Pagrindinis puslapis Sena Voruta Gervėtiškiai, pelesiškiai ir visus vienijanti lietuvybės dvasia

Gervėtiškiai, pelesiškiai ir visus vienijanti lietuvybės dvasia

Kurioje Lietuvos vietoje ir kuriuo paros laiku buvo šilčiausia, giedriausia šių metų vasario 22-ąją? Nesivarginkite tyrinėti, sinoptikai. Keli šimtai liudytojų tiksliai nurodys: ypač šilta, giedra, taip pat ir jauku, pakilu, linksma buvo Vilniaus mokytojų namuose nuo to sekmadienio antros valandos dienos iki vėlaus vakaro, kai čia kaimyninės Gudijos Gervėčių bei Pelesos kraštų lietuviai bendravo su bičiuliais, geradariais, bendraminčiais.
“Tokius susitikimus rengiame kasmet, – priminė šio ir ankstesnių susiėjimų siela – “Gervėčių” klubo pirmininkas Alfonsas Augulis. – Labai gerai, kad juose pradėjo aktyviai dalyvauti ir pelesiškiai. Dabartinis renginys nustebino susirinkusiųjų gausumu, erdviausioje Mokytojų namų salėje nebeužteko sėdimų vietų, nemažai kam teko stovėti”.
Nesyk stovėjo ir visa pilnutėlė salė. Pirmiausia – kai Arkikatedros didžiojo choro vadovas ir vyriausiasis dirigentas Leonas Pranulis pakvietė visus dainuoti drauge. “Geltona spalva – tai saulė, žalia – tai laukų spalva, raudona – tai mūsų kraujas, kartu jos – tai Lietuva”, – į viršų pakeltomis rankomis susikabinusių ketverto šimtų dainininkų balsingas pritarimas užgožė net patį Arkikatedros chorą. Po dainų, giesmių – tylos minutė, prisiminti amžinybėn išėję šviesūs Gudijos lietuvių žmonės. Ir tiems, kurių gyvenimas, darbai tapo jau istorija, ir tiems, kurie toliau rūpinasi puoselėti lietuvybę mūsų tautiečių etninėse žemėse, tarta nuoširdžiausių pagarbos, dėkingumo žodžių.
Dzūkų tarme dainuojant lietuvių tautiniais drabužiais pasidabinusių Gervėčių moterų ansambliui būrelis taip pat pasipuošusių šio krašto lietuvaičių padėjo ant balta staltiese apdengto stalo scenoje didžiulį duonos kepalą.
A. Augulis, Gervėčių krašto lietuvių bendruomenės pirmininkas Vladas Bublevičius, Pelesos lietuvių visuomenės susivienijimo “Gimtinė” pirmininkas Jonas Matiukevičius kvietė į sceną, sveikino ir čia pat sodino pagerbiamus, apdovanojamus žmones. Tarp jų – prieš dešimtmetį “Gervėčių” klubo įsteigto ir jo leidžiamo laikraščio Gudijos lietuviams “Lietuvių godos” redaktorė Marija Šaknienė, jos vyras žurnalistas Bernardas Šaknys, 1961m. atvykęs mokytojauti į Gervėčius. Mokytojų į sceną pakviesta ypač daug. Viena spalvingų, įvairiapusių asmenybių – Malvina Miškinienė.Gimusi bei augusi Gervėčių krašte, ji Vilniaus universitete įgijo fizikos ir matematikos specialybę, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradėjo dirbti mokytoja Gudijos Rimdžiūnų lietuviškoje mokykloje. Pedagogė ir audėja, ir etnografė, ir vaidinimų režisierė, ir poetė, tie dalykai tapo taip pat daugelio jos auklėtinių pomėgiais. Gervėčių krašto himno, giesmių, dainų autorė ir Mokytojų namuose kreipėsi į susirinkusiuosius savo kūrybos posmu.
Pasak M. Miškinienės, lietuviška mokykla Rimdžiūnuose – didžiausia jos laimė, iš kartos į kartą nešta svajonė. “Ačiū tiems, kurie ją įkūnijo, – neseniai “Lietuvių godose” rašė mokytoja. – Ypač ačiū mūsų Pelegrindos kaimo sūnui Alfonsui Auguliui, pastačiusiam mokslų šventovę”.
“Gervėčių” klubo pirmininkas savo ruožtu aukštino mokytojų pasiaukojimą, kantrybę, pastangas vesti auklėtinius šviesos, doros, kilnių idealų keliu. A. Augulis buvo vienas tų moksleivių , kuriuos prieš pusšešto dešimtmečio atvežė ugdyti į Lietuvos mokyklas – Vilnių, Marijampolį, Ignaliną, Mielagėnus, Valkininkus, Varėną, kitur.
Daugelis paskui stojo į aukštąsias mokyklas, baigė jas.”Džiaugiamės galėdami nors kiek atsidėkoti, grąžinti skolą mokytojams, dėstytojams, padėti kraštiečiams lietuvių salose svetur”, – sakė A. Augulis.
Aktorius Tomas Vaisieta, kurio deklamuojama poezija salėje buvo palydima ilgais plojimais, prisiminė savo pirmąjį apsilankymą pas Gervėčių lietuvius. Tai buvo 1956 metais. Svečiui įstrigo atmintin ir širdin, kaip tvirtai pasiryžę išlaikyti lietuvių kalbą, papročius vyresnieji tautiečiai, kaip skatinamas to nepamiršti jaunimas.Apie tą viešnagę artistas pasakojo per vakaronę, kai susitikimo Mokytojų namuose dalyviai iš Gudijos bei Lietuvos kartu traukė lietuviškas dainas, pynėsi į dar senolių mėgtų šokių, žaidimų sūkurį, vaišinosi Užgavėnių valgiais, gėrimais.

Naujienos iš interneto