Gerbkime Konstitucinio Teismo darbą

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Pagrindinė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) funkcija – garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą sprendžiant ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai. Kadangi Lietuvoje, tame pačiame Seime, yra daug gabių teisininkų tarnautojų, išankstinių parengtų svarstymui ir balsavimui teisės aktų išvadas dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai pateikia teisės specialistai, svarsto atitinkamas Seimo komitetas.
 
Tai suprantama, nes KT ir taip yra apkrautas eiliniais svarstytinais klausimais. Nenuostabu, kai dėl galimo dviprasmiško konstitucinių nuostatų aiškinimo ar supratimo Seimas teiraujasi KT išvados. Tačiau kaip paaiškinti veiksmus, kai praktiškai dėl jau ne kartą aiškintų dalykų teiraujamasi iš esmės to paties, prašomos išvados, o elgiamasi savaip. Ar gerbiame KT darbą?
 
Antai, Pilietybės įstatymo klausimus vos ne kasmet nagrinėjantis Seimas pagaliau apsisprendė ir priėmė teisės aktą, žinodamas, kad KT, remdamasis Lietuvos Konstitucijos 12 straipsniu, dar 2006 metais išaiškino, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis. Tokių išimčių iki šiol padaryta, tačiau po Prezidento Rolando Pakso apkaltos, kai vienas iš jam pateiktų kaltinimų buvo būtent Lietuvos pilietybės suteikimas Rusijos piliečiui, požiūris į dvigubos pilietybės suteikimą gerokai pasikeitė. Jis tapo griežtesnis. Žmonės atvirai tvirtina, kad tokius «atskirus atvejus» būtina tvarkyti tik Tautos referendumu.
 
Todėl dabar Seimo priimtu įstatymu išplėstą galimybę turėti dvigubą pilietybę kitaip kaip politiniais argumentais nepaaiškinsi. Visuomenėje plačiai kalbama apie seimūnų įsiteikimą emigrantams dėl galimų balsų per rinkimus. Motyvuoti «atskirais atvejais» masinius dvigubos pilietybės suteikimo atvejus gali tik nepažangus moksleivis. Pritarusiems įstatymui reiktų atsakyti į klausimą ar likusiems ir išvykusiems piliečiams teisės ir pareigos valstybei lieka adekvačios? Taip, skaudu, kai palieka šalį mūsų piliečiai, bet ar nereikėjo seimūnams apie tai galvoti anksčiau, priimant teisės aktus, privertusius žmones išvykti?
 
Gaila, bet tai ne vienas KT išaiškinimo teisinio neigimo pastaruoju metu pavyzdys. Jau daug kalbėta, ginčytasi dėl iš esmės lenkų pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos pasuose. Galiausiai prieš metus KT priėmė, sprendimą – nepagrindinėje dokumento pusėje norintiems piliečiams pavardes rašyti bus galima ir originalo kalba. Toks precedentas ES jau yra. Juo naudojasi kaimynė Latvija. Atrodo padėtas taškas, bet kur tau. Kai kas net suveda į tai, kad dėl «w» (iš esmės ne tik dėl vienos šios) raidės netaikymo pablogės santykiai su didžiąja kaimyne. Tačiau kaip nebūtų keista mūsų politikai ir toliau užsispyrusiai ieško būdų apeiti KT išaiškinimą, veltui tikėdamiesi gauti savo partijoms dividendų – Rytų Lietuvoje papildomus Lietuvos lenkų balsus per rinkimus.
 
Beveik metus besitęsiantis vodevilis dėl apkaltos Seimo nariams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui lyg ir turėjo baigtis su KT padaryta išvada – abu grubiai pažeidė Konstituciją. Beliko tik laukti apkaltos rezultatų Seime. Tačiau išvadai pritarti būtini 85 Seimo narių balsai. Įvairūs straipsniai, nuomonės, TV laidos piršo mintį, kad jie yra tik aukos, kad daugelis Seimo narių elgėsi panašiai, kad apkalta jiems neadekvati padarytam nusižengimui. Nelygu kas kalba, buvo vartojami skirtingi motyvai. Kadangi Seime pozicijos ir opozicijos jėgos apylygės, Seimo narių pašalinimas ir naujų atėjimas pakeistų ir politinį balansą. Todėl tam tikrų abejonių dėl balsavimo buvo. Gaila, kad nebuvo atviro balsavimo, neabejoju, rezultatas būtų aiškus. Kas iš Seimo narių pasirodytų esąs prieš KT išvadą? Deja, apie atviro balsavimo galimybę anksčiau niekas nepagalvojo, o gal ir nenorėjo. Politinio sprendimo rezultatas, kai už tą patį nusižengimą vertinama skirtingai, kai numojama į KT aiškią ir nedviprasmišką išvadą – smūgis Seimo prestižui. Gaila ir gėda buvo klausytis Seimo narių abipusių priekaištų dėl Seimo galutinio sprendimo. Eilinis siūlymas pasileisti tai tik triukas rinkėjams. Desperatiški siūlymai dėl naujo kreipimosi į KT kaip išsikapstyti iš aklavietės, tai daugiau medžiaga žiniasklaidai, nei realaus klausimo sprendimas. Žinoma, nieko nedaryti, apsimesti, kad nieko tokio neįvyko, kad po eilinio skandalo viskas pasimirš irgi blogai. Negražus precedentas jau yra, ir dėl to, kad jo išvengti ateityje, būtini sprendimai. Bet čia jau konstitucinės teisės žinovų kompetencija.
 
Nuotraukoje: G. Paviržis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra