Generolas Antonijus Grudzinskis

Autorius: Data: 2018-05-03, 10:11 Spausdinti

Generolas Antonijus Grudzinskis

Generolas Antonijus Grudzinskis. Nuotr. iš Tado Stommos asmeninio archyvo

 

Antonijaus Mokžyckio, daktaro iš Druskininkų, 1863 metų sukilėlio, vaikaitis

 

Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis

 

2006 m., svečiuojantis Jungtinėse Amerikos Valstijose pas Tadą Stommą, jis papasakojo savo giminaičio generolo Antonijaus Grudzinskio (Antoni Grudziński) šlovingą ir kartu liūdną gyvenimo istoriją.

Tiesa, šlovinga Antonijaus Grudzinskio visos giminės istorija. Generolo senelis daktaras Antonijus Mokžyckis (Мокржицки) po 1863 m. sukilimo su visa šeima buvo ištremtas į Kungūrą Sibire. Grįžo į Lietuvą tik 1884 m.

Senelis – kilęs iš Slanimo, esančio Gardino srities pietuose. Dirbo Slanimo miesto gydytoju. Trėmimo metu daktarui buvo 58-eri metai, buvo ištremtas dėl neramumų 1863 m. lapkričio 26 d., tremties dokumentuose nenurodytas ištrėmimo laikotarpis. Visa daktaro šeima – jis pats, žmona Emilija Mokžyckienė iš Bielskių (1823–1892) ir trys dukros – buvo policijos prižiūrimi. Vyriausioji dukra Filomena tremties metu buvo 16-ikos metų. Vėliau ištekėjo už Ignacijaus Stommos, taip pat ištremto už dalyvavimą sukilime. Kita dukra Aurelija tremties metu buvo 14-ikos metų. Vėliau ištekėjo už tremtinio Juzefo Krynskio. Jauniausioji Kazimiera tremties metu buvo 4-metė. Vėliau ištekėjo už Antonijaus Grudzinskio, jie susilaukė ketverto vaikų.

Grudzinskių sūnus Vaclovas buvo nužudytas Varšuvoje 1920 m. gegužės 1 d. komunistinio maišto metu, palaidotas Varšuvos Povonzkų kapinėse.

Dukra Marija ištekėjo už Edvardo Piotrovskio (Edward Piotrowski), dirbusio Ignacijaus Jano Paderevskio sekretoriumi. Marija ir jos vyras su I. J. Paderevskiu lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir susipažino su amerikiečiu ambasadoriumi Arthur Bliss Lane. Tai nulėmė sėkmę, nes po karo ambasadorius savo lėktuvu išskraidino ją iš Varšuvos. Karo metu Marija dirbo antihitlerinei koalicijai, gyveno Vienoje. Mirė Londone, sulaukusi beveik 100 metų amžiaus.

Kita dukra Julija, jaunystėje pažinojusi generolą Vladislovą Andersą, ištekėjo už Vaclovo Šumkovskio (Wacław Szumkowski). Jie valdė Jurgelevčiznos dvarą netoli Druskininkų, po karo gyveno Venesueloje. Vaclovas Šumkovskis buvo garsus etimologas, apdovanotas Elžbietos II ordinu, žuvo aviakatastrofoje Venesueloje. Julija mirė Varšuvoje 1992 m., sulaukusi 98-erių metų amžiaus, palaidota šalia brolio.

Jauniausias brolis Antonijus, gimęs 1897 m.Vilniuje, tarnavo karininku Lenkijos kariuomenėje. 1920 m. už kovą su bolševikais buvo apdovanotas ordinu „Virtuti Militari“. Antrojo pasaulinio karo metais – pulkininkas ir generolo Stanislovo Mačkos (Stanislaw Maczka) tankų divizijos adjutantas. Antonijaus Grudzinskio skyrius užėmė Wilhelmshaven1. Generolo laipsnis Antonijui suteiktas jau po karo. Dėkingi už išvadavimą trijų Olandijos gyvenviečių miestelėnai, tarp jų ir Bremerhaveno, generolui Mačkai ir Antonijui Grudzinskiui iki gyvenimo pabaigos paskyrė pensijas.
A. Grudzinskis buvo nužudytas Londone 1981 m. Tadas Stomma pasakojo, kad pagal oficialias išvadas mirė dėl širdies ligos, o išties buvo partrenktas motociklininko, kuris apsisukęs dar kartą jį pervažiavo. Kalbėta, kad tai kerštas už norą pastatyti paminklą Katynės kankiniams Londone. Aplinkybių niekas nesiaiškino ir tikrųjų priežasčių nenustatė. Paskutinį kartą
T. Stomma generolą matė 1970 m.,
jam besilankant Jungtinėse Amerikos Valstijose. Generolas komunistų ir tuometinės Lenkijos valdžios buvo nemėgstamas už jų veiksmų kritiką.

Grudzinskių šeimos vaikų gyvenimai, jų kova su bolševizmu verti rašytojo plunksnos. Gyvenimas juos išblaškė po platųjį pasaulį, matyt, toks jau Lietuvos patriotų likimas.

1940 m. apvertė aukštyn kojomis ne tik daktaro Antonijaus Mokžyckio palikuonių, bet ir jų artimųjų gyvenimą. Vaclovo Šumkovskio seserį Mariją Šumkovskaitę-Drabatienę2 (jos vyras Adomas Drabata okupacijos metais (1940 m.) sušaudytas) Altajuje likimas suvedė su sukilėlio Ignacijaus Stommos sūnumi, 73-ejų metų amžiaus generolu Vytautu Stomma. Marija šitaip aprašė savo susitikimą su generolu:

Po raz pierwszy spotkaliśmy się z Generałem, gdy nas po 3 tygodniach zamkniętych w pociągu, wypuścili z wagonu na plac w Sławgorodzie i kazali podziękować, że nas spaśli od Germanca – tam ujrzeliśmy Generała Stommę i z ust jego padło trwożne pytanie:.. „i Panie tu?“. Pod wieczór załadowano nas na ciężarówki – moc osób, dużo rzeczy, b. ciasno i jechaliśmy całą noc do Barnaułu. Koszmarna to była noc, koście bolały, drętwiały nogi, mocno się trzeba było trzymać, by nie wypaść. […] Dojeżdżając do Martowki spostrzegłam na drugiej ciężarówce Generała, jechał uczepiony na końcu ciężarówki, miał oczy wzniesione ku niebu, oczy pełne łez. Wtedy zapadło we mnie mocne postanowienie być razem z nim. I tak szczęśliwie się złożyło, że odesłali nas i p. Witolda do tej samej 5-tej fermy.

Tiek generolui, tiek Marijai Drabatienei laimingos dienos liko praeityje. Marijos vestuves 1923 m. Jurgelevčiznos dvare generolas Vytautas Stomma aprašė eilėmis, pavadinęs savo kūrinį „Drabatų vestuvės“ (Ślub Drabatów).

Marija Šumkovskaitei-Drabatienei ir jos motinai pavyko išsigelbėti dėl generolo Anderso sukurtos armijos Sibire. Generolas Vytautas Stomma į generolo Anderso armiją nebuvo priimtas, nes buvo lietuvis. Nepadėjo ir Andersui rašyti laiškai, kurie, matyt, jo nepasiekė.

Grudzinskių šeimos kapas senosiose Druskininkų kapinėse, 2010 m. Tado Stommos nuotr.

1863 m. sukilimo dalyvis daktaras Antonijus Mokžyckis palaidotas Druskininkų kapinėse, jo žmona Emilija iš Bielskių palaidota Vidiškių bažnyčios šventoriuje greta 1863 m. sukilėlio Ignacijaus Stommos (1836–1890). Vidiškėse palaidota Filomena Mokžyckaitė-Stommienė ir Aurelija Mokžyckaitė-Krynskienė3 (1850–1907). Generolo Antonijaus Grudzinskio tėvai Kazimiera ir Antonijus palaidoti Druskininkų kapinėse.

Antonijaus Mokžyckio kapas senosiose Druskininkų kapinėse, 2010 m. Tado Stommos nuotr.

Negalima tvirtinti, kad Grudzinskius ir Stommas komunistų ainiai užmiršo, jie ir šiandien tvirtai laikosi nuomonės, kad ne tam turtą atėmė, kad vėl sugrąžintų, be to, kaip jį tariamai geriau panaudoti, tik jie vieni težinantys. Todėl iki šiol ir negrąžina senelių nuosavybės T. Stommai, o ir grąžintą po kurio laiko atima, neva per daug sugrąžino. Kad ir kaip bebūtų keista, komunistai normas grąžinamam turtui nustatė, tačiau, kiek turto galima pavogti iš dvarininkų palikuonių, normatyvų nėra. O kas pasidalijo Grudzinskių palikuonių turtą Lietuvoje? Gėdos tovariščiai niekada neturėjo, o įžūlumas jų begalinis…

___________________________________

1 „Wilhelmshaven – Kriegsmarine skapitulowała przed Polakami“, in: PolskieRadio.pl. Prieiga per internetą – <https://www.wykop.pl/link/2533603/wilhelmshaven-kriegsmarine-kapituluje-przed-polakami/>, [žiūrėta 2018 04 24]; „Explore Division, Wwii, and more!“, in: Pinterest. Prieiga per internetą – <https://www.pinterest.co.uk/pin/810718370390613772/>, [žiūrėta 2018 04 24].

2  Vaclovo Šumkovskio sesuo – aut. pastaba.

3  Krynska – aut. pastaba.

Šaltinis – nacionalinis Lietuvos istorijos laikraštis „Voruta“, Nr. 4 (846), 2018 m. balandžio 28 d., p. 6.

Donatas Malinauskas Istorija Signatarai Viktoras Jencius-Butautas , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra