Gamtos sąskaita taupantis konkurentas – nesąžiningas rinkos žaidėjas

Autorius: Data: 2020-02-07 , 11:40 Spausdinti

Gamtos sąskaita taupantis konkurentas – nesąžiningas rinkos žaidėjas

Alekso Jauniaus nuotrauka

www.voruta.lt

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarybos ir narių jungtiniame posėdyje LR Aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai verslo ir mokslo bendruomenė pristatė savo poziciją dėl naujų aplinkosauginių teisės aktų, vadinamų „Klaipėdos paketu“. Taip pat keltos problemos dėl, verslo manymu, koreguotinos Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS).

Verslas sutinka, kad neturi būti jokių nuolaidų gamtą teršiančioms įmonėms, iškreipiančioms ir sąžiningą konkurenciją, tačiau nuogąstauja, kad aplinkosaugininkai, gavę naudingų instrumentų kontrolei vykdyti, naudotų juos racionaliai, o ne imtų blogus pavyzdžius iš kitų institucijų, vykdančių žiaurias akcijas.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų bendruomenė išreiškė palaikymą Aplinkos ministrui K. Mažeikai, kurio vadovavimo metu skirta daugiau dėmesio aplinkosauginėms problemoms, ministerija tampa vis atviresnė bendravimui su socialiniais partneriais ir girdi jų argumentus.

Sigitas Leonavičius, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Prezidentas, kalbėdamas apie dėmesį aplinkosaugai, pažymėjo, kad kiekviena įmonė, taupanti kaštus gamtos sąskaita, ne tik daro meškos paslaugą sau ir ateities kartoms, bet ir kenkia savo verslo partneriams, nesąžiningai konkuruoja rinkoje ir, be abejo, menkina viso verslo reputaciją.

„Praėjusių metų rugsėjo mėnesį su Ukrainos Chernivtsi srities vadovais Lietuvos verslininkai ir mokslininkai pasidalino Zastavnos miesto vandenvalos pertvarkos projektu. Lietuvos aplinkosaugos patirtį perduodame kitoms valstybėms, tačiau savo kieme esame linkę nematyti iš vamzdžių bėgančių bėdų. Kažkodėl jų ilgą laiką nematė ir aplinkosaugininkai, o tas nematymas ne vienam specialistui stebuklingai sunešė turtus, namus ir sotų gyvenimą gamtos sąskaita. Regionuose jau juokaujama, kad aplinkosaugininko pozicija tampa preke arba paveldėjimo objektu“, – sakė S. Leonavičius.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų bendruomenė, pažymėdama, jog nesąžiningas verslas privalo atsakyti pagal nuopelnus, kartu išsakė nuogąstavimus ministrui, kad daugiau dėmesio sulaukęs Aplinkos apsaugos departamentas ir kitos institucijos imsis neadekvačių priemonių, bandydamos parodyti savo uolų darbą.

„Patirtis rodo, kad institucija, kurios vadovui gresia atleidimas, staiga tampa uoliausiai dirbanti įstaiga Lietuvoje. Jau girdėjome apie juoduosius sąrašus, jau matėme aplinkosauginius reidus kartu su žiniasklaida, stebėjome, kaip viešinami „pažeidėjų“, kurių kaltė neįrodyta, duomenys. Kiek tai prisidės prie normalių verslo ir socialinių partnerių santykių, sunku pasakyti, bet rizika, kad „draugų“ turintys pažeidėjai išsisuks, lieka“, – akcentavo verslo ir mokslo organizacijos vadovas.

Aplinkos ministras K. Mažeika, reaguodamas į verslo nuogąstavimus, priminė, kad Aplinkos apsaugos departamento vadovas iki šio mėnesio pabaigos turi pateikti institucijos veiklos gerinimo planą, o kol įsigalios aplinkosaugos kontrolės sugriežtinimai, operacijose bus prašoma policijos pareigūnų pagalbos.

„Aplinkos ministerija girdi ir verslo, ir vietos bendruomenių nusiskundimus apie taikomus dvejopus  standartus pažeidėjams. Tikiu, jog bendradarbiaudami, taikydami rizikos analizės metodus,  galime rasti racionalių sprendimų, kad pažeidėjai būtų nustatomi netrukdant sąžiningai veikiančių įmonių“, – pažymėjo K. Mažeika.

Bendruomenės nariai pažymėjo, kad aplinkosaugos institucijos turi ne tik užsiimti verslo gąsdinimu ar savo veiklos propaganda, bet ir vesti konstruktyvų dialogą, užsiimti švietimu, prevencija. Taip pat siūlyta į kovą su nesąžiningais tarnautojais pasitelkti VMI ir FNTT, kurios rizikos analizės pagrindu atsirinktų ir išnagrinėtų galimai neteisėtai turtus susikrovusių aplinkosaugos valdininkų pajamas ir išlaidas.

Taip pat jungtiniame Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarybos ir narių posėdyje dalyvavo VšĮ „Grunto valymo  technologijos“ atstovai, VšĮ „Aplinkos vadybos ir audito institutas“ direktorius dr. Rimantas Budrys pristatė Žiedinės ekonomikos problematiką ir galimybes tvarkant bioskaidžias atliekas (BSA) nuotekų dumble, tartasi, kaip įmonėms tinkamai pasiruošti „Klaipėdos paketo“ įgyvendinimui, o Vilniaus universiteto Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė pasiūlė ministerijai bendradarbiauti, kartu ieškant aplinkosaugos sprendimų.

Aptardami GPAIS verslininkai pažymėjo, kad jie – ne prieš pakuočių apskaitą, nes patys yra suinteresuoti, jog kuo daugiau atliekų būtų perdirbama. Tačiau vis dar didelė problema – GPAIS sudėtingumas, o dažnai – ir nelogiškumas, atsiradęs sistemos kūrėjams neįsiklausius į verslo nuomonę. Verslo bendruomenės nuomone, pirmiausia sistema ir visas reglamentavimas turėtų veikti tinkamai, o tik tada keliamos griežtos sąlygos ir reikalavimai įmonėms.

Naujienos , , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra