Česlovas Iškauskas. Drąsus Lietuvos sprendimas
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Drąsus Lietuvos sprendimas

Prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų susirinkę žmonės išreiškė paramą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai. Vilnius, 1990 m. kovo 11 d.  Fotografas Romualdas Jurgaitis Romualdo Jurgaičio asmeninis archyvas Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Tai buvo iš tiesų drąsu: beveik 100 kartų gyventojų skaičiumi, jau nekalbant apie plotą, didesnei Sovietų Sąjungai buvo mestas iššūkis. Kaip jūs...

Bronius Makauskas. M. Romeris apie žygį į Vilnių 1939 m. spalio 28 d.
Įrašas

Bronius Makauskas. M. Romeris apie žygį į Vilnių 1939 m. spalio 28 d.

Dr. Bronius Makauskas, punskas.pl 1939–1940 m. Lietuvos tarptautinė padėtis pasikeitė diametraliai. 1938 m. kovo 17 d. Lietuvai ultimatumą įteikė Lenkija, tačiau nenorėdama rizikuoti ultimatumo atmetimo, Vilniaus klausimo nepalietė. 1939 m. kovo 20 d. ultimatumą įteikė Vokietija, ir Lietuva neteko Klaipėdos krašto. Lenkijos draugystė su Vokietija baigėsi pastarosios kariniu įsiveržimu ir drauge su SSRS invazija, Lenkijos...

Žinomi žmonės išgyveno kelionę laiku – prisiminta 1940 m.  aneksija ir baisios pasekmės
Įrašas

Žinomi žmonės išgyveno kelionę laiku – prisiminta 1940 m.  aneksija ir baisios pasekmės

Muziejinė ekspozicija „Tuskulenu dvaro paslaptys“ Sovietinė aneksija ir 1940 – ieji – tai data bei įvykis, ne tik traumavęs Lietuvos istoriją, bet ir suluošinęs žmonių likimus. 1940 metų rugpjūčio 3 d. marionetinio taip vadinamo “Liaudies seimo” atstovai okupantų sostinėje Maskvoje, Kremliuje pasirašė deklaraciją dėl „įstojimo“ į Sovietų Sąjungą. „Okupantas įvedė kruviną santvarką, kuri mums kainavo šimtus...

Stalininis teroras buvo geresnis mano mokytojas  negu marksizmo-leninizmo klasikų veikalai
Įrašas

Stalininis teroras buvo geresnis mano mokytojas negu marksizmo-leninizmo klasikų veikalai

Algirdo Statkevičiaus atpažinimo protokolo, sudaryto Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo dalies, ištrauka. 1951 m. balandžio 11 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-14717, l. 166. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Aktyvus neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, medikas, filosofas Algirdas Statkevičius gimė 1923...

Česlovas Iškauskas. Ar ir šiandien būtume „lepšiai“?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Ar ir šiandien būtume „lepšiai“?

Česlovas Iškauskas. J. Vaiškūno nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sausio pabaigoje Pilietinės visuomenės institutas pristatė „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2022 m. tyrimą“ (http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/).  Remdamiesi bendrovės „Vilmorus“ spalio 11 – 16 d. atlikta apklausa, mokslininkai padarė nerimą keliančią išvadą: žmonės, matydami realią dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusią karinę grėsmę, situaciją ima vertinti realistiškiau, nes...

Laisvės kruizą prisiminus. Pokalbis su arkivyskupu Gintaru Grušu
Įrašas

Laisvės kruizą prisiminus. Pokalbis su arkivyskupu Gintaru Grušu

Arkivysk. G. Grušas antras iš kairės, tolėliau matyti plakatas su J. Sasnausko portretu www.8diena.lt 1985 m. liepos 27–29 d. išeiviai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos suorganizavo labai originalią akciją – Baltijos taikos ir laisvės ryžto žygį Baltijos jūra iš Stokholmo į Helsinkį ir atgal. Ja siekta atkreipti Vakarų visuomenės ir politikų dėmesį į Baltijos šalių okupaciją,...

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

Vidurio Europa 1939–1940 m., leidyklos „Briedis“ nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“...

Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Įrašas

Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai

Dr. Vladas Terleckas. MELC archyvo nuotr. Dr. Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, www.voruta.lt Trumpa Lenkijos karininkų sunaikinimo istorija Net pats sau negaliu paaiškinti, kodėl ėmiausi šios temos. Jau kuris laikas pasąmonėje pastoviai aidi enkavedistų šūviai Katynės miške ir nužudytųjų aimanos. Pradėjus domėtis šia istorija ėmė aiškėti, kad mes, lietuviai, kaip ir mūsų istorikai nesidomime Katynės...

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras viešina okupacinių institucijų dokumentus, susijusius su 1940–1941 m. Lietuvos okupacija ir aneksija
Įrašas

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras viešina okupacinių institucijų dokumentus, susijusius su 1940–1941 m. Lietuvos okupacija ir aneksija

www.voruta.lt 1940–1941 m. laikotarpis – vienas tragiškiausių Lietuvos istorijos periodų: 1940-ųjų birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Prisidengiant oficialiomis, teisėtomis struktūromis, procedūromis ir įstatymais, įvyko ne tik šalies okupacija, bet ir aneksija. 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuva buvo įjungta į SSRS sudėtį ir kaip valstybė 50-čiai metų dingo iš pasaulio žemėlapio. Pradėta griauti...

Česlovas Iškauskas. Kas dedasi į rytus nuo mūsų, mums jau nebeskauda?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kas dedasi į rytus nuo mūsų, mums jau nebeskauda?

Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Iš tikrųjų, tai, kas ištisus dešimtmečius vyksta į rytus nuo mūsų, mums jau neskauda. Europą, pasaulį ir mus pačius apėmusi tokia nejautra svetimam skausmui, kad rūpinamės tik savo kailiu, savo negandomis ir išlikimu. Iš dalies tai suprantama: pasaulis pertekęs karais ir konfliktais, o čia dar pandemijos… Bet – prisiminkime. Prieš tris dešimtmečius,...

Ignas Giniotis. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos
Įrašas

Ignas Giniotis. Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos

Prancūzai laive 1920 m. Nemune ties Rusnės tiltu. Hugo Šojaus muziejaus nuotr. Aidas GINIOTIS, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas-istorikas, www.voruta.lt Pirmojo pasaulinio karo metais, puoselėdami viltis sukurti nepriklausomą Lietuvą, lietuviai neįsivaizdavo savo valstybės be natūralaus uosto – Klaipėdos. Vadinamojoje Gintarinėje deklaracijoje, kurią Rusijos Dūmos deputatas Martynas Yčas įteikė Rusijos Vyriausybei, buvo išreikšta viltis, kad po pergalingo karo...

Algirdas Brukas. „Senojo pasaulio“ ardymas miškų žinyboje 1939 -1953 m.
Įrašas

Algirdas Brukas. „Senojo pasaulio“ ardymas miškų žinyboje 1939 -1953 m.

Klaipėdos krašto miškininkai 4-me XX a. dešimtmetyje Algirdas BRUKAS, www.voruta.lt                                                        1941 06 22 – 1944 12 31   Nepraėjus nė savaitei po birželio 13 – 17 dienomis siautėjusių trėmimų, ir kai kuriems miškininkams bei jų šeimoms tebesislapstant nuo sovietinių aktyvistų, prasidėjo vokiečių karo veiksmai prieš TSRS. Pasipriešinimas Lietuvos pasienyje buvo nesunkiai pralaužtas ir rusų...

Sigitas Šamborskis. Prūsų Lietuvos lemtis
Įrašas

Sigitas Šamborskis. Prūsų Lietuvos lemtis

Sigitas ŠAMBORSKIS, www.voruta.lt Antrojo pasaulinio karo metu Mažoji Lietuva priklausė hitlerinei Vokietijai. 1944 m. spalio mėn. 16 d. į ją įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenė. Klaipėdos kraštas buvo laikomas Sovietų Sąjungos dalimi, todėl jis nebuvo labai smarkiai niokojamas, o už Nemuno buvo tikroji Vokietija – Rytų Prūsija. Mažojoje Lietuvoje ir visuose Rytprūsiuose beveik nebuvo gyvenviečių, kuriose...

Įrašas

Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje

SSRS kariuomenės 16-oji lietuviškoji šaulių divizija įžengia į Lietuvą. 1944 m. liepos mėn. (nuotr. iš ,,Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“, p. 270) Sigitas TUTLYS, Vilnius 1940 birželio 15 Sovietų Sąjungai (SSRS) okupavus Lietuvą, po metų ji pateko į pasaulinio karo sūkurį. Tai čia ir apžvelgiama. Karo veiksmai Lietuvoje prasidėjo 1941 birželio 22, kai nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Per Lietuvą žygiavo 40 vermachto...

Įrašas

Dr. A. Bubnio kalba, minint Ukrainos badmečio aukų atminimą

Penktadienį, 2012 m. lapkričio 23 d., prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms Gedimino pr. ir Aukų g. sankirtoje įvyko tradicinė Vilniaus ukrainiečių bendrijos, Ukrainos ambasados bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) rengiama akcija „Uždek žvakę“, kurios metu buvo pagerbtas 1932–1933 m. badmečio Ukrainoje (holodomoro) aukų atminimas. Renginį vedė Genocido aukų muziejaus vadovas Eugenijus...

Įrašas

Romas Kalanta – vienybės ar priešiškumo ženklas?

Monika KARENIAUSKAITĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro darbuotoja, Vilnius 2012-ieji – metai, gausūs sukakčių, žyminčių ne vieną Vėlyvuoju Sovietmečiu Lietuvos SSR vykusios neginkluotosios antisovietinės rezistencijos, arba, pilietinio pasipriešinimo aspektą. Kovą minėjome lietuviškosios periodinės saviraidos pradžios – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetį, gegužę – Romo Kalantos susideginimą Kaune ir „Kalantines“, rugpjūtį laukia pirmojo viešo mitingo...

Įrašas

Vincas Uždavinys – žmogus, parašęs savo gyvenimo istoriją

Mindaugas SIMANAVIČIUS, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotojas, Vilnius 2012 m. gegužės 16 d. sukako 110 metų, kai gimė Lietuvos publicistas, žurnalistas, keliautojas, fotografas Vincas Uždavinys. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, kurios Rankraščių skyriuje saugomas gausus V. Uždavinio(1) palikimas, surengė parodėlę ir prisiminė šį įdomų ir kūrybingą žmogų. V. Uždavinio rankraštinis palikimas...

Įrašas

Prieš 21-erius metus žuvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos pareigūnas G. Žagunis

2012 m. gegužės 19 d., šeštadienį, sukako 21-eri metai, kai pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime tarnybos metu buvo nužudytas beginklis Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas Gintaras Žagunis – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo vykdydamas savo pareigas žuvęs pasienietis. Minint 21-ąsias pareigūno žūties metines šeštadienį buvo padėtos gėlės ant G. Žagunio kapo Antakalnio...

Įrašas

Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?

Česlovas IŠKAUSKAS Pagrindiniai valstybės ar tautos istorijos posūkiai primenami ne tam, kad godotume godas dėl praeities, griežtume dantimis ant buvusių ir menamų priešų, o kad patys mokytumės iš tos istorijos nedaryti lemtingų klaidų ir neleisti savo likimu manipuliuoti kitiems. Kitaip sakant – mokytis išlikti. Sienų neliečiamumas ir teritorijų nedalomumas nuo žilos senovės buvo neįgyvendinama kiekvienos...

Įrašas

T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni

Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena – nėra paprasta atminties diena. Iki šiol dar daug kam ji skausminga. Jau vien dėl to, kad prastai dera su supaprastinta Antrojo pasaulinio karo istorijos versija. Ypač sunkiai ji suderinama su šiuolaikinės Rusijos tapatybei svarbiu Didžiojo Tėvynės karo mitu. Tai mito apie Gėrio kovą su Blogiu...