Pasak savivaldybės tarnautojų, seniūnai nenukabino lenkiškai parašytų gatvių pavadinimų, nes esą „gyventojai atsisakė nuimti lenteles nuo gyventojams priklausančių namų, kad gatvių pavadinimų lentelės padarytos gyventojų lėšomis ir kad nėra tvarkos, kaip šiuo atveju nukabinti lenteles“.

Teismui taip pat buvo nurodyta, kad Baltosios Vokės seniūnija jau yra pakeitusi gatvių pavadinimų lenteles. Be to, kaip buvo pažymima teisme, Šalčininkų rajono savivaldybėje gyvena daugiau kaip 80 proc. lenkų tautybės gyventojų.

Su tokia pozicija nesutikęs teismas pažymėjo, kad Valstybinės kalbos įstatyme nustatyta, jog šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimus.

„Įstatyme yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinė kalba yra lietuvių kalba (…), Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba, tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis Gatvių, pastatų, statinių ir kitų objektų pavadinimai, pateikiami lentelėse, užrašuose, informaciniuose ženkluose ar pavadinimų lentelėse turi būti nurodomi taip, kaip jie yra įregistruoti Adresų ar Nekilnojamojo turto registre“, – teismas pabrėžė, kad savivaldybės administracija nepateikė įrodymų, kad naudojami gatvių pavadinimai ne lietuvių kalba yra įregistruoti registre.

Pasak teisėjų, nacionaliniai teisės aktai vienareikšmiškai yra nustatę, jog gatvių pavadinimų užrašai turi būti pateikiami valstybine kalba, gatvių pavadinimai negali būti laikomi tautinės bendrijos organizacijos pavadinimais ar tokios bendrijos informaciniais užrašais.

„Gyvenamųjų vietų gatvių pavadinimų lentelėse gali būti vartojama tik oficiali vietovardžių forma, nes tai susiję su valstybinės kalbos vartojimu viešajame gyvenime, ir tokia informacija nepatenka į Valstybinės kalbos įstatymo reglamentavimo sferą“, – nurodė teismas.

Šarūno Mažeikos nuotr.

www.delfi.lt