Autorius: Voruta Data: 2018-07-04 , 09:29 Spausdinti

Gervėčių bažnyčia

Sofija DAUBARAITĖ, www.voruta.lt

Gervėčiuose – lietuviško etninio regiono centre, gegužės 26 dieną, karštą sekmadienį įvyko Švenčiausiosios Trejybės atlaidai. Tai viena didžiausia ir prasmingiausia Gervėčių krašto šventė, į kurią atvyksta artimiausių ir tolimiausių apylinkių žmonės, gyvenantys  Baltarusijoje ir tie, kurie pasklidę po įvairias pasaulio šalis. Iš čia kilę žmonės gyvena  Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje JAV, Kanadoje ir kt. Ši žemė išaugino daug  iškilių žmonių, prisidėjusių prie lietuvių kultūros, kalbos puoselėjimo. Prisimename, kad Miciūnuose gimė  vyskupas J. Steponavičius. 1936 metais, liepos 5  d. pirmą kartą Gervėčių bažnyčioje jaunas  kunigas atlaikė pirmąsias Šv. Mišias. Gėliūnuose gimė kunigas B. Laurinavičius, savo gyvenimą skyręs žmonių dvasinėms vertybėms žadinti, atviras bažnyčios reikalų gynėjas, besąlygiškai  mylėjęs Tėvynę. 1981 metais jis buvo kagėbistų nužudytas Vilniuje.

Tą dieną į Gervėčius atvyko Lietuvos mokslų akademijos choras, vadovaujamas Juditos Taučaitės, ir šio choro chormeisterės – koncertmeisterės Gretos Gustaitės. Šis choras Gervėčiuose lankosi ne  pirma kartą. Choro tarybos pirmininkas Vilius Maslauskas prisimena, kad ne kiekvienais metais buvo leidžiama giedoti bažnyčioje lietuviškai. Leidimą giedoti reikėdavo derinti su apskritimi, dažnai raštai keliaudavo ir į Minską.O dabar kyla  grėsmė  dėl bendravimo su čia gyvenančiais žmonėmis dėl statomos atominės elektrinės. Kyla pavojus, kad aplinkinės vietovės bus paskelbtos ypatingo saugumo zona ir tada susisiekimas akivaizdžiai pasunkės, jei išvis, bus įmanomas. LMA choras jaučia įsipareigojimą palaikyti čia gyvenančių  tautiečių dvasią.

Kiekvieną, kas  atvyksta i Gervėčius, nustebina bažnyčios grožis. Pripažįstama, kad ši neogotikinė bažnyčia, išlaikoma parapijiečių, yra viena gražiausių bažnyčių ne tik Baltarusijoje. Ją  reikia pačiam pamatyti ir pačiam išgirsti skambančias  giesmes ir choralus.

Atskirą žodį reikėtų tarti apie bažnyčios šventorių ir teritoriją už jo.Viskas skendi  gėlynuose, išpuoselėta reta augmenija, rymo prasmingi mediniai koplytstulpiai. O viso to grožio pradininkas, įkvėpėjas ir įprasmintojas  buvo klebonas Leonidas Nestiukas. Kaip sako gervėtiskiai, iki jo atvykimo į parapiją aplinką buvo užkariavę sosnovskio barščiai. Šio kunigo energija, sumanumas ir išmanumas, grožio supratimas patraukė ir parapijiečius. Tai,  ką matome dabar-  tai kunigo ir parapijiečių ilgo triūso vaisius. Šis kunigas turėjo daugybę planų, o vienas iš artimiausių žemiskų darbų buvo – įkurti Gervėčių parką. Deja, jis savo žemišką kelionę baigė  prieš metus, baigdamas aukoti Šv. Mišias.

Sekmadienį  buvo aukojamos dvejos Šv. Mišios. Pirmosios vyko lietuvių kalba. Jas aukojo klebonas Elijas Anatolijus Markauskas.

Sumos Šv. Mišių atvyko aukoti Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas Jis čia lankėsi pirmą kartą. Vėliau paklaustas, kokį įspūdį padarė bažnyčia, sakė, jog tai – šedevras, o ir žmonės nepaprastai puikūs. Mišiose taip pat dalyvavo Gardino vyskupas Aleksandras Kaškevičius, Pelesos kunigas Leonas Vladišius, Elijas Anatolijus Markauskas, pravoslavų šventikai. Šv. Mišios buvo aukojamos lotynų kalba, o šv. Rašto skaitiniai skaitomi baltarusių, lenkų, lietuvių kalbomis.

Po iškilmingų Šv. Mišių  vyko eucharistinė procesija ir buvo pašventintos vyskupo J. Steponavičiaus, kunigo B.Laurinavičiaus atminimo lentos, įamžintos bažnyčioje ir Leonido Nestiuko antkapio paminklas šventoriuje.

Pasibaigus  šventų apeigų ceremonijoms, aukojusieji Šv. Mišias dėkojo parapijiečiams už gerus darbus, Metropolitas Gintaras Grušas pakvietė tikinčiuosius dalyvauti popiežiaus Pranciškaus sutikime Vilniuje ir Kaune.

Parapijiečiai taip pat padėkojo garbingiems svečiams už atvykimą, palaiminimą. Gervėčių krašto lietuvių bendruomenės vardu kalbėjo  Ramutė Kuckaitė, „Gervėčių“ klubo pirmininkas Alfonsas Augulis.

O kokie atlaidai be kermošiaus? Miestelyje buvo nusidriekęs  turgus su riestainiais, saldainiais, rankdarbiais, medžio, metalo dirbiniais.

Šventės ateina ir praeina. Bet širdyje lieka šviesus džiugesys susitikus su artimais žmonėmis, tautiečiais, aplankius brangias, jaunystę menančias vietas ir čia, Baltarusijoje, lietuvių etninėse žemėse, amžinam poilsiui atgulusius tautiečius. Ir šį kartą į Gervėčius buvo atvykęs gausus ,,Gervėčių“ klubo, susibūrusio Vilniuje, būrys.

Marytė Urbonavičiūtė, gimusi Giriose, Marytė Valienė iš Mockų, sako, jog kur bebūtum,  gimtosios žemės trauka  išlieka visam laikui. Tad ir viliamasi, kad  čia dar ilgai girdėsime lietuvišką šneką, dainą, giesmę.

Išeivija Gervėčiai, lietuvių etninės žemės Baltarusijoje