkusieji tarsi perėjo dešimt krikščioniško gyvenimo „stotelių“ – sugiedotos ir Kalėdų stebuklą, Kristaus kančią bei jo džiaugsmingą Prisikėlimą, Šventosios Dvasios atsiuntimą šlovinančios, ir žmogaus pasikliovimą Viešpačiu įvairiais gyvenimo momentais apsakančios giesmės.

Autorės nuotr.

Nuotraukoje: Vilniaus liuteronų evangelikų bažnyčios vartai

Voruta. –  2009, geg. 9, nr. 9 (675), p. 1, 4.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra