Geidžiamiausios Lietuvos istorijoje senmergės Kotrynos Jogailaitės suomiškoms vestuvėms Vilniuje – 450 metų

Autorius: Data: 2012-10-04, 11:38 Spausdinti

Geidžiamiausios Lietuvos istorijoje senmergės Kotrynos Jogailaitės suomiškoms vestuvėms Vilniuje – 450 metų

Rimvydas VALATKA

Toje vietoje, kur dabar vėl statomi Valdovų rūmai, prieš 450 metų surengtos tokios vestuvės, kokios, jei tik Holivudo scenaristai būtų skaitę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) istoriją, seniai būtų tapusios „Oskarais“ nominuoto kostiuminio nuotykių filmo siužetu. 1562 metų spalio 4-ąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo Kotryna Vilniuje, kuriame be pertraukos gyveno nuo 1557-ųjų, ištekėjo už Suomijos didžiojo kunigaikščio Jono Vazos.

Nuotaka buvo 11 metų vyresnė už jaunikį

Baigiantis vestuvių puotai, spalio 11-ąją, Jonas Vaza užrašė Kotrynai Helmės pilį Estijoje, visas gražiąsias Alandų salas, Raumos miestą Suomijoje ir jau kitą dieną iškeliavo į Suomiją. Praeis tik šešeri metais ir Kotryna su Jonu taps Švedijos karalystės valdovais, o jų palikuonys valdys Lietuvą ir Lenkiją visą pirmąją XVI a. pusę ir dar didžiojo tvano metais.

Bet tikrai ne tai yra didžiausia šių vestuvių intriga. Tais laikais, kai dvidešimtmetė karalaitė jau buvo laikoma beviltiška senmerge, prie altoriaus Vilniaus arkikatedroje žengusiai Kotrynai Jogailaitei (1526–1583) buvo be keturių savaičių 36-eri. Jaunikiui Jonui (1537–1592) – tik 25-eri.

Kas atvedė jauną Švedijos karalaitį, valdžiusį Suomijos kunigaikštystę, prie altoriaus su persirpusia – amžininkų žodžiais kalbant – nuotaka iš Lietuvos?

Trumpai kalbant, politika – Lietuvos ir Lenkijos kovos su Švedija dėl nusilpusios Livonijos žemių.

Kiekviena pusė – tiek Žygimantas Augustas, tiek Švedijos karalius Erikas XIV – žaidė užkulisinius žaidimus, į kuriuos įėjo ir Kotrynos arba jos vyresnės sesers Onos ištekinimas už švedų karalaičio. Tačiau vestuvių dieną iš principo tai nieko nebereiškė, nes Lietuva ir Lenkija jau buvo okupavusios Livonijos žemes, todėl Švedijos karalius Erikas XIV uždraudė savo broliui Jonui vesti Jogailaitę.

Bet vestuvių burtai jau buvo mesti, ir Kotryna, kuri kaip ir jos vyresnė sesuo Ona dėl jų motinos, garsiosios Bonos Sforcos, įsitraukimo į politinius žaidimus taip ilgai XVI a. matu matuojant išbuvo netekėjusi, tapo geidžiama jaunamarte Rytų ir Šiaurės Europoje. Ir dar kaip geidžiama.

Mirtimi dvelkianti ir kvapą gniaužianti povestuvinė kelionė

Sužinojęs, kad Kotryna ištekėjo už kažkokio Suomijos kunigaikščio, Rusijos caras Joanas Žiaurusis, kaip ir Jonas Vaza ar Kotryną įsimylėjęs Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Hohencolernas, kurio gyslomis taip pat tekėjo Jogailaičių kraujas, tačiau kuriam kaip liuteronui Žygimantas Augustas atsisakė atiduoti seserį į žmonas, taip pat siekė Jogailaitės rankos. Tai, kad Jonas Vaza irgi buvo protestantas, kliūtimi vestuvėms netapo – taip lėmė politika. Kotrynai ir Jonui pavyksta išvengti caro kareivių pasalos, ir tai yra tikras stebuklas, nes iš Pernu į Revalį Joną lydinti kariauna keliauja pėsčiomis.

Rusijos caras Kotrynos rankos paprašė dar 1560-ųjų rudenį. Ne tik dėl Livonijos, bet ir dėl dar saldesnio kąsnio – visos LDK ir Lenkijos, nes karalius Žygimantas Augustas, kuris buvo nesėkmingai vedęs dvi seseris Habsburgaites ir nelaimingai – lietuvę Barborą Radvilaitę, buvo bevaikis.

Nevaldomu charakteriu garsėjęs caras Joanas pasijuto pažemintas, todėl pasiuntė 5 tūkst. vyrų armiją į Estiją, kur per Pernu ir Revalį į tuometę Suomijos sostinę Abą (dabar Turku) keliavo jaunavedžiai. Rusų armijai buvo duotas tik vienas trumpas įsakymas: pagrobti Kotryną ir atvežti ją į Maskvą!

Vis dėlto Kotrynai ir Jonui pavyksta išvengti caro kareivių pasalos, ir tai yra tikras stebuklas, nes iš Pernu į Revalį Joną lydinti kariauna keliauja pėsčiomis. Mat Erikas XIV, supykęs ant brolio, kad šis prieš karaliaus valią vedė Lenkijos ir Lietuvos karalaitę, įsakė iš Jono palydovų atimti visus arklius.

Tai buvo ne pirmas ir ne paskutinis mirtinas pavojus dramatiškoje jaunavedžių kelionėje iš Lietuvos į Suomiją. Iš pradžių jie planavo Suomiją pasiekti laivu iš Rygos. Tačiau tais metais žiema buvo tokia ankstyva ir atšiauri, kad beplaukiant įlanka taip užšalo, jog jaunieji buvo priversti rizikuoti ir grįžti ledu į uostą. Bent jau taip rašo kronikos.

Paskutinis išbandymas jaunavedžių laukė jūroje, kai jų laivą, išplaukusį iš Revelio, užklupo stipri audra, per kurią laivas užplaukė ant seklumos, tad Suomijos krantą Jonas ir Kotryna buvo priversti pasiekti valtimi.

Jogailaitė pakelia suomių valstietį į bajorus

Pirmąją naktį Suomijoje jos didžioji kunigaikštienė Ona Jogailaitė Vazienė buvo priversta nakvoti ne jai pritinkančiuose rūmuose, o suomio valstiečio troboje. Iš ryto Kotryna – ne veltui ji iš lietuviškos Gediminaičių giminės – iškart pareikalavo suteikti tam suomių valstiečiui bajoro titulą. Jonas Vaza nedelsdamas tą ir padarė.

Po du mėnesius trukusios, pavojingų nuotykių kupinos povestuvinės kelionės tik Kalėdų išvakarėse Suomijos didysis kunigaikštis su žmona iš Lietuvos pagaliau iškilmingai įvažiavo į tuometę Suomijos sostinę Abą (dabar Turku). Kotrynos garbei čia iškart prasidėjo ir net keletą mėnesių truko kunigaikštienės pagerbimo iškilmės.

Abo pilyje – Kotrynos kraičio paroda

XVI a. suomiai gyveno taip vargingai, kad, išvydę lietuvės Kotrynos kraitį, tikrąja to žodžio prasme patyrė kultūrinį šoką. Kraitis kėlė tokį susižavėjimą, kad kunigaikštis Jonas pilyje liepė surengti Kotrynos kraičio ekspoziciją. Jos apžiūrėti iš visų pusių patraukė suomių bajorai su ištisomis šeimomis.

Lietuvos kunigaikštytė ir Lenkijos karalaitė kraičio vien tik brangenybių kartu su feretais ir pantalais (prisiuvamais ir prikabinamais prie drabužių papuošalais) iš savo brolio karaliaus Žygimanto Augusto buvo gavusi per 2000 (bendra vertė apie 107 000 talerių).

Vestuvių išvakarėse sudarytoje Jono ir Kotrynos vestuvių sutartyje taip pat buvo įrašyti stalo ir vonios paauksuoti bei sidabriniai indai, 40 drabužių iš auksagijo aksomo, atlaso ir damasto, 15 viršutinių drabužių su kailiu, penki kailinukai, 10 vasarinių apsiaustų, 22 naktiniai marškiniai ir 29 naktinės kepuraitės, daug baltos ir spalvotos patalynės, drabužiai kambarinėms ir tarnams, balta ir spalvota patalynė, 32 kilimai. Taip pat – baldakimai virš lovos ir trys lovos, arkliai bei vežimai.

Su Kotryna į Abą kaip jos dvariškiai atkeliavo 59 asmenys ir tarnai.

Šoką sukėlė sidabrinės šakutės

Tačiau labiausiai suomių bajorus nustebino ne iš Vilniaus atvežti Kotrynos brangakmeniai, kailiniai ar naktiniai, nors ir jie darė įspūdį, bet komplektas sidabrinių stalo šakučių, kurių suomiai iki tol – turime priminti, kad į pabaigą ėjo 1562 metai nuo Viešpaties gimimo – dar akyse nebuvo regėję. Tad galima sakyti, kad kilmingoji Vilniaus nuotaka į Suomiją atnešė kultūrą – sidabrines stalo šakutes.

Per aštuonis kitus mėnesius Kotryna, panaudodama iš Vilniaus atsivežtas gėrybes, Abo pilyje įsirengė šaunią rezidenciją. Tačiau susuktu jaukiu šeimos lizdeliu, o atrodo, kad nepaisant didelio amžiaus skirtumo Jonas ir Kotryna jautėsi laimingi, neteko pasinaudoti.

Nuotykiai tęsiasi: Kotryna ir Jonas – kalėjime

Supykęs karalius Erikas XIV, kuriam neurastenijos priepuoliai kaitaliojosi su gilia depresija, apkaltino Joną valstybės išdavimu ir pasiuntė kariuomenę bei laivyną į Abą. Per porą savaičių apgulties, kai artilerijos sviediniai pataikydavo net į Kotrynos miegamąjį, karalius privertė kunigaikštį Joną sudėti ginklus. Jonas ir Kotryna suimami ir įmetami į Gripsholmo salos Malareno ežere pilies kalėjimą.

Vengdamas konflikto su Žygimantu Augustu, Švedijos karalius Erikas XIV iškart pasiūlė Kotrynai Jogailaitei retiruotis į Vilnių arba Krokuvą. Tačiau Eriko pasiuntinių įkalbinėjama taip pasielgti Kotryna Jogailaitė jiems tik išdidžiai atkišo vestuvinį žiedą su lotynišku užrašu: „Nemo nisi mors“. Niekas, išskyrus mirtį. Taip karališkai išdidžiai ji priminė švedams, ką Jogailaičiams reiškia santuokos priesaika.

Kotryna ir Jonas Gripsholmo kalėjime, kur jiems iš pradžių teko tik vienas kambarys bokšte, praleido net ketverius metus. Gripsholmo kalėjime gimė ir jos tik pusantrų metukų išgyvenusi dukra Izabelė, ir būsimasis Lietuvos didysis kunigaikštis bei Lenkijos karalius Žygimantas Vaza (1566 m.).

Jį Kotryna, neprieštaraujant vyrui protestantui, išauklės tikru kataliku. Kodėl Jonas buvo toks tolerantiškas? Vis dėl tos pačios politikos – Lietuvos ir Lenkijos sostas masino.

Caras vėl reikalauja Kotrynos

Sūnaus gimimo metai tapo ir siaubo metais, nes Joanas Žiaurusis kaip taikos su Švedija sąlygą pareikalavo atiduoti jam Kotryną: „Jeigu Jūsų Didenybė įvykdysite mūsų valią ir nepagailėsite to asmens, susivienysime su jumis ir padėsime kovoti su visais priešais.“

Ir Erikas XIV sutiko atiduoti brolio žmoną Kotryną Rusijos carui! Maskvos pasiuntiniai atvyko į Stokholmą pasiimti Kotrynos. Tam priešinosi net Eriko XIV aplinka, tad Erikas planuoja nugalabyti savo brolį ir jo sūnų, kad lengviau būtų įvykdyti carui duotą pažadą.

Kotryna – Švedijos karalienė

Tačiau kaip tik tuo metu Erikas XIV, kurio psichikos būklė artėjo prie beprotybės, suvienijo prieš save Švedijos didikų opoziciją. Ši priverčia iš kalėjimo paleisti Joną ir Kotryną. Galiausiai viskas baigiasi tuo, kad Jonas sukyla ir nuverčia Eriką, ir 1569-ųjų vasarą Upsalos katedroje Jonas ir Kotryna karūnuojami karaliumi ir karaliene.

Renesanso stiliumi perstatomos Švedijos pilys ir dvarai, tarp jų ir Švedijos karalių pilis Stokholme. Švedijoje net šiandien dar žinomas šokis taniec (šokis – lenk.), yra nebejotinas karalienės Kotrynos Jogailaitės palikimas.

Kotryna mirė 56-erių, palaidota Upsalos katedroje, Švedijos karalių laidojimo vietoje. Jos antkapio, kurį užsakė jos vyras, Švedijos karalius Jonas III, skulptūros, vaizduojančios gulinčią karalienę, autorius buvo flamandas Willemas Boy.

Graži, teisinga ir kilni

XVII a. kronikininkas Aegijus Girsas taip aprašo geriausiai išsilavinusios ir iš garsiausios giminės per visą ligtolinę Švedijos istoriją kilusios jos karalienės Kotrynos dorybes: „Ji rūpinosi ne tik karaliumi, bet ir visa karalyste, ypač vargšais ir tais, kuriems reikėjo pagalbos, buvo maloni ir gera linkinti karalienė.“

Kotryna buvo iki kaulų smegenų jogailaitiška – tiek fiziniais bruožais (pailgas veidas, aukšta kakta, kiek ilgoka nosis), bet ir būdu – rami, geranoriška, turinti įgimtą teisingumo jausmą, dosni ir kilniaširdė, o reikalui esant rodanti ir dvasinės stiprybės pavyzdį. Karališka moteris, dėl kurios net ketvirtajame jos gyvenimo dešimtmetyje vis dar varžėsi, net pešėsi Prūsijos, Rusijos ir Švedijos valdovai.

www.15min.lt

Nuotraukose:

1. Kotryna, jos vyras Jonas III su karalaičiu, būsimuoju Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi Žygimantu Vaza Gripsholmo kalėjime

2. Kotryna Jogailaitė ištekėjo būdamas 36-erių

3. Abo (dabar Turku pilis), kurioje buvo surengta Kotrynos kraičio paroda

4. Gripsholmo pilies bokšte įkalinti Kotryna ir Jonas praleido ketverius metus.

5. Kotrynos antkapis Upsalos katedroje

 

http://www.saulespatalyne.lt/

Istorija , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra