Gegužės 3-iosios Konstitucijos dilema

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Šiemet Lietuva pirmą kartą oficialiai paminėjo 1791 m. gegužės 3-iosios Konstituciją. Išvakarėse, gegužės 2 d., Vilniuje ir Varšuvoje, abiejų šalių parlamentuose, kuriuos sujungė teletiltas, buvo kalbama apie Konstitucijos reikšmę, jos svarbą lietuvių ir lenkų santykiams bei Europai.
Lietuvos Seime minėjime dalyvavo ir prezidentas Valdas Adamkus. „Naujai perskaityta Konstitucija padeda dviem tautoms ir valstybėms dar labiau nutolti nuo inertiškų istorijos suvokimo stereotipų. Padeda geriau suprasti vieniems kitus, atrasti bendras praeities, dabarties ir ateities vertybes”, – sakė prezidentas.
Lenkijoje – kaip žinia – 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucija minima jau arti šimtą metų, su pertrauka komunizmo laikotarpiu. Lenkams ši data – viena svarbiausių patriotinių švenčių. Ta proga ir anksčiau, ir dabar pabrėžiama Lenkijos valstybingumo svarba ir reikšmė, ypač tarpukario laikotarpiu. Todėl ne be reikalo ta proga gegužės 3-iosios išvakarėse Lietuvoje viešėjęs Lenkijos Seimo vicepirmininkas Jarosław Kalinowski nuskubėjo prie maršalo J. Pilsudskio kapo, kur kalbėjo: „Mūsų kalendoriuje yra tokių dienų – prie jų priskiriame ir gegužės 3-iąją – kai ypatingai suvokiame tokių žodžių, kaip tėvynė, patriotizmas, meilė tėvynei, reikšmę. Čia, Rasų kapinėse (prie
J. Pilsudskio kapo – aut.), šie žodžiai yra dar iškalbingesni”.
Lygiai ir Lenkijoje – gegužės 3-iąją dažniau prisimenamas maršalas J. Pilsudskis negu, tarkim, Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjai ar ano meto didvyriai.
Lenkijoje labai palankiai įvertintas Lietuvos sprendimas minėti Gegužės 3-iosios Konstituciją. Ta proga lenkų žiniasklaida priminė, kad iki tol Lietuvoje vyravo neigiamas šio 216 metų senumo dokumento vertinimas. Šioje šalyje vis dar teigiama, kad Gegužės 3-iosios Konstitucija panaikino LDK savarankiškumą ir sukūrė unitarinę Lenkijos valstybę. Esą, Lietuvoje labai mažai yra žinių apie Konstituciją, o istorijos vadovėliuose pabrėžiama, kad ji baigė tai, ką pradėjo Liublino unija, t. y. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės susiliejimą su Lenkija į vieną valstybę.
Lenkų komentatoriai pabrėžia, kad lietuviai pakeitė nuomonę ne tiek dėl pačios Konstitucijos, kiek dėl požiūrio į joje įtvirtintą bendros valstybės su Lenkija idėją, kuri, pasak apžvalgininkų, jau nėra lietuviams tokia atgrasi.
Būki mums „vyresniuoju broliu”?
Pasiūlymą minėti 1791 m. gegužės 3-iosios Konstituciją pateikė konservatorius Emanuelis Zingeris. Seimo narys siūlo šią datą įtraukti į atmintinų dienų – o gal ir valstybinių švenčių – sąrašą. Kol kas Lietuvos Seimas sprendimo nepriėmė. Šiemet kartu su lenkais paminėti Gegužės 3-iosios Konstituciją sutarė Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas pavasarį vizito Lenkijoje metu.
Lietuvoje toks pasiūlymas buvo sutiktas nevienodai. Labiausiai jam pritarė istorikai – tarp jų karščiausias šalininkas yra Alfredas Bumblauskas. „Lietuvai tai svarbus politinis momentas. Gegužės 3–iosios Konstitucijos minėjimas parodo mūsų siekius priminti bendrą su Lenkija praeitį, akcentuoja mūsų strateginę partnerystę. Kartu minėdami, turime vilties, kad Lenkija, kaip didelė valstybė, ne tik tęs vyresniojo brolio idėją, kaip Pilsudskio laikais, bet ir prisiims atsakomybę už mažesnes ir silpnesnes Rytų Europos šalis”, – lenkų spauda citavo istoriko žodžius. Bumblauskas taip pat teigė tikįs, jog jau atėjo Lietuvoje laikas, kad ir lietuvių visuomenė įvertintų šį istorinį faktą. Istorikas pripažįsta, kad lietuvių visuomenėje yra „grupė žmonių, kuri, tikėdamasi kažkokios naudos, priešinga Gegužės 3–iosios Konstitucijos minėjimui”. Tačiau jis įsitikinęs, kad laikas ir naujos istorijos vizijos populiarinimas tokį įsitikinimą pakeis.
Kai kurie lietuviai politikai ir politologai, aiškindami dalies lietuvių visuomenės nepritarimą minėti Gegužės 3–iosios Konstituciją, aiškina tai rusų istoriografijos primesto požiūrio bei Maskvos „piršto”, siekiant sukiršinti lenkus ir lietuvius, įtaka ir pasekme.
Už…
Konstitucijos metinėms ir jos, kaip minėtinos datos, klausimui aptarti Lietuvos Seime buvo surengta konferencija „Bendra praeitis, bendra ateitis: nuo pirmosios Konstitucijos Europoje iki bendros ateities Europoje“. Joje buvo akcentuojama, kad 1791 m. Konstitucija buvo unikalus Europoje paplitusių idėjų ir autentiškos patirties derinys. Pasak Seimo pirmininko pavaduotojo konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, pagerbdami Konstituciją susigrąžiname dalį savo istorijos.
Pasak Seimo nario Emanuelio Zingerio, inicijavusio gegužės 3 d. įtraukimą į atmintinų dienų sąrašą, Konstitucijos autoriai ir tuometiniai šalininkai „gerai žinojo, ką parėmė, – parėmė pažangiausią mintį apie pilietinės visuomenės pradžią“. Pasak istoriko Alvydo Nikžentaičio, Lietuvos Seimas, Gegužės 3-iosios Konstitucijos dieną įrašydamas į atmintinų dienų sąrašą, pademonstruotų, kad sektinu pavyzdžiu pasirenkame ne kokį nors konfliktinį įvykį, o regioną konsoliduojantį faktą. „Šis minėjimas, ypač Estijos įvykių kontekste, įgauna visiškai kitokį atspalvį ir reikšmę. Estijos gyventojai mušasi dėl praeities, o mes randame pir iškeliame tokius įvykius, kurie leidžia mums lengviau susikalbėti su kaimynais”, – sakė A. Nikžentaitis.
…ir prieš
1791 m. Konstitucijos pripažinimo nacionalinės svarbos dokumentu šalininkai įsitikinę, kad Lietuvos valstybingumo ji nesunaikino. Tačiau ne visi, ir ne tik istorikai, bet ir politikai, pritaria šiai nuomonei. Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Endriukaitis pažymi, kad 1791 m. Konstitucijos tekste aiški Lenkijos viršenybė. Konstitucijos pradžioje rašoma: karalius Stanislovas Augustas ,,drauge su dvigubos sudėties konfederuotu seimu, atstovaujančiu lenkų tautai…” (p. 13). Lietuvių tauta pačioje pradžioje eliminuojama.
Šioje Konstitucijoje buvo nustatyta, kad ją bus galima keisti tik po 25 metų ekstraordinariniame seime. Lietuviams greitai paaiškėjo, kad jų teisės pažeidžiamos, todėl jie jau po 4 mėnesių reikalavo Konstituciją taisyti. Tų pačių metų spalio 22 d., po penkių mėnesių, nelaukiant 25 metų, pažeidžiant Konstituciją, ji buvo pakeista įrašant „Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimus”. Jeigu Lietuvos vardo eliminavimas mums nieko nereiškia ir priimamas kaip natūralus, didžiuotis ir džiaugtis tinkamas faktas, tai galima teigti, kad XX

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra