Gavėnia

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

„Šviesa spindi tamsoje, bet tamsa jos neužgožė“ (Jn 1,5). Pradedant gavėnią šie Jono Evangelijos žodžiai mums yra reikšmingi. Jėzus Kristus yra šviesa, perskrodusi nuodėmės tamsą, kuri šiuo metu taip matoma pasaulyje. Tačiau tamsa nenugali šviesos. Ir tai yra mūsų viltis.

Tamsa neužgožia šviesos, nes per mirtį ant kryžiaus Jėzus nugalėjo tamsybių jėgas, nugalėjo nuodėmę ir mirtį. Krikščionims tai yra didelė, garbinga, pilna vilties tiesa. Tiesa, kuri turi jėgą pakeisti mūsų gyvenimą, jeigu mes ją priimame ir tikime.

Truputis istorijos

Pirmuosius 300 metų po Jėzaus mirties Velykos buvo vienintelė šventė, švenčiama  krikščionių  bažnyčioje. Perėjimas (passover – pascha) buvo svarbiausia žydų šventė, kuria jie minėdavo mirties angelo praėjimą pro izraelitų namus, kai mirtis palietė visus egiptiečių pirmgimius.

Kadangi Jėzus kentėjo, mirė ir prisikėlė Perėjimo šventės laikotarpiu, tai pirmiesiems krikščionims buvo natūralu įžiūrėti Jėzuje Perėjimo išsipildymą, kai Jis iš savo žmogiškos tarno padėties perėjo į dangaus garbę pas Tėvą. Krikščionys pradėjo švęsti Perėjimo laikotarpį su ypatingu dėkingumu už Jėzaus mirtį ir prisikėlimą.

Pasiruošimas krikštui

Gavėnios pradžia, kaip pasiruošimas Velykoms, buvo susijusi su atsivertusiųjų į krikščionybę pasirengimu krikštui. Tas laikas buvo skirtas jiems priimti šviesą, kuri šviečia gyvenimo tamsoje. Pačioje pradžioje žmonės būdavo krikštijami tuoj pat, kai tik išpažindavo Jėzų. Vėliau buvo įvestas pasiruošimas krikštui ir Velykos tapo krikštijimo tradiciniu laiku.  Krikštas būdavo atliekamas visiškai pasineriant į vandenį, ir, išlipus iš vandens, nauji krikščionys išeidavo į naują gyvenimą. Simboliškai tai reiškė dalyvavimą Jėzaus mirtyje ir prisikėlime.

Apaštalas Paulius rašo: „Argi nežinote, jog mes visi, pakrikštyti Jėzuje Kristuje, esame pakrikštyti Jo mirtyje. Taigi krikštu mes esame su Juo palaidoti mirtyje. Kaip kad Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, tai ir mes pradedame gyventi atnaujintą gyvenimą“ (Rom 6, 3-4).

Taigi gavėnios atsiradimas yra siejamas su kandidatų pasirengimu krikštui. Šv. Augustino laikais, ketvirtajame šimtmetyje, kandidatų paruošimas dažnai užtrukdavo dvejus ar trejus metus. Kadangi visi būdavo krikštijami per Velykas, tai kiti, jau pakrikštyti tikintieji, melsdavosi už juos ir pasninkaudavo. Manoma, kad ir pasninkas prasidėjo nuo to laiko, kaip savanoriškas krikščionių jungimasis maldai už besirengiančius krikštui. Buvo parinkti specialūs gavėnios mišių skaitiniai. Senojo Testamento skaitiniai sujungti su Evangelijomis ir visur jaučiamas Dievo minties tęstinumas.

Kodėl 40 dienų?

Šv. Rašte 40 yra reikšmingas skaičius. Jėzus dykumoje pasninkavo 40 dienų, todėl ir Bažnyčiai atrodė priimtina, kad pasninko laikotarpis tęstųsi 40 dienų. Izraelitai dykumoje praleido 40 metų, kol perėjo Jordano upę ir pasiekė pažadėtąją žemę. Besiruošiantiems krikštui tai  buvo ypatingai reikšminga. Vandens krikštas ir Jordano upė veda prie to paties naujo gyvenimo. Tikėjimu ir krikštu jie tampa Dievo vaikais ir Jo pažadų paveldėtojais. Mozė praleido 40 dienų Sinajaus kalne, Elijas keliavo 40 dienų į Horebo kalną, tik vieną kartą pavalgęs angelų atneštos mėsos. Taip pat Senojo testamento Jonos knygoje, kai pranašas kvietė Ninevę atgailauti, parašyta: „Dar 40 dienų ir Ninevė bus sunaikinta".

Dvasinis augimas

Be kandidatų pasiruošimo krikštui, gavėnia taip pat tapo atgailos laikotarpiu atgailaujant už savo nuodėmes. Iš to kilo kaktos  paženklinimas pelenais Pelenų dieną. Vėliau, kai vieša atgailos forma pranyko, gavėnia visiems liko pasiruošimo Velykoms laikotarpiu, kad geriau būtų paminimas Jėzaus perėjimas iš žemės į Tėvo karalystę.

Gavėnos metu ypač buvo pabrėžiama malda, pasninkas ir aukų davimas – išmalda.  Visi šie trys geri darbai yra minimi Kristaus pamoksle nuo kalno. Jie veda į dvasinį augimą ir šventumą.

Tačiau gaila, kad visa tai dažnai yra klaidingai suprasta, manant, kad mes užsitarnaujame Dievo malonę pasninku ir gerais darbais. Tai nėra Jėzaus apaštalų ar Bažnyčios mokymas. Pasninkas yra vienas iš krikščionių ginklų dvasinėje kovoje su piktąja dvasia. Ryšys tarp pasninko ir atsispyrimo šėtonui yra aiškus Evangelijoje, kur po 40 pasninko dienų Jėzus dykumoje buvo gundomas šėtono.

Dvasinės kovos ginklai

Pasninkas, malda ir aukų davimas yra  savęs atsižadėjimo ginklai. Tai yra sakymas „ne“ savo norams, jausmams, troškimams. Mes sakome „ne“ savo apetitui, pasninkaudami mes pradedame valdyti savo norus ir nesileidžiame būti jų valdomi.

Noriu paminėti keletą kitokių pasninko rūšių, ne tik susilaikymą nuo maisto.

Gavėnios metu patartina pasninkauti susilaikant nuo pykčio, rodant daugiau meilės savo artimui. Pasninkas nuo kito žmogaus teisimo ir smerkimo, prisimenant, kad Jėzus atleidžia mūsų kaltes ir priima mus tokius, kokie esame.

Pasninkas nuo nusivylimo, nes Jėzus turi kitokius planus, kurie kartais nesutinka su mūsų norais.

Pasninkas nuo nuolatinio skundimosi, prisimenant momentus, kad išgyvenome Jėzaus teikiamą džiaugsmą.

Pasninkas nuo širdies kietumo – atleiskime visiems, kurie mus yra įskaudinę ar užgavę.

Ir galiausiai – pasninkas nuo išlaidavimo. Stenkimės mažinti nebūtinus pirkimus ir atiduoti tuos pinigus labdaringiems tikslams, sušelpiant tuos, kurie reikalingi mūsų pagalbos.

Jeigu bent per gavėnią išgyvensime šiuos pasninkus, jie mus paženklins, kad esame krikščionys.

Šiek tiek apie maldą. Gal atrodo keista, kad ir malda yra savęs atsižadėjimas, bet iš tikrųjų taip yra. Dažnai mes  nesijaučiame, kad norime melstis, vis atidedame maldą kitam kartui ir darome ką nors, kas mums duoda didesnį pasitenkinimą.  Yra labai svarbu pasiryžti:  kada kasdien melstis, kaip ilgai ir už ką melstis. Tuo būdu malda tampa ne tik savęs atsižadėjimo ginklu, bet ir priemone pajusti artimesnį  Viešpaties buvimą savo gyvenime.

Aukų davimas taip pat yra savęs atsižadėjimo praktika. Kai duodame maisto arba pinigų tiems, kuriems labiau reikia, mes įveikiame savo gobšumą, kuris yra kiekvieno žmogaus prigimtyje. Tik Dievas yra visko absoliutus savininkas. Ką mes turime, tai yra Jo mums duota, kad saugotume ir pagal Jo valią tvarkytume.

Šviesa spindi tamsoje

Gavėnia yra specialus laikotarpis, kada mes turime galimybę atidaryti savo širdis Dievo malonės veikimui, kad mūsų gyvenimas pasikeistų. Mūsų Tėvas nori, jog mes būtume atviri tai malonei, jog suprastume Jėzaus kryžiaus reikšmę ir leistume tam kryžiui pakeisti mūsų gyvenimą. Jis nori, kad mes priimtume Kristaus šviesą ir kad ta šviesa sunaikintų nuodėmės tamsą.

Atsisukim į Viešpatį šią gavėnią ir leiskime Jam būti mūsų gyvenimo centru. Sakykime Jam, kad mes priimame viską, ką Jis nori mumyse padaryti. Jis yra ištikimas savo pažadams, tai tikėkim, kad Jo pažadai bus įvykdyti mumyse.

Dangiškasis Tėve, aš meldžiuosi, kad šis gavėnios laikotarpis būtų proga mano dvasiniam augimui. Padėk man atrasti praktiškų būdų, kad nugalėčiau savo kūniškus, pasaulio siūlomus troškimus. Šventoji Dvasia, liepsnok mano širdyje, kad aš pažinčiau Jėzaus kryžiaus jėgą ir kad Jo šviesa spindėtų mano gyvenime. 

„Zenekos“ nuotr.

www.bernardinai.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra