Garsi etnomuzikologė dr. Dalia Urbanavičienė švenčia neeilinį gimtadienį
Autorius: Voruta Data: 2018-12-27 , 14:29 Spausdinti

Dr. Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
Gruodžio 26 d. garsi Lietuvos etnomuzikologė, etnochoreologė, Vilniaus Romuvos vaidilė, Alkas.lt redkolegijos narė, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė švenčia neeilinį gimtadienį.
Humanitarinių mokslų daktarė Dalia Urbanavičienė yra viena iš Lietuvos etninės kultūros draugijos (LEKD) kūrėjų ir ilgametė šios draugijos pirmininkė, etninės kultūros srities įstatymų rengimo iniciatorė ir rengėja, Tradicinių šokių klubo steigėja. Nuo 2002 m. iki šiol D. Urbanavičienės pastangomis LEKD nuolat rengia Tradicinių šokių klubo renginius (kasmet per 50 renginių), kuriuose derinami šokių mokymai su socialinės tradicinių šokių funkcijos populiarinimu. Nuo 2004 m. D. Urbanavičienė pradėjo organizuoti kasmet vis kitoje vietoje tarptautines tradicinių šokių vasaros stovyklas, tokiu būdu skleisdama po visą Lietuvą šio klubo patirtį. Vilniaus tradicinių šokių klubo pavyzdžiu įsikūrė panašūs klubai Kaune, Varėnoje, Klaipėdoje ir kitur, plėtojasi tarptautinis bendradarbiavimas su panašaus pobūdžio šokių klubais užsienyje.
D. Urbanavičienė Lietuvoje yra bene ryškiausia etnochoreologijos tyrinėtoja, aktyviai dalyvaujanti tarptautinėse šios srities organizacijose ir jų veikloje. Jos mokslinių tyrimų sritys – etnochoreologijos raida, apeiginiai šokiai, žaidimai ir veiksmai, šokamosios ir žaidžiamosios sutartinės, tradicinio šokio raida ir nūdiena Lietuvoje, šokio užrašymo metodika ir notacijos sistemos, choreografinio folkloro klasifikavimas ir analizė, muzikinio folkloro rinkimo ir folkoro archyvų darbo metodika. Šiomis temomis D. Urbanavičienė paskelbė per 50 mokslo straipsnių tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo leidiniuose, dvi monografijas, pateikė per 70 pranešimų konferencijose užsienyje ir Lietuvoje, skaitė paskaitas mokytojams bei kultūros darbuotojams ir plačiai visuomenei.
Kita ženkli D. Urbanavičienė mokslinės veiklos sritis – folkloro archyvavimas ir skaitmeninimas. Tuo tikslu ji 1995 m. stažavosi Švedijos, 1996 m. – Austrijos, 1997 m. – Norvegijos folkloro archyvuose. Nuo 1996 m., D. Urbanavičienės iniciatyva gavus UNESCO paramą, buvo pradėta skaitmeninti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) sukauptą gausų Muzikinio folkloro archyvą. 2003-2009 m. D.Urbanavičienės parengtų projektų dėka buvo suskaitmeninta beveik 2/3 visų LMTA sukauptų muzikinio folkloro fondų, sukurta specializuota bei internetinė muzikinio folkloro ir tarmių informacinė duomenų bazė, atlikti tarpinstituciniai tyrimai bendradarbiaujant su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu, Lietuvių kalbos institutu, Klaipėdos universitetu, Matematikos ir informatikos institutu, taip pat Vytauto Didžiojo universitetu. Nuo 2014 m. D. Urbanavičienė yra LMTA atstovė ir koordinatorė tarptautiniame Europeana Sounds projekte, kurio tikslas – sukurti prieigą prie bendros įvairių Europos šalių garsų ir muzikos kolekcijos
D. Urbanavičienė yra taip pat ir viena pagrindinių Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos (LEKUS) steigimo sumanytojų, o 2014 m. buvo išrinkta šios sąjungos pirmininko pavaduotoja.
D. Urbanavičienė gimė 1958 gruodžop 26 d. Vilniuje. 1986 m. Lietuvos konservatorijoje baigė muzikologijos studijas. 1981 metais J.Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje įgijo muzikos teorijos ir istorijos specialybę, 1981-1986 metais studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje ir tapo muzikologe. 1982–1991 m. Vilniaus J. Tallat Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje dirbo koncertmeistere ir dėstytoja. Nuo 1989 m. ėmė dėstyti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1992 m. tapo akademijos Mokslo centro (1994-2012 m. Muzikologijos instituto) Etnomuzikologijos skyriaus (iki 1994 m. – Liaudies muzikos laboratorijos) vedėja.
2001 metais Lietuvos muzikos akademijoje apgynė disertaciją „Lietuvių apeiginė etnochoreografija“ ir tapo humanitarinių mokslų daktare, 2008 m. – docente. 1995 m. atliko stažuotes Švedijos, 1996 m.– Austrijos, 1997 m. – Norvegijos folkloro archyvuose. 1992 m. tapo Tarptautinės liaudies meno organizacijos, 1994 m. – Tarptautinės tradicinės muzikos tarybos (nuo 1997 m. jos Nacionalinio Lietuvos komiteto sekretorė), nuo 2000 m. yra Etninės kultūros globos tarybos, prie Lietuvos Respublikos Seimo, narė, nuo 2002 m.– Europos etnomuzikologijos seminaro nare. Nuo 1999 m. – Lietuvių etninės kultūros draugijos, o nuo 2009 iki 2014 m. bei nuo 2018 m. iki šiol – Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė.
Šaltinis – <http://alkas.lt/2018/12/26/garsi-etnomuzikologe-dalia-urbanaviciene-svencia-neeilini-gimtadieni-nuotraukos-video/>
Etninė kultūra Jubiliejai Kultūra
Komentarai
Naujienos
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
-
FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių
-
Pasaulinė akcija #MesPrisimename – Holokausto aukoms atminti ir pagerbti
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
Lietuva
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
-
In memoriam. Monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius (1943–1974–2020–2021)
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
-
FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Menininkės svajonė – pasipuošti savo rankomis išaustu tautiniu kostiumu
~ Etninė kultūra, Kultūra, Lietuva - JAV, Naujienos, Pasaulis
2020-11-02, 09:53
-
Išrinkti II Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados nugalėtojai
~ Etninė kultūra, Kultūra, Naujienos
2020-10-05, 10:56
-
Kraštotyrininko T.Užos meilė gimtinei ir knygose, ir fotografijose
~ Etninė kultūra, Lietuva
2020-09-03, 08:24
-
Vasaros palydėtuvės Juodkrantėje – su vėju ir daina!
~ Etninė kultūra, Naujienos
2020-08-28, 09:18
-
Romuva kviečia švęsti Žolinę – deivės Žemynos šventę
~ Etninė kultūra, Kultūra
2020-08-14, 18:44