Vilniaus krašto okupacija

Pagrindinis puslapis Vilniaus krašto okupacija
Česlovas Iškauskas. Gaivinama lenkų autonomija?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Gaivinama lenkų autonomija?

Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Jau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą, vienas stiprus ATR kumštis karuose su maskoliais ar mongolais, dabar gi esame strateginiai partneriai tarpvalstybiniuose santykiuose. Nėra abejonių, mus labiausiai vienija geopolitinės negandos: agresyvi Rusijos politika,...

Įdomios istorijos. Maršalas ant balto žirgo
Įrašas

Įdomios istorijos. Maršalas ant balto žirgo

J. Pilsudskis. lt.wikipedia.org Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos žemės išugdžiusias asmenybes, kurios gal ne visada plačiai žinomos pasaulyje, o ir savo žemėje dažnai pelno prieštaringą šlovę ir nevienodus vertinimus… Straipsnis iš knygos „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Vilnijos žemė pagimdžiusi, į pasaulį išleidusi ar grįžusius priglaudusi daug žymių nelietuviškos, pusiau lietuviškos...

Sofija Daubaraitė. Lietuviai XX amžiaus I pusės Vilniuje: kas atmintina
Įrašas

Sofija Daubaraitė. Lietuviai XX amžiaus I pusės Vilniuje: kas atmintina

Konferencijos akimirkos. Sofijos Daubaraitės nuotr. Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt Šių metų rugsėjo viduryje į istorinę Vilniaus Rotušę rinkosi forumo „Lietuviai XX amžiaus I pusės Vilniuje: kas atmintina?“ dalyviai. Forumą rengė Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniečių ainių klubas. Renginio vedėjas D. Kuolys priminė, kad šiame pastate 1794 metais posėdžiavo Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba – 1794 m....

Vilnius ir Vilniaus kraštas. Lenkai ir lietuviai 1920- 1939 m.
Įrašas

Vilnius ir Vilniaus kraštas. Lenkai ir lietuviai 1920- 1939 m.

Istoriko Gintauto Eremino paskaita Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras rengia paskaitų ciklą, „Vilnius sovietų ir nacių okupacijos verpetuose“, skirtą Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui paminėti. Šio renginio sumanytoja ir organizatorė – LGGRTC departamento direktorė dr. Kristina Burinskaitė. Pirmoji istoriko Gintauto Eremino paskaita įvyko 2023 m. rugsėjo 20 d. Vilnius ir Vilniaus kraštas. Lenkai...

Vilnius sovietų ir nacių okupacijų verpetuose
Įrašas

Vilnius sovietų ir nacių okupacijų verpetuose

Vilnius yra daugiasluoksnis miestas, kurį galima tyrinėti įvairiais aspektais, atspindinčiais skirtingas Lietuvos istorijos epochas, kurias simbolizuoja pastatai, paminklai, gatvės, žmonių istorijos. Kasdien eidami pro vieną ar kitą pastatą neretai nežinome jo istorijos, o ji gali būti intriguojanti ir netikėta. Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centras pristato paskaitų ciklą, skirtą Vilniaus miesto 700 metų jubiliejui....

Lenkmečio laikotarpio atspindžiai Palūšės bibliotekos krašto ekspozicijoje
Įrašas

Lenkmečio laikotarpio atspindžiai Palūšės bibliotekos krašto ekspozicijoje

Genovaitė Kisielytė. Vilnius, 1943 m. Rita Ramanauskienė, Palūšės bibliotekos vyresn. bibliotekininkė, www.voruta.lt Dirbdama Palūšės bibliotekoje, 1992 metais, atsidūriau tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Perėmiau palūšiškės, buvusios ilgametės Vilniaus gyventojos Genovaitės Kisielytės  lenkmečio laikotarpio archyvą: spaudinius, nuotraukas, puikiai išsilaikiusią tų laikų rankdarbių kolekciją. Netrukus visi šie eksponatai skaičiuos šimtmetį. Keletą metų visa tai buvo „ramybės“ būsenoje. 2000...

Lietuva tarpukariu: sunki nepriklausomybės pradžia
Įrašas

Lietuva tarpukariu: sunki nepriklausomybės pradžia

Česlovas Iškauskas. aidas.lt nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Vilnius nuo pat paminėjimo jo vardo rašytiniuose šaltiniuose buvo viso Lietuvos valstybės gyvenimo epicentras. Tiek senaisiais laikais, kai kunigaikščiai ir didikai savo gūžtas sukdavo Kernavėje ar Trakuose, tiek viduramžiais, kai aplink miestą Nėries ir Vilnelės santakoje sukosi visa prekyba ir kryžiavosi keliai į pietus ar rytus,...

Stasys Miliukas. Lietuvos Balzakas, kunigas Nikodemas Švogžlys-Milžinas
Įrašas

Stasys Miliukas. Lietuvos Balzakas, kunigas Nikodemas Švogžlys-Milžinas

Stasys Miliukas, Klaipėda, www.voruta.lt N. Švogžlys gimė 1899 m. Švenčionių valsčiuje, Trebučių kaime, Mataušo ir Julijos Švogžlių šeimoje. Nepriteklių varginama Švogžlių šeima 1899 m. išvyko į Rygą, kur tėvas gavo darbą fabrike. Paaugęs Nikodemas Rygoje lankė rusišką mokyklą, išmoko latviškai. 1915 m. pritrūkusi maisto Švogžlių šeima grįžo į gimtinę. 1916 m. Nikodemas pradėjo mokytojauti Švenčionyse,...

Alantos krašto gyventojų prisiminimai apie pasipriešinimą Lenkijos okupacinei valdžiai 1919–1920 m.
Įrašas

Alantos krašto gyventojų prisiminimai apie pasipriešinimą Lenkijos okupacinei valdžiai 1919–1920 m.

Lenkai Alantoje 1920 m. Nuotrauka iš G. Šeikio asmeninio archyvo Gintautas Šeikis, istorikas, kariškis, kraštotyrininkas, www.voruta.lt 1919–1920 m. Lenkijos ir Lietuvos kovos su bolševikais tikslai buvo panašūs – išvyti bolševikų kariuomenę, tačiau vėliau Lenkijos vyriausybė pradėjo laikytis dvilypės politikos. Lietuvos kariuomenė, atkakliai kaudamasi su Raudonąja armija, artėjo prie Vilniaus. Lenkijos vadovybė, siekdama užbėgti lietuviams už akių, Vilniaus...

Pristatytas romanas apie Juzefą Pilsudskį
Įrašas

Pristatytas romanas apie Juzefą Pilsudskį

Regimantas Dima pasirašo skaitytojams. Susitikimo organizatorių nuotraukos Trakų viešojoje bibliotekoje sausio 12 d. vyko Regimanto Dimos knygos „Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija“ pristatymas. Tai penktoji autoriaus knyga. Autorius prisipažino, kad iki penkiasdešimties metų su literatūra nieko bendro neturėjo. Baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą, vadovo įvairioms verslo įmonėms, dirbo prekybos vadovu. Domėjimasis istorija jį paskatino...

Jurgis Kybartas – žinomiausias tarpukariu žuvęs pasienietis
Įrašas

Jurgis Kybartas – žinomiausias tarpukariu žuvęs pasienietis

J. Kybarto laidotuvės Vievio kapinėse 1931 m. Elektrėnų savivaldybės administracijos ir Pasieniečių muziejaus archyvų nuotr. Daiva Červokienė, www.voruta.lt Spalio 4 d. sukako 91 metai, kai tarnybos metu buvo nužudytas Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis Jurgis Kybartas(1894 09 29–1931 10 04). Lenkų pasieniečiai jį nukovė 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės...

Žvilgsnis į praeitį. Antano Žilėno Lietuvos „Parubežiai ir parubežiniai“
Įrašas

Žvilgsnis į praeitį. Antano Žilėno Lietuvos „Parubežiai ir parubežiniai“

Antanas Žilėnas. A. Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, www.voruta.lt Antanas Žilėnas Lietuvos istorijos gerbėjams žinomas kaip žmogus, parašęs milžiniškos apimties enciklopedinę trilogiją apie Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius ir santykius su kaimynine Lenkija Lietuvos pirmos respublikos metais. A. Žilėno trilogija „Parubežys ir parubežiniai“. A.Virvičienės nuotr. Šiais metais buvo išleista trečioji trilogijos „Parubežys ir parubežiniai“ knyga, skirta Lietuvos...

Lietuvos-Lenkijos pasienio policininko Igno Girčio (1901–1949 m.) atminimui
Įrašas

Lietuvos-Lenkijos pasienio policininko Igno Girčio (1901–1949 m.) atminimui

Linkmenų kaimo pasienis, lenkų pusė – pasieniečiai konfiskuoja kontrabandą Rūta Neniškienė, Svėdasai, www.voruta.lt 2022 m. birželio 3 dieną Svėdasų bibliotekoje susitiko du garbūs svečiai, po 1920-ųjų Vilniaus krašto okupacijos Lietuvos-Lenkijos pasienį saugojusių pasieniečių vaikai – iš Ignotiškio kaimo, Utenos rajono kilęs trijų dalių knygos „Parubežys ir Parubežiniai“ (kas aukštaičių tarme reiškia „Pasienis ir Pasieniečiai“) autorius...

Česlovas Iškauskas. Lenkų bendruomenė istorijos verpetuose: atsakingi išbandymai (II)
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Lenkų bendruomenė istorijos verpetuose: atsakingi išbandymai (II)

Želigovskio maištas ( „bunt Żeligowskiego“).  Vilnius, 1920 m. Nuotraukos autorius nežinomas. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.aidas.lt Lietuvos lenkų diasporos vaidmuo mūsų šalies istorijoje, lygiai kaip ir valstybės santykiai su didesniąja kaimyne iš Vakarų, yra gana prieštaringi, netolygūs ir kupini įvairių sukrėtimų. Žinoma, pirmiausiai mes akcentuojame tuos momentus, kurie kėlė grėsmę Lietuvos saugumui ir kurie komplikavo...

Kazys Misius. Kovos dėl Lietuvių mokslo draugijos rinkinių išsaugojimo 1938–1939 m.
Įrašas

Kazys Misius. Kovos dėl Lietuvių mokslo draugijos rinkinių išsaugojimo 1938–1939 m.

Lietuvių mokslo draugijos valdyba 1934 m. Iš kairės: kun. Kristupas Čibiras, Bronius Untulis, Antanas Juknevičius, kun. Antanas Viskantas, Povilas Karazija, Konstantinas Stašys, Marcelinas Šikšnys. – Vilniaus kultūrinis gyvenimas, Vilnius, 2006, įklija Kazys Misius, inžinierius, kraštotyrininkas, www.voruta.lt 1907 m. Jono Basanavičiaus pastangomis Vilniuje buvo įsteigta Lietuvių mokslo draugija. Rusų valdžia tos draugijos veiklos beveik netrukdė. Apie...

Birutė Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą (J. Maceikos knygą sutinkant)
Įrašas

Birutė Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą (J. Maceikos knygą sutinkant)

Birutė Raginytė-Žemaitienė, www.propatria.lt Labai džiaugiuosi, kad man į rankas pateko 2020 metų pabaigoje išleista mano buvusio dėstytojo, gerbiamo Juozo Maceikos (1904-1991) knyga „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais“. Knygos turinys tarytum sugrąžina į mano vaikystę Lenkijos okupuotame krašte – Ignalinos rajone Vidiškių seniūnijoje Gerveliškės kaime. Šiame krašte daug paminėtinų Rytų Aukštaitijos parapijų (manoji Daugėliškio, taip...

Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
Įrašas

Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais

www.voruta.lt Po daugiau nei aštuoniasdešimties metų nuo teksto parengimo dienos šviesą išvydo vieno aktyviausių Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių visuomenės ir kultūros veikėjų, muziejininko Juozo Maceikos (1904–1991) parengtas dokumentų rinkinys „Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais“. Tai unikalus šaltinis visiems, besidomintiems ar dar tik atrasiantiems pamirštą lietuvių tautos istorijos puslapį – prieškario Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto...

Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos
Įrašas

Generolo Želigovskio „maištas“ ir Vilniaus užėmimas. Vertėjo pastabos

Liucijanas Želigovskis. Lenkų karo veikėjas, generolas, tautinis didvyris. lt.wikipedia.org nuotr. Zenon KRAJEWSKI Juzefas Pilsudskis buvo sumanus politikas, gebąs numatyti ateitį ir blaiviai vertinti realią padėtį Būdamas valstybės galva jis galėjo praktiškai įgyvendinti federacinę programą, kurios jis pirmiausia siekė dėl pragmatinių sumetimų ir dėl asmeninių sentimentų: svajojo savo gimtąjį kraštą – Lietuvą sujungti su Lenkija. Tačiau...

Lietuvos Respublikos kariuomenės žygio į Vilnių 80-mečio minėjimas
Įrašas

Lietuvos Respublikos kariuomenės žygio į Vilnių 80-mečio minėjimas

Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Šiemet yra Nepriklausomybės kovų metai. 1939 m. spalio 27–29 d. Lietuvos kariuomenė padėjo įgyvendinti tautos siekį susigrąžinti Lietuvai ilgaamžę istorinę sostinę Vilnių ir jo apylinkes. Spalio 28 d. (pirmadienį) 14 valandą Vilniaus Rasų kapinėse pagerbsime karius, žuvusius už Lietuvą. Tą pačią dieną 17 valandą Vilniaus karininkų ramovėje minėsime...

Apie dainas ir muziką Vilniaus atgavimo 80-ųjų metinių proga
Įrašas

Apie dainas ir muziką Vilniaus atgavimo 80-ųjų metinių proga

J. Bertulio leidinio viršelis Dr. Jūratė PETRIKAITĖ, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilnius Tarpukario Lietuvoje spalio 9 d. buvo liūdesio diena. 1920 m. šią dieną buvo lenkų okupuotas Vilnius. Lietuvos sostinės klausimas buvo nuolatiniame tarpukario spaudos, įvairių organizacijų veiklos dėmesio centre. Neliko Vilniaus tema be atgarsio ir to meto lietuvių muzikoje. Iš Vilniaus temai skirtų...

Nastazija Kairiūkštytė. Apie lenkų okupuoto Vilniaus krašto lietuvių sąjungą
Įrašas

Nastazija Kairiūkštytė. Apie lenkų okupuoto Vilniaus krašto lietuvių sąjungą

  Nastazija Kariūkštytė. skriaudziai.lt nuotr. Nastazija KAIRIŪKŠTYTĖ, Vilnius, www.voruta.lt 1920-1939 m. Vilniaus bei Seinų krašte lenkai  stengėsi sunaikinti lietuviškus šių etninių lietuvių žemių požymius – lietuviški vietovių pavadinimai buvo keičiami į lenkiškus, nyko ir lietuviškos pavardės. 1920-1939 m. lietuviai išgyveno sunkų okupacinį laikotarpį, pareikalavusį iš jų nemažai materialinių, fizinių bei dvasinių aukų. Dėl to šiuose...

Įrašas

Mokytojo Aleksandro Karužos vardas gyvas žmonių širdyse

Aleksandras Karuža, 1930 m., Vilnius. Nuotraukos iš Giedrės Karužaitės-Juodišienės asmeninio albumo Povilas ŠIMKAVIČIUS, LŽS narys, Vilnius, www.voruta.lt Kalbant apie lietuviškas mokyklas, Lietuvių „Kultūros“ švietimo draugijos veiklą 1927-1939 metais okupuotame Vilniaus krašte neįmanoma nepaminėti aktyvaus visuomenininko, puikaus organizatoriaus, Lietuvos nusipelniusio mokytojo Aleksandro Karužos. Pašaminės kaime (Švenčionių rajonas) vis dar skamba šilti epitetai, apibūdinantys Aleksandro veiklą –...