Gediminas Balčius 1907–1942 m.

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Gediminas Balčius gimė 1907 m. sausio 16 d. Seinų apskrityje, Liškiavos valsčiuje, Degėsių kaime, ūkininkų šeimoje. Tėvai Julijonas Balčius (1880–1939) ir Rozalija Valentaitė (1877–1959) turėjo 10 ha žemės. Šeimoje dar augo broliai Vaclovas (1899–1941), Juozas (1903–1976), Antanas (1909–1986) bei seserys Ona (1914–1999) ir Antanina (1921–2007). Gediminas mokėsi Liškiavos vls. Ricielių pradinėje mokykloje.
 
G. Balčius 1924–1926 m. Alytuje lankė dvejų metų mokytojų kursus, kuriuos baigė 1926 m. birželio 18 d. Mokėjo lenkų ir vokiečių kalbas. Nuo 1928 m. vasario 16 d. pradėjo mokytojauti Ricielių pradinėje mokykloje.
 
1926 m. gegužės 12 d. Lenkijos maršalas J. Pilsudskis Varšuvoje įvykdė karinį perversmą. Seni Pilsudskio kėslai į Lietuvos žemes niekam nebuvo paslaptis. Todėl visoje Lietuvoje, ypač palei demarkacijos liniją, sustiprintas budrumas. Lietuvos šaulių sąjungos 1926 m. gegužės 17 d. slaptame nurodyme Alytaus rinktinės valdybai liepta surinkti ir suteikti žinių, kas iš rinktinės šaulių sutinka vykti į mūšį pirmieji. Sutinkantys privalėjo pasirašyti. Stoti į kovą pirmieji birželio 1 d. pasirašė Alytaus moksleivių būrio trisdešimt šeši šauliai. Be gimnazistų, būriui priklausė mokytojai, kiti mokyklų tarnautojai, dvimečių mokytojų kursų mokiniai. Tarp pasirašiusiųjų pasižadėjimą buvo šaulys Gediminas Balčius.
 
1928 m. lapkričio 6 d. G. Balčius pašauktas atlikti karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, paskirtas į 2-ojo ulonų LDK Birutės pulko 4-ą eskadroną, Alytuje. 1929 m. sausio 12 d. pasiųstas į aspirantų kursus Kaune. Nuo 1929 m. liepos 1 d. vadovavo kariams 5-ame pėstininkų LDK Kęstučio pulke Kaune. 1929 m. spalio 30 d. paaukštintas iki jaunesniojo puskarininkio laipsnio. 1929 m. lapkričio 24 d. baigė Karo mokyklą (IV aspirantų laida) turėdamas atsargos leitenanto laipsnį ir buvo paleistas į pėstininkų specialybės karininkų atsargą.
 
1930 m. sausio 16 d. G. Balčius paskirtas dirbti Daugų valsčiaus II Bukaučiškių pradinės mokyklos mokytoju. 1931 m. balandžio 29 d. Švietimo ministerijos įsakymu jam pripažintas pradinių mokyklų mokytojo cenzas ir vardas. Savo paties prašymu nuo 1931 m. rugsėjo 1 d. perkeltas dirbti į Daugų vls. Vėžionių pradinę mokyklą vedėju. Nuo 1936 m. rugsėjo 1 d. perkeltas dirbti į Daugų vls. Junčionių pradinę mokyklą vedėju. 1937 m. balandžio 1 d. buvo suteiktas II laipsnio mokytojo cenzas.
 
1933 m. Gediminas Balčius susituokė su Anele Degėsyte (1914–1978), gyv. Daugų vls., Vėžionių k. Gimė dukros: Zita (g. 1934) ir Aldona (1936–2006).
 
Dar prieš lankydamas mokytojų kursus Alytuje, 1923 m. rugsėjo 30 d. G. Balčius įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą. Jis priklausė Liškiavos, Alytaus, Daugų šaulių būriams, o nuo 1937 m. spalio iki 1940 m. sovietinės okupacijos vadovavo Butrimonių vls. Skraičionių šaulių būriui.
 
1924 m. gruodžio 28 d. G. Balčius visuotiniame Liškiavos šaulių būrio susirinkime buvo išrinktas būrio valdybos sekretoriumi, o 1928 m. sausio 25 d. jau pasirašė dokumentą kaip būrio valdybos pirmininkas. Nuo 1930 m. balandžio 15 d. ats. ltn. G. Balčius paskirtas Daugų šaulių būrio vado ats. ltn. S. Vasiliausko pavaduotoju, vėliau pats pradėjo vadovauti Daugų šaulių būriui. Nuo 1933 m. vasario 1 d. įsigaliojo Alytaus XIX rinktinės būrių naujas suskirstymas į kuopas. Rinktinėje buvo 10 kuopų. 6-ajai kuopai priklausė Daugų, Pivašiūnų, Nedzingės, Meškučių, Pilvingių būriai, o kuopos vadu buvo paskirtas ats. ltn. Gediminas Balčius.
 
G. Balčius aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos veikloje, organizavo įvairius kultūrinius renginius, karinius manevrus ir pratybas.
 
G. Balčius priklausė ne tik Lietuvos šaulių sąjungai, bet ir Vilniui vaduoti sąjungai (nuo 1926 m.), Lietuvos tautininkų sąjungai (nuo 1933 m.) bei Lietuvos tautinei jaunuomenės sąjungai „Jaunoji Lietuva“.
 
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, G. Balčius buvo pašauktas į karinę tarnybą. 1939 m. rugpjūčio 29 – spalio 22 d. dalyvavo pratybose Alytuje.
 
Krašto apsaugos ministerijos 1940 m. liepos 16 d. skubos tvarka perduotoje telefonogramoje Alytaus apskrities kariniam viršininkui nurodoma, kad per dvi paras policijos nuovadų viršininkams atsargos karininkai atiduotų savo šaunamuosius ginklus. Šis įsakymas buvo privalomas ir Alytaus apskrities Daugų nuovados ribose gyvenusiam atsargos karininkui Gediminui Balčiui.
 
1940 m. rudenį, pirmos sovietinės okupacijos metu, Daugų valsčiuje buvo įkurta pogrindinė antisovietinė „Geležinio Vilko“ (GVLP) organizacija, kuriai priklausė ir G. Balčius. Organizacijos nariai susirinkdavo Junčionių mokykloje, kur mokytojavo G. Balčius. G. Balčius mokė pogrindininkus, kaip elgtis su ginklais, parveždavo iš Daugų ir platindavo antisovietinius atsišaukimus. 1941 m. balandį G. Balčius tapo vienu iš GVLP Daugų apygardos vadovų.
 
1941 m. birželį G. Balčius pradėjo slapstytis, nes sužinojo, kad jį ruošiamasi suimti. Iš archyvinių dokumentų sužinojome, kad NKGB Alytaus skyriaus 1941 m. birželio 7 d. nutarime nurodyta, kad Gediminą Balčių, kaip Šaulių sąjungos narį, nutarta „suimti ir iškratyti“. Kadangi slapstėsi, buvo areštuotas 1941 m. birželio 14 d. trėmimų metu. Šeima buvo ištremta į Altajaus kraštą, o vėliau perkelta į Jakutijos ATSR.
 
1942 m. gruodį G. Balčius susirgo dėmėtąja šiltine ir mirė gruodžio 13 d. Bulūno r., Trofimovsko gyvenvietėje. Šeima tremtyje buvo iki 1956 m. rugsėjo 13 d. Į Lietuvą sugrįžo 1957 m.
 
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1990 m. gegužės 2 d. įstatymu „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ pripažinta, kad G. Balčius yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir atkuriamos visos jo pilietinės teisės.
 
Gedimino Balčiaus nuopelnai Laisvės kovai buvo įvertinti 2009 m. spalio 14 d., kai LGGRTC Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija suteikė jam Laisvės kovų dalyvio statusą (po mirties).
 
Šaltiniai ir literatūra:
 
1. LCVA, F. 391, Ap. 10, B. 837, L. 1.
2. Ten pat, F. 554, Ap. 3, B. 28, L. 23v.
3. Ten pat, F. 561, ap. 12, b. 8689, l. 188v.
4. Ten pat, Ap. 17, B. 138, L. 41.
5. Ten pat, F. 565, Ap. 1, B. 82, L. 3.
6. Ten pat, F. 745, Ap. 2, B. 238, L. 153, 154, 154v.
7. Ten pat, F. 930, Ap. 2B, B. 42, L. 1-8.
8. Ten pat, F. 954, Ap. 7, B. 10, L. 2.
9. Ten pat, F. 974, Ap. 1, B. 9427, L. 1-13.
10. LYA, F. V-5, Ap. 1, B. Nr. 32674/5.
11. LVIA, F. 1236, Ap. 26, B. 62, L. 138v.
12. Grinkevičiūtė Dalia. Lietuviai prie Laptevų jūros // Pergalė. 1988 m., Nr. 8, p. 158.
13. Česnulis Vytautas. Varėnos krašto šauliai 1919–1940. – Vilnius, 2008, p. 23, 112,
139, 140, 329, 331, 335, 337.
14. Ešelonai į Rytus. – Vilnius, 1991, p. 63.
15. Lietuvos gyventojų genocidas. I tomas. – Vilnius, 1999, p. 121.
16. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. II tomas. – Vilnius, 2002, p. 118.
17. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. VI tomas. – Vilnius, 2006, p. 327.
18. 1989 06 02 VRM archyvinė pažyma Nr. 6/6-32674.
19. Dukters Zitos Didžepetrienės (Balčiūtės), gyv. Alytuje, 2008 m. suteiktos žinios.
 
Z. Didžepetrienės šeimos archyvo nuotr.
 
Nuotraukose:
 
1. Balčių šeima tėviškėje. Sėdi (iš kairės): Rozalija Balčiuvienė, duktė Antanina, Julijonas Balčius; stovi (iš kairės): duktė Ona, sūnūs Vaclovas, Juozas ir Antanas. Nuotraukoje nėra Gedimino, kuris fotografavo. 1927 m.
2. Karo mokyklos IV kariūnų aspirantų laida. Kaunas, 1929 m. spalio 13 d.
3. Vytauto Didžiojo paveikslas prieš išvykstant iš Daugų. 1930 m. rugpjūčio 19 d.
4. Vytauto Didžiojo paveikslas išnešamas iš Daugų į Babriškes. 1930 m. rugpjūčio 19 d.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra