Vilnius

Vilnius sovietų ir nacių okupacijų verpetuose
Įrašas

Vilnius sovietų ir nacių okupacijų verpetuose

Vilnius yra daugiasluoksnis miestas, kurį galima tyrinėti įvairiais aspektais, atspindinčiais skirtingas Lietuvos istorijos epochas, kurias simbolizuoja pastatai, paminklai, gatvės, žmonių istorijos. Kasdien eidami pro vieną ar kitą pastatą neretai nežinome jo istorijos, o ji gali būti intriguojanti ir netikėta. Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centras pristato paskaitų ciklą, skirtą Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui....

Robertas Dargis. Kiek ateities miesto ateis į mūsų kiemą?
Įrašas

Robertas Dargis. Kiek ateities miesto ateis į mūsų kiemą?

Viena seniausių Vilniaus nuotraukų. Apie 1860 m. nufotografavo Abdonas Korzonas (1826–1865) Robertas Dargis, įmonių grupės „EIKA“ įkūrėjas bei valdybos pirmininkas, www.voruta.lt XX a. viduryje ispanų architektas ir miesto planuotojas Josepas Lluísas Sertas kėlė klausimą, ar miestai gali išlikti. Dabar matome, kad miestai ne tik išliko, bet ir kaip niekada sparčiai auga, tapdami  mega traukos centrais. Miestai...

Vilniaus įkūrimo 700-osioms metinėms
Įrašas

Vilniaus įkūrimo 700-osioms metinėms

Ivangėnų tvirtovė. Autoriaus nuotr. Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt „Vilnius buvo ir bus amžina Lietuvos sostinė“ – prof. Alfredas Bumblauskas. Bus, tai faktas, bet sostine Vilnius buvo tik nuo 1321-1323 metų, o Lietuva savo tūkstantmetį mini nuo 1009 metų. Tai kur buvo Lietuvos sostinė iki tol? Istorikai mums padėti negali, nes nėra istorinių...

Donatas Malinauskas Taline 1931 metais
Įrašas

Donatas Malinauskas Taline 1931 metais

1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras Donatas Malinauskas. lt.wikipedia.org Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt Lietuvos užsienio politikos ašis visą nepriklausomybės laikotarpį sukosi apie Vilniaus problemą. Iš šio taško į savo kaimynus žvelgė Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona ir vylėsi, kad tokios pozicijos laikosi ne tik ministrai, bet ir ministerijų darbuotojai. Būtent dėl Vilniaus 1930 m. vasario mėnesio pradžioje...

Lietuvos valdovai iki Vytauto Didžiojo buvo dažnai tituluojami karaliais
Įrašas

Lietuvos valdovai iki Vytauto Didžiojo buvo dažnai tituluojami karaliais

Arėjant 700-osioms metinėms datos kuomet Gedimino laiške pirmą sykį paminėtas Vilnius, siūloma ant sostinėje, Katedros aikštėje esančio Gedimino paminklo iškalti tikrąjį valdovo titulą. Didžiuoju kunigaikščiu jį (kaip ir kitus Lietuvos valdovus) vadino tik rusai ir dar keli slavai, o Vakarų valdovai ir popiežiai Gediminą oficialiai vadindavo lietuvių ir rusų karaliumi. Dvejojantiems dėl Gedimino karališkojo titulo...

Įrašas

Apie jaunimo išradingumą sovietiniais metais: antisovietinių atsišaukimų platinimas

Audrius DABROVOLSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Įsigalėjus internetui beveik visose gyvenimo srityse šiuo metu turbūt nepagalvotume apie pilietinio sąmoningumo skatinimą naudojant kitas formas nei suteikia internetas, socialiniai tinklai ir pan. O sovietiniais metais, 6–7 dešimtmetyje, minčių išsakymas skaitmeninėje erdvėje nebuvo įmanomas, o juolab tokių minčių, kurios kardinaliai skirtųsi nuo oficialios komunistinės ideologijos. Nesusitaikymą su sovietine realybe galėjai...

Ona Mažeikienė. Žaislai – sena lavinimosi ir lavinimo priemonė
Įrašas

Ona Mažeikienė. Žaislai – sena lavinimosi ir lavinimo priemonė

Ona MAŽEIKIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos XI tomas – Povilo Blaževičiaus knyga „Seniausieji Lietuvos žaislai“ (2011). Apie ją autorius rašo: „Ši knyga yra pirmasis mėginimas pažinti istorikų užmirštus ir archeologų atrastus, nuo pat vaikystės tokius svarbius lavinimosi ir lavinimo draugus – žaislus ir žaidimus […] knyga turėtų būti įdomi ir naudinga ne...

Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje gyvenusių žmonių dienoraščiai ir prisiminimai
Įrašas

Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje gyvenusių žmonių dienoraščiai ir prisiminimai

www.voruta.lt XX a. Lietuva ir svarbiausias, didžiausias jos miestas Vilnius išgyveno du pasauli­nius karus, nusinešusius daugybę gyvybių, pridariusius didžiulės žalos krašto ūkiui. Antrojo pasaulinio karo įvykiai Lietuvoje daugeliui bent jau pačiais bendriausiais bruožais yra žinomi, bet daugiau nei prieš šimtmetį vykęs Pirmasis pasaulinis iš es­mės gerokai primirštas. Ši knyga – tai Pirmojo pasaulinio karo metais...

Įrašas

Arūnas Bubnys. Vilniaus ypatingasis būrys ir masinės žydų žudynės Paneriuose (1941–1943 m.)

Kopėčios-trapas, nuo kurių į laužą Panerių miške buvo metami lavonai. XX a. 5 deš. http://www.jmuseum.lt nuotr. Dr. Arūnas BUBNYS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo vienas iš svarbiausių Europos žydų kultūros, mokslo, švietimo ir rabiniškojo mokslingumo centrų. Nacių-sovietų karo išvakarėse Vilniuje gyveno apie 58 tūkstančius žydų. Karo ir nacių...

Viešasis transportas Lietuvos sostinėje 1940–1941 m.
Įrašas

Viešasis transportas Lietuvos sostinėje 1940–1941 m.

Mėnesinis bilietas du kartus per dieną važiuoti Vilniaus miesto autobusais. 1940 m. lapkričio 29 d. VRVA F. 761, ap. 4, b. 847, l. 534 Edita RIMKĖ, www.bernardinai.lt 1940–1941 m. kintant politinei ir socialinei situacijai Lietuvoje daug kas pasikeitė. Šis laikotarpis svarbus Lietuvos žmonėms ir tautos istorijai. Peržvelgę to laikotarpio dokumentus randame įdomių detalių apie transporto...

Č. Iškauskas. Vilniaus senamiestis parceliuojamas lenkų naudai
Įrašas

Č. Iškauskas. Vilniaus senamiestis parceliuojamas lenkų naudai

Pacų rūmai Vilniuje, dabar Lenkijos ambasada | wikipedija.org nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.alkas.lt Rugsėjo 13 d. sostinės senamiestyje, šv. Jonų g. 3, buvo iškilmingai atidaryti Pacų rūmai, kuriuos prieš 11 metų įsigijo Lenkija. Iškilmėse dalyvavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Šaputovičius (Jacek Czaputowicz). Bet iš pradžių apie kitą sostinės perlą. Iš tikrųjų Pacų rūmų kompleksai Vilniuje...

Įrašas

Vytauto Didžiojo gimnazija: išsaugojusi šimtametes tradicijas ir pokalbius prie vyšnių arbatos

Gimnazijos archyvo nuotrauka Matas BALTRUKEVIČIUS, Aistė MARČIULAITYTĖ, www.bernardinai.lt Pirmoji lietuviška gimnazija, kuri tuo metu vadinosi „Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokos“ įkurta daugiau kaip prieš šimtmetį – 1915 m. Tai pirmoji gimnazija, pradėjusi puoselėti lietuvišką žodį. Nors mokyklai gyvuoti buvo nelengva, tačiau žymių ir garbių žmonių dėka mokykla išliko lietuviška...

Įrašas

V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“

Iš kairės į dešinę: Žiulis Larošas, Juzefas Pilsudskis Prancūzijos užsienio reikalų ministro Lui Bartu (Louis Barthou), Lenkijos užsienio reikalų ministras Juzefas Bekas (Józef Beck) ir Janas Šembekas (Jan Szembek), L. Bartu vizito Lenkijoje metu, 1934 m. balandžio mėn. | Wikipedia.org nuotr. Vidmantas Valiušaitis, www.alkas.lt 1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą...

Įrašas

Č. Iškauskas. Atgailavome Jeruzalėje, atgailausime ir Varšuvoje?

Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt, www.voruta.lt Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius… O juk yra svarbesnių dalykų… Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio...

Įrašas

Vilniaus pagarsinimo šventė

www.voruta.lt Šių metų sausio 25 d., trečiadienį, 16 val. Prie Gedimino paminklo padėsime gėlių ir taip pagerbsime Vilniaus miesto įkūrėją ! Sausio 25 d. 18:00 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks Vilniaus pagarsinimo ir miesto kūrėjus paminėjimo renginys. Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos Karaliaus Gedimino laiške „Visiems visame pasaulyje...

Įrašas

Pareiškimas dėl K. Škirpos alėjos pavadinimo išsaugojimo

Kazys Škirpa (1895-1979) Daugiau nei 10 visuomeninių organizacijų kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisiją, reikalaudamos palikti esamą Vilniaus Kazio Škirpos alėjos pavadinimą. Inicijuotą Kreipimąsi pasirašė ir Birželio sukilimo dalyviai Jonas Algirdas Antanaitis ir Alfonsas Žaldokas.  Su skaitytojais dalinamės pareiškimo tekstu. *** Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame Vilniaus...

Įrašas

Dvi lentos: atminimo ir užmaršties

Algimantas ZOLUBAS, Vilnius Vilniuje, Odminių gatvėje ant namo, pažymėto 10 numeriu, 2012 m. rugsėjo 23 d. buvo atidengta memorialinė lentą prelatui Mykolui  Krupavičiui. Ant to paties namo, netoliese, 2015 m. liepos 17 d. atidengta lenta Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatui, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam kapelionui monsinjorui Alfonsui Svarinskui, nes jie čia gyveno. Pirmosios lentos iniciatorius buvo monsinjoras...

Įrašas

“Gyvoji istorija” – baltarusių istorijos pėdsakai Vilniaus miesto audinyje

Baltarusiai yra viena iš gausiausių Lietuvoje gyvenančių etninių grupių, su lietuviais turėjusi ilgą bendrą istoriją, baltarusiai paliko milžinišką kultūrinį palikimą Lietuvos miestuose .Vilnius istoriškai buvo svarbus kultūrinis centras baltarusiams XIX–XX a. pradžioje. Daugiaetninis Vilnius su ryškia katalikiška tradicija tapo svarbiu baltarusių traukos centru ir savotiška alternatyva rusiškai stačiatikiškam Minskui. Pavyzdžiui, baltarusių tautos atgimimui svarbus laikraštis Naša...

Įrašas

Išgelbėta „Lietuvos istorija“

Donatas JANUTA Neseniai internete pasirodė knygos „Lietuvos istorija“ pataisyta angliškoji laida „The History of Lithuania“ (2015, Vilnius, 327 psl.). Tai anksčiau išleistos, svetimtaučiams skirtos ir pelnytai kritikuotos knygos nauja redakcija, jos vertimas į anglų kalbą. Ankstesnė laida, kurioje buvo ne tik paprastų klaidų, bet ir Lietuvai kenksmingų – neteisingų teigimų dėl praeities santykių su kaimyninėmis šalimis,...

Įrašas

Atskleista Napoleono karių kapavietės Vilniuje paslaptis

lrt.lt, AFP/Scanpix nuotr. Archeologai yra įsitikinę, kad mažiausiai 3269 Napoleono armijos kariai Vilniuje mirė nuo bado, rašo „Forbes“. Ilgą laiką nebuvo žinoma, kaip atsirado masinė Napoleono karių, su savo lyderiu besitraukiančių po nesėkmingo bandymo užimti Maskvą, kapavietė dabartiniame Šiaurės miestelyje, Vilniuje. „Forbes“ duomenimis, kapavietėje buvo palaidoti mažiausiai 3269 kūnai – apie 7 kūnus viename kvadratiniame metre....

Įrašas

Susigrąžinta filmuota medžiaga iš karo metų Vilniaus

Operatoriaus Stepo Uzdono 1943 m. filmuoti Vilniaus vaizdai pasiekė Lietuvą. Praėjusiai metais rasta filmuota medžiaga pernai rudenį atidarė lietuviško kino dienas Maskvoje, o šį pavasarį juostos kopija buvo parvežta į Lietuvą ir pristatyta „Skalvijos“ kino centre. 1918-1945 m. sukurta lietuviško kino produkcija neišsaugota arba išblaškyta užsienio šalių archyvuose, rasti S. Uzdono 1943 m. Vilniuje nufilmuoti...

Įrašas

Vytautas Sinica. Lietuviškasis Vilnius ir paminklų politika

Vytautas Sinica, www.propatria.lt, Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondas Neseniai nuvilnijusi nauja Žaliojo tilto skulptūrų dramos banga baigėsi skulptūrų pergale. Jos kol kas lieka stovėti, jas ginti pasirinko ir esamas Vilniaus meras. Nepaisant to, atsižvelgiant į geopolitinę padėtį ir viešąją nuomonę, komunizmo statybų simbolių griūtis yra laiko klausimas – įdomu tik, ar tai įvyks iki valstybingumo šimtmečio 2018...

Įrašas

Paskaita „Amatininkų cechai XIX a. Vilniuje: viduramžių tradicijos agonija“

Šnipiškės apie 1892 m. Fotografas St. F. Fleury.  Nacionalinio muziejaus nuotr. Lietuvos istorijos institutas maloniai kviečia į paskaitą „Amatininkų cechai XIX a. Vilniuje: viduramžių tradicijos agonija“. Pranešėjas dr. Virgilijus Pugačiauskas. Paskaita vyks 2015 m. vasario mėn. 10 d. 18 val. Lietuvos istorijos instituto Mažojoje posėdžių salėje (1 aukštas), Kražių g. 5. Tai trečioji paskaita iš...

Įrašas

Pietryčių Lietuva: Vilniaus lenkai ir baltarusiai su Lietuva tapatinasi labiausiai

Indrė Anskaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vilnius – miestas, kuriame gyvena įvairių tautų ir religijų žmonės, bet lenkams ir baltarusiams jis tapo ypač svarbia tautinio identiteto dalimi, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja Monika Frėjutė-Rakauskienė. „Lenkų identitetui Vilnijos regionas ir tas miestas tikrai labai svarbus. Gyventojai jaučiasi to miesto,...

Įrašas

Vilnius – valstybės sostinė. Dabar ir prieš 75 metus

Minint 75-ąsias Vilniaus grįžimo Lietuvai metines Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko konferencija „Istorinė atminties svarba. Vilnius – valstybės sostinė“. Konferenciją inicijavo Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Algirdas Patackas, Vida Marija Čigriejienė, kartu su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva, šios draugijos pirmininko pavaduotoja Nijole Balčiūniene. Surengti padėjo Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo...

Įrašas

Vytauto Landsbergio mintys

Noriu jus pasveikinti svarbią Lietuvai dieną, kuomet minimos 75-osios Vilniaus grįžimo Lietuvai metinės, nors ji šiemet nebuvo paryškinta ir deramai iškelta. Aš tuomet jau gyvenau ir kai ką atsimenu. Ši diena mūsų istorijoje turėtų būti nepaprastai svarbi. Jeigu mes to nejuntame, kas nors mums turėtų padėti, o jei ne, tuomet bandykime patys domėtis ir ginti...

Įrašas

Kaip Vilnių atgavome ir kaip jį išsaugosim?

(Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ nario Pauliaus Kruopio kalba, pasakyta 2014 m. spalio 28 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Vilniaus atgavimo 75-ųjų metinių proga) 1939-ųjų metų spalio 28 diena – iš tiesų, yra viena svarbiausių mūsų valstybės datų. Toji diena, kai ilgai Lenkijos ir Rusijos imperijos okupacijose buvęs kraštas sugrįžo savo teisėtam šeimininkui – lietuvių tautai....

Įrašas

Vilnius ir Lietuva

Kalba Vytauto Landsbergio fondo surengtame Meninės raiškos programų konkurse.  B. Dvariono muzikos mokykla, 2014-04-27 Laba diena, gerbiami susirinkusieji, visi šios kultūros šventės dalyviai! Labai malonu jus pasveikinti ir pasakyti keletą žodžių. Mes jau esame surengę keletą konkursinių, festivalinių renginių įvairaus amžiaus publikai, bet ta pačia tema – apie tai, kas mus sieja. Kas žmones vienija...

Įrašas

Pamiršta kovos su priešais 1655m. vieta. Sovietinių skulptūrų pašalinimo nuo Žaliojo tilto moralinė būtinybė

Nuo XVa. pabaigos Lietuvai vis sunkėjo karas su Maskvos Rusija, kol XVIIa. viduryje didžiulio jos antplūdžio metu labai nukentėjo didžioji Lietuvos dalis ir sostinė Vilnius. Nuo XVIa. vidurio Rusijos valstybė agresyviai plėtėsi į silpno valstybingumo rytus, užgrobdama Kazanės, Astrachanės ( taigi visą Pavolgį), Sibiro chanatus, Baškiriją, Užuralį, Vakarų Sibirą, daugybės tautų žemes, kurios galėjo caro...

Įrašas

Izabelė Pukėnaitė. Pasivaikščiojimas. XIX a. žydžių prekeivių Vokiečių gatvė

Vokiečių g. 1915 m. Tolumoje šv. Kotrynos bažnyčia. Vilniaus Vokiečių gatvė man visada asocijavosi su bent keliais sostinės pagrindinėms gatvėms būdingais bruožais ir ypač ritmais. „Vokiečių 10 – TSPMI!“ – kiekvienais metais Vilniaus universiteto (VU) pirmakursių eisenoje skanduoja VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto „fuksai“. Vokiečių gatvė gali didžiuotis plačiu dviračio taku, besidriekiančiu tarp...