Vilniaus kraštas

Pagrindinis puslapis Vilniaus kraštas
Česlovas Iškauskas. Gaivinama lenkų autonomija?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Gaivinama lenkų autonomija?

Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Jau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą, vienas stiprus ATR kumštis karuose su maskoliais ar mongolais, dabar gi esame strateginiai partneriai tarpvalstybiniuose santykiuose. Nėra abejonių, mus labiausiai vienija geopolitinės negandos: agresyvi Rusijos politika,...

Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas
Įrašas

Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas

Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta“ 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...

Abiturientas Karolis Lučunas. Iš mano prosenelio pasakojimo
Įrašas

Abiturientas Karolis Lučunas. Iš mano prosenelio pasakojimo

Lietuvybės nešėjai lenkų okupuotame Vilniaus krašte 1935m. Hermanas Misiūnas su Kukutėliečiais. Šeimos archyvo nuotr. Karolis Lučunas, Vilniaus Karoliniškių  gimnazijos 4B klasės mokinys, www.voruta.lt Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio…                       Esu Karolis Lučunas, abiturientas, gyvenu ir mokausi Vilniuje. Kaip ir kiekvienas šių dienų jaunuolis, domiuosi tuo, kas teikia džiaugsmo, pasitenkinimo, – dešimt...

Įrašas

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“ | Archyvinė nuotr. Vidmantas Valiušaitis, www.alkas.lt Praėjusią vasarą, kai dar dirbau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, buvo svarstomas vienos Lenkijos įstaigos pageidavimas paimti iš Tuskulėnų memorialo aukų palaikų pavyzdžius, kad pagal DNR tyrimus būtų nustatyta, „kurios iš aukų yra lenkai, o kurios ne“… Buvo pasigirdę nuomonių, o...

Išleistas misticizmu pagardintas istorinis lietuvių romanas
Įrašas

Išleistas misticizmu pagardintas istorinis lietuvių romanas

www.voruta.lt Leidykla „Briedis“ pristato reto žanro knygą – misticizmu pagardintą istorinį lietuvių romaną – Su apkasų  smarve. Žinių ir autentikos jam parašyti autorius sėmėsi iš istorinių knygų, 1918–1920 m. savanorių prisiminimų, tarpukario spaudos publikacijų. 1935-ieji. Europoje stiprėja antisemitinės nuotaikos ir galimo karo nuojauta, grėsmingai didėja Hitlerio ir Stalino galia, o Vilniaus kraštą praradusi jauna šalis...

Algirdas Grigaravičius. Neatmezgamas Vilniaus mazgas
Įrašas

Algirdas Grigaravičius. Neatmezgamas Vilniaus mazgas

Mes be Vilniaus nenurimsim. 1918-1928 m.  Šilutės Hugo Šojaus muziejus, limis.lt nuotr.  Algirdas Grigaravičius, Vilnius, www.voruta.lt Užimtame Raudonosios armijos dalinių mieste Vilniaus lietuvių komitetas 1920 m. liepos 18 d. sukvietė vokiečių, lenkų, žydų ir profesinių sąjungų atstovus aptarti savivaldos įstaigų sudarymo klausimų.[1] Visuomeninė iniciatyva žvalgytuvėmis ir baigėsi, o spalio 6 d. steigiamajame Vilniaus aps. Krašto gynimo...

Algirdas Brukas. Juodi Pabradės urėdijos metai
Įrašas

Algirdas Brukas. Juodi Pabradės urėdijos metai

Generalinio tarėjo P. Kubiliūno 1943 04 08 potvarkis dėl darbo prievolės kuro gamybai kertant mišką ir kasant durpes visiems 18-50 metų Lietuvos generalinės srities vyrams ir 18 – 40 metų moterims, išskyrus potvarkyje nustatytas išimtis. Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt TARP PRIEŠPRIEŠINIŲ UGNIŲ (1942 05 28 -1944 06 29 laikotarpis rytų Lietuvos urėdijose) Rašydamas apie Lietuvos miškininkus...

Žurnalistas Rimas Bružas: „Prie Vilnijos temos sugrįšiu, filmas apie burmistrą Konstantiną Stašį tebuvo įžanga“
Įrašas

Žurnalistas Rimas Bružas: „Prie Vilnijos temos sugrįšiu, filmas apie burmistrą Konstantiną Stašį tebuvo įžanga“

Žurnalistas Rimas Bružas. Asmeninio archyvo nuotr. www.voruta.lt Šių metų pavasarį istorijos gerbėjai, mylėtojai per LRT  televiziją galėjo pamatyti dar vieną žurnalisto, keliautojo, istorinių dokumentinių filmų režisieriaus ir autoriaus Rimo Bružo filmą – „Burmistras. Konstantinas Stašys“. Pokalbio pabaigoje www.voruta.lt ir šio dokumentinio filmo autorius maloniai kviečia paspausti nuorodą ir pasižiūrėti LRT Mediatekoje įkeltą filmą.  Konstantinas Stašys...

Tyli, nežinoma Lietuvos didvyrė Marcelė Kubiliūtė
Įrašas

Tyli, nežinoma Lietuvos didvyrė Marcelė Kubiliūtė

  1998 m. gegužės 9 d. vykusio Marcelės Kubiliūtės atminimo pagerbimo dalyviai po šv. Mišių prie jos kapo Vilniaus Rasų kapinėse. Meldėsi mons. Kazimieras Vasiliauskas, gėlių padėjo dr. Nastazija Kairiūkštytė (monsinjorui iš dešinės, su gėlėmis), Irena Tumavičiūtė (pirma iš dešinės), Birutė Kurgonienė (antra iš dešinės), Juozas Vercinkevičius (šalia Irenos Tumavičiūtės) ir kiti. Paminklo autorius Vladas Vildžiūnas....

Lietuvos Respublikos kariuomenės žygio į Vilnių 80-mečio minėjimas
Įrašas

Lietuvos Respublikos kariuomenės žygio į Vilnių 80-mečio minėjimas

Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Šiemet yra Nepriklausomybės kovų metai. 1939 m. spalio 27–29 d. Lietuvos kariuomenė padėjo įgyvendinti tautos siekį susigrąžinti Lietuvai ilgaamžę istorinę sostinę Vilnių ir jo apylinkes. Spalio 28 d. (pirmadienį) 14 valandą Vilniaus Rasų kapinėse pagerbsime karius, žuvusius už Lietuvą. Tą pačią dieną 17 valandą Vilniaus karininkų ramovėje minėsime...

Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija
Įrašas

Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija

    Jono Vaiškūno nuotr. Habil. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt 1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M. Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą...

Įrašas

Č. Iškauskas. Atgailavome Jeruzalėje, atgailausime ir Varšuvoje?

Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt, www.voruta.lt Nors Seimas dreifuoja žiemos atostogų pusnyse, laukdamas kovo 10 d. ir tik tragiškų aplinkybių priverstas susibėgs vasario 14-ąją – šv. Valentino dieną (kraupi sutapimo ironija – neapykanta ir meilė greta), pikantiško skandalo šleifas, kuriuo mėgaujasi mūsų žiniasklaida, nutįsta per dienas, savaites, mėnesius… O juk yra svarbesnių dalykų… Sausio pabaigoj Lietuvos užsienio...

Įrašas

Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu?

Giedraičių kapai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. www.alkas.lt Lapkričio 11 dieną paminėta Lenkijos nepriklausomybės diena. Prie Pilsudskio širdies kapo Vilniuje dalyvaujant Lenkijos ambasadoriui, uniformuotiems lenkų kariškiams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos įtakoje esantiems Lietuvos rajonų vadovams bei lenkiškų mokyklų moksleiviams, kurie sudarė daugumą minėtojų, buvo dedamos gėlės, sakomos kalbos. Prolenkiškame portale l24.lt rašoma: „Vilniaus krašte gyvenantys...

Įrašas

Vytauto Landsbergio mintys

Noriu jus pasveikinti svarbią Lietuvai dieną, kuomet minimos 75-osios Vilniaus grįžimo Lietuvai metinės, nors ji šiemet nebuvo paryškinta ir deramai iškelta. Aš tuomet jau gyvenau ir kai ką atsimenu. Ši diena mūsų istorijoje turėtų būti nepaprastai svarbi. Jeigu mes to nejuntame, kas nors mums turėtų padėti, o jei ne, tuomet bandykime patys domėtis ir ginti...

Įrašas

Kaip Vilnių atgavome ir kaip jį išsaugosim?

(Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ nario Pauliaus Kruopio kalba, pasakyta 2014 m. spalio 28 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Vilniaus atgavimo 75-ųjų metinių proga) 1939-ųjų metų spalio 28 diena – iš tiesų, yra viena svarbiausių mūsų valstybės datų. Toji diena, kai ilgai Lenkijos ir Rusijos imperijos okupacijose buvęs kraštas sugrįžo savo teisėtam šeimininkui – lietuvių tautai....

Įrašas

V. Rubavičius. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigos

Kas tik šiuo metu viešojoje erdvėje nesityčioja iš paniekinamai šventąja vadinamos lietuvių Abėcėlės, kurią net sovietmečiu buvome linkę rašyti didžiąja raide… Politikai rimtais veidais pasišaipydami aiškina, kokie geopolitiniai laimėjimai mūsų laukia, kai tik prisiimsime dalį lenkiškosios, kai kuriems politologams lietuvių pagarba savajai valstybinei rašysenai atrodo esanti didžiausia, tad ir kuo greičiau naikintina atgyvena, kuria sumaniai...

Įrašas

Nepriklausomybės akto signataro D. Malinausko premija šiemet įteikta Nijolei Balčiūnienei

Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko premija skiriama asmeniui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės. Premijos iniciatoriai ir steigėjai D. Malinausko vaikaitis Tadas Stomma ir Viktoras Jencius-Butautas. Jau tapo tradicija, kad šis apdovanojimas teikiamas Vilniaus Šv....

Įrašas

Lenkiškai kalbantys lietuviai

Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Jie nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet...

Įrašas

Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse

Trakų istorijos muziejaus Medininkų skyriaus muziejininkas Martynas TININIS Jau praėjo daugiau nei metai nuo Medininkų pilies atidarymo (pilis veikia nuo 2012 m. rugsėjo 27 dienos). Ji stūkso 30 kilometrų į pietryčius nuo Vilniaus netoli aukščiausios Lietuvos vietos – Aukštojo kalno (293,60 m), visai netoli Baltarusijos sienos. Dabar ši tvirtovė (nuo 2004 m.) priklauso Trakų istorijos...

Įrašas

Švietimo ir ugdymo literatūra lietuvių kalba XX a. pradžioje

Arida RIAUBIENĖ, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro bibliografė, Vilnius  Spaudos draudimo panaikinimas, 1905-1907 m. revoliucinis sąjūdis Rusijoje pradėjo naują etapą Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime. Didysis Vilniaus Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo jos etnografinėse ribose programą, kurioje tarp kitų reikalavimų buvo iškeltas ir tautinės mokyklos klausimas. Pasikeitusi politinė ir kultūrinė situacija leido...

Įrašas

Z. Zinkevičius: tautinės mokyklos idėja buvo apleista pačių jos kūrėjų

Bu­vęs švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tras Zig­mas Zin­ke­vi­čius pa­sa­ko­ja, kad jo san­ty­kiai su len­ka­kal­biais Vil­niaus kraš­to gy­ven­to­jais bu­vo la­bai ge­ri. „Yra bu­vę to­kių at­si­ti­ki­mų, kai ko­kia­me nors ren­gi­ny­je, jei at­va­žiuo­da­vo Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis ar pa­na­šūs į jį ir pra­dė­da­vo šne­kė­ti prieš ma­ne, žmo­nės at­sis­to­da­vo ir iš­ei­da­vo iš sa­lės pa­si­pik­ti­nę“, – pri­si­me­na Z. Zin­ke­vi­čius.   – Esa­te sa­kęs,...

Įrašas

Lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 metais

Dr. Arūnas BUBNYS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, Vilnius Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus ir aneksavus Lietuvos Respubliką, prasidėjo lietuvių tautos pasipriešinimo sąjūdis už okupacijos pašalinimą, valstybingumo atkūrimą ir tautos apsaugojimą nuo okupantų vykdomo teroro bei represijų. Lietuvių pasipriešinimo judėjimas, keisdamas kovos formas ir būdus, tęsėsi iki...

Įrašas

Lietuvybė trypiama su savų palaiminimu

Per praėjusį mėnesį (2013-08-08) Poznanėje vykusias futbolo rungtynes antilietuvišką plakatą išskleidę lenkų sirgaliai sulaukė adekvačios savo tautiečių reakcijos. Aukšti Lenkijos pareigūnai atsiprašė mūsų šalies, interneto erdvę užliejo šio išpuolio pašiurpintų lenkų pasipiktinimas savo tautiečiais ir lietuviams skirti atsiprašymai, o prokurorai jo autoriams pateikė kaltinimus dėl lietuvių įžeidimo tautybės atžvilgiu. Tačiau trintis tarp lietuvių ir lenkų...

Įrašas

Prano Bieliausko knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ atvertus

Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...

Įrašas

Bronius Saplys (1920–2013)

Bronius Saplys – įžymus Vilniaus krašto veikėjas, Vilniaus krašto lietuvių sąjungos išeivijoje pirmininkas, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu ir ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“. B. Saplys gimė 1920 m. Tverečiuje, buv. Švenčionių apskr. (dabar Ignalinos r.), valstiečių šeimoje. Mokėsi Švenčionių lietuvių gimnazijoje, ją uždarius – Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje, kurią baigė 1941 m. Studijavo...

Įrašas

Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje?

Petras ŠIDAGIS, pedagogas, Vilnius Dažnai čia, kaip pavyzdys, lyginama lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje Seinų-Punsko krašte su Lietuvos – Vilnijoje susiformavusiu daugumos lenkų, rusų tautiniu dariniu. Taigi, ar šių tautinių darinių situacijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios iš abiejų pusių, ir ar galima sakyti, kad turime jas ir spręsti veidrodiškai? Jei atkreipsime dėmesį į miestų ir...

Įrašas

L. V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus

alkas.lt Youtube.com platinami filmai apie tai, kad Lenkijos valdžia atsiima Vilnių Lenkijos karas su Rusija –  fantazija ir realybė Šiuo metu Lenkiją ir lenkus dažnai matome tik per tomaševskininkų elgsenos ir reikalavimų prizmę. Ir neretai pamirštame savo „adresą“, t.y. buvimą dviejų didelių konkurentų – Lenkijos ir Rusijos – vidurkelyje, o tame kelyje vyksta daug įdomių...

Įrašas

Apie Gudijos lietuvių nutautinimą per…. vardus ir pavardes

Doc. dr. Egidijus MAŽINTAS, Lietuvos edukologojos universitetas Niekam nekyla abejonių, kad senoviniai lietuviški vardai buvę įvairių formų prigimtinio lietuvių tikėjimo likučiai, iki šiol sėkmingai sugebėję apjungti ir suklijuoti kas kart vis labiau susiskaidžiusią baltų genčių diasporą ir Lietuvos valstybę. Kaip nekeista, bet būtent vardai provokuoja ir stimuliuoja neapykantos, nuoskaudų, nepasitikėjimo paaštrėjimą tarp mūsų pačių ir...

Įrašas

Pilsudskis: Juzefas ir Juozas

XIX amžiaus pirmoje pusėje tarp Lietuvos bajorų išpopuliarėjo dvilypę tautinę jų savimonę aiškinantis lotyniškas posakis „gente lituanus, natione polonus“ („kilmė – lietuvis, tautybė – lenkas“). Po šimto metų, XIX–XX sandūroje tokio aiškinimo nebepakako. Nacionalinių valstybių priešaušryje „gente lituanus“ turėjo pasirinkti, kas jie yra „iš tikrųjų“: lenkai ar lietuviai. Egzistavo ir trečiasis kelias, faktiškai glundantis prie...

Įrašas

Diskusija „Lietuva nuo Suvalkų sutarties iki 2012 metų“

 2012 m. spalio 8 d. (pirmadienį) 17 val. „Vilnijos“ draugijos Kauno skyrius kviečia atvykti į Kauno įgulos karininkų ramovės Kunigaikščių menę (Mickevičiaus g. 19, Kaunas), kurioje vyks diskusija „Lietuva nuo Suvalkų sutarties iki 2012 metų“. Apie Lietuvos ir Lenkijos Suvalkuose pasirašytą sutartį kalbės dr. Audronė Veilentienė Apie šiandien iškilusias problemas Rytų Lietuvoje ir santykiuose su...