Sovietų Sąjunga

Pagrindinis puslapis Sovietų Sąjunga
Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. Stalino duktė: palikau savo vaikus gyventi nepakenčiamą sovietinį gyvenimą

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt 1967 m. kelionės į Indiją metu Stalino duktė Svetlana Alilujeva atsisakė grįžti į Sovietų Sąjungą ir vėliau emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia ji išleido prisiminimų knygą „Dvidešimt laiškų draugui“, kurioje papasakojo apie savo tėvą ir gyvenimą Kremliuje. Tais pačiais metais „Amerikos balso“ radijo žurnalistas Povilas Labanauskas parengė reportažą apie...

Įrašas

Brigados generolas Kazys Skučas – okupacijos auka

Stasys Ignatavičius, Gintautas Tamulaitis, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai 1940 m. birželio 14 d. apie 12 val. nakties, Sovnarkomo pirmininkas V. M. Molotovas, Sovietų Sąjungos vyriausybės vardu įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui J. Urbšiui ultimatumą. Tarp ultimatumo reikalavimų buvo: „1. Kad būtų atiduoti teismui Vidaus reikalų ministeris generolas Skučas ir Saugumo departamento direktorius...

Įrašas

Vyskupo nužudymą lėmę žodžiai: kategoriškai atsisakau įskundinėti

Daumantas LIEKIS Nuo 1944-ųjų iki 1947-ųjų Vilniuje esančio Tuskulėnų dvaro parke, bendrose kapo duobėse buvo užkasta beveik 1000 sovietų saugumo vidaus kalėjime Vilniuje nužudytų žmonių. Šie masiniai palaidojimai buvo išaiškinti tik 1994 metais, ieškant Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus palaikų. Karo metais ir vėliau jis aktyviai pasisakė prieš okupacinius režimus ir palaikė lietuvybę. Už tai buvo...

Įrašas

Lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 metais

Dr. Arūnas BUBNYS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, Vilnius Sovietų Sąjungai 1940 m. okupavus ir aneksavus Lietuvos Respubliką, prasidėjo lietuvių tautos pasipriešinimo sąjūdis už okupacijos pašalinimą, valstybingumo atkūrimą ir tautos apsaugojimą nuo okupantų vykdomo teroro bei represijų. Lietuvių pasipriešinimo judėjimas, keisdamas kovos formas ir būdus, tęsėsi iki...

Įrašas

Sovietinės okupacinės kariuomenės išvedimas paminėtas ir prie Žaliojo tilto Vilniuje

Jonas BUROKAS, Vilnius Vilniuje prie Žaliojo tilto 2013 m. rugsėjo 1 d. minėtas okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos dvidešimtmetis. Minėjimą organizavo Vilniaus savivaldybė. Okupacinės kariuomenės išvedimas – didelė atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos diplomatų pergalė, Rusijos prezidento Boriso Jelcino palankumo mūsų Laisvės bylai įrodymas. Jei anuomet Rusijai būtų vadovavęs dabartinis jos prezidentas, turbūt šiuo metu vaikščiotume Dzeržinskio...

Įrašas

Okupacinės kariuomenės išvedimas – išmokta pamoka?

Jurga DIRKSTYTĖ, Vilnius Ką tik sukako 20 metų, kai Lietuva galutinai įtvirtino savo nepriklausomybę – 1993 m. rugpjūčio 31 d. paskutiniai okupacinės Sovietų Sąjungos kariuomenės daliniai paliko Lietuvos valstybę. Šia proga penktadienį, 2013 m. rugpjūčio 30 d., Seime įvyko forumas-minėjimas „1992 metai: Lietuvos ir Rusijos susitarimai dėl kariuomenės išvedimo“. Forumas pradėtas dienraščio „Lietuvos žinios“ fotografo...

Įrašas

Hitlerio ir Stalino paktas – balta dėmė

Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tokiu pavadinimu Vokietijos portalas tagesspiegel.de paskelbė Berlyno Humboltų universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowskio straipsnį. Dar prieš keletą metų niekšiškiausio Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos sandorio dieną didžiuosiuose Vokietijos laikraščiuose objektyvus šio politinio įvykio ir abiejų diktatūrų nusikaltimų vertinimas buvo neįmanomas, nes kelioms kartoms buvo įdiegta, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo daug baisesni...

Įrašas

Kaune paminėtos R. Kalantos susideginimo metinės

Jūratė ANILIONYTĖ, LRT televizijos naujienų tarnyba Antradienį, 2013 m. gegužės 14 d., Kaune paminėtos 41-osios Romo Kalantos žūties metinės. Istorikai sako, 1972 m. pavasarį Kaune vykusios demonstracijos buvo sovietinio režimo pabaigos pradžia, o Lietuva pasauliui priminė apie savo laisvės siekius. Prisiminti R. Kalantą ir po jo žūties kilusius neramumus muzikinio teatro sodelyje susirinko vos keliasdešimt...

Įrašas

Pareiškimas „Dėl 1941 birželio 23 d. pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu“

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Gerbiamam Vydui Gedvilui Pareiškimas Dėl 1941 birželio 23 d. pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu Vilnius, 2013 04 10 Mes, Laisvės kovotojai susitikimo su LR Seimo pirmininku dalyviai, įvertindami pasipriešinimo okupacijoms ir kolaborantams pasekmes ir kasdienę kovą, konstatuojame, kad pagal tarptautiniu mastu pasmerkto 1939 08 23 Sovietų Sąjungos...

Įrašas

1863 metų sukilimas – ATR tradicijos tąsa

Zigmas VITKUS Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2013-aisiais sukanka 150 metų nuo 1863-ųjų metų sukilimo ir pažymėdamas istorinę bei kultūrinę šio sukilimo reikšmę lietuvių, baltarusių ir lenkų tautoms, nutarė paskelbti 2013-uosius 1863-ųjų sukilimo metais. Ką žinome apie šį sukilimą, kas tai buvo – nacionalinio išsivadavimo judėjimas, socialinis judėjimas, o gal kova už Lietuvos...

Įrašas

Be Klaipėdos krašto nebūtų ir Lietuvos?

Martynas VAINORIUS 2013 m. sausio 15-ąją minimų 90-ųjų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos proga „Vakarų ekspresas“ paprašė įvairių sričių atstovų įvardinti, ko dabar neturėtų mūsų šalis, ir kokia ji galėtų būti, jei prieš devynis dešimtmečius valstybės vadovai nebūtų įvykdę to, kas dabar vadinama viena sėkmingiausių šalies karinių operacijų. Jei ne 1923-iųjų įvykiai, Lietuvos politiniame pasaulio...

Įrašas

Baltistika Lietuvoje ir užsienyje

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...

Įrašas

Dr. kun. Jonas Steponavičius: kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Jonas Steponavičius (1880 03 10–1906–1947 12 08) – dvasininkas, filosofijos mokslų daktaras, pedagogas, administratorius, politikas, aktyvus 1920–1926 m. Lietuvos Seimų narys, visuomenės veikėjas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmasis pirmininkas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte, vienas iš Tėvynės apsaugos rinktinės organizatorių ir aktyvus veikėjas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu...

Įrašas

Dievo tarnas vyskupas Vincentas Borisevičius

Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius gimė 1887 m. lapkričio 23 d. Bebrininkuose, Paežerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje gausioje (13 vaikų) valstiečių šeimoje. Mokėsi Petrapilio šv. Kotrynos gimnazijoje. Baigęs Seinų kunigų seminariją, teologijos mokslus studijavo Fribūro (Šveicarija) universitete, kuriame įgijo teologijos licenciato laipsnį. 1910 m. buvo įšventintas kunigu. Tarp tikinčiųjų dirbo Suvalkų Kalvarijose, Minske ir Voroneže. Dirbdamas Minske...

Įrašas

Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos dokumentas

2012 m. lapkričio 14 dieną sukako 70 metų, kai ministrai Jonas Pranas Aleksa ir Mykolas Krupavičius bei buvęs šalies prezidentas daktaras Kazys Grinius lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune įteikė Memorandumą. Tai buvo vienas iš šviesiausių politinių ir diplomatinių įvykių Lietuvos istorijoje Antrojo pasaulinio karo metais bei labai svarbus Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės...

Įrašas

Bažnyčios riteris

Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Bažnyčios riteris: knyga skirta 625-osioms Lietuvos Krikšto metinėms, prisimenant kunigą Juozą Zdebskį (Vilnius: Petro ofsetas, 2012. – 240 p.: iliustr., faks. – ISBN 978 – 609 – 420 – 244 – 5) Ši istoriko Antano Lesio knyga yra apie kunigo Juozapo Antano Zdebskio gyvenimą, veiklą, jo nudeginimą ir žūtį, sovietinį ir dabartinį dvasininko...

Įrašas

Lieponys švenčia 625 metų jubiliejų

Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja 60-ties sodybų Rūdiškių seniūnijos Lieponių kaimas šiais metais mini 625 metų jubiliejų. Lieponys yra šalia tyvuliuojančio Greiželio ežero, vandenis į Merkį sruvenančios Spenglos upės, juosiamas pušynų. Seniau vadinamas Leipūnais arba Liepūnais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės  (LDK) laikais Lieponys amžininkų buvo vadinamas miesteliu. Jie buvo valsčiaus, seniūnijos, apylinkės centras...

Įrašas

Rugpjūčio 31-oji Lietuvoje – Laisvės diena

2012 m. sukanka 19 metų, kai Rusijos kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš...

Įrašas

Romas Kalanta – vienybės ar priešiškumo ženklas?

Monika KARENIAUSKAITĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro darbuotoja, Vilnius 2012-ieji – metai, gausūs sukakčių, žyminčių ne vieną Vėlyvuoju Sovietmečiu Lietuvos SSR vykusios neginkluotosios antisovietinės rezistencijos, arba, pilietinio pasipriešinimo aspektą. Kovą minėjome lietuviškosios periodinės saviraidos pradžios – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetį, gegužę – Romo Kalantos susideginimą Kaune ir „Kalantines“, rugpjūtį laukia pirmojo viešo mitingo...

Įrašas

Apie Joną Neifaltą-Lakūną

2012 m. gegužės 16 d. sukanka lygiai 66 metai nuo Kalniškės miške (Lazdijų r.) įvykusio vieno iš garsiausių Lietuvos laisvės kovotojų mūšio su Sovietų Sąjungos NKVD kariuomene ir stribais. Ta proga skelbiame rašinį apie Kalniškės mūšiui vadovavusį Lietuvos ulonų puskarininkį Jono Neifaltą-Lakūną. Skelbiamas tekstas paimtas iš: Gabrielė Alksninytė-Karalienė. Kalniškės mūšio partizanai // Laisvės kovų archyvas....

Įrašas

Sąjūdžio ištakos

Edmundas SIMANAITIS, Jonava Baltos lankos išleido 440 psl. knygą „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Dvidešimt dviejų autorių straipsnius tvarkė mokslinės redaktorės Jūratė Kavaliauskaitė ir Ainė Ramonaitė. Tyrėjų komandą sudarė trijų universitetų mokslininkai: politologai, istorikai, sociologai. Tyrimui atlikta daugiau kaip 300 interviu. Pratarmėje rašoma: „Šios knygos sumanymas buvo brandintas ne vienerius metus, tačiau jį įgyvendinti...

Įrašas

Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?

Česlovas IŠKAUSKAS Pagrindiniai valstybės ar tautos istorijos posūkiai primenami ne tam, kad godotume godas dėl praeities, griežtume dantimis ant buvusių ir menamų priešų, o kad patys mokytumės iš tos istorijos nedaryti lemtingų klaidų ir neleisti savo likimu manipuliuoti kitiems. Kitaip sakant – mokytis išlikti. Sienų neliečiamumas ir teritorijų nedalomumas nuo žilos senovės buvo neįgyvendinama kiekvienos...

Įrašas

Pokalbis su arkiv. S. Tamkevičiumi. Nevykusios ateizmo pamokos, KGB pinklės ir Apvaizdos galia

Viliamės, jog jau įpratote ir laukiate kiekvieną penktadienį skelbiamos Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus homilijos. Šįsyk ją galite rasti tik rubrikoje „Prisikėlimo kelionė“. Na, o „Sankirtose“ siūlome pokalbį su arkivyskupu, kuris nuskambėjo Lietuvos radijo laidoje „Forumas“. S. Tamkevičių kalbino laidos vedėjas Virginijus Savukynas. Nors ši laida buvo transliuojama dar rugpjūčio mėnesį, neabejojame, kad pokalbis ne mažiau...

Įrašas

Ar įmanoma interpretuoti karą, pamiršus prieškarį?

Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Šiais metais pažymime skaudžius 70-mečius: tremties, karo pradžios, sukilimo, mėginusio, prasiveržus tarp okupacinių Scilės ir Charibdės, tautą išvesti į Lietuvos valstybę, holokausto… Dar taip neseniai Istorijos mokęsi iš sovietinių vadovėlių, savąją perduodami nelyg tautosaką iš lūpų į lūpas, šiandien, suprantama, galime jaustis kiek sutrikę: kur tikroji tiesa, kur – mums primestos ar...

Įrašas

Įdomiausias XX a. politinis pokeris 2 d.

Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Vengrų istoriko Krisztiano Ungvary straipsnių serijos apie SSRS ir Trečiojo Reicho karo išvakares ir jo pradžią apžvalga. Stalinas nebuvo numatęs, kad vokiečiams žaibo karo pradžia bus tokia sėkminga. Vokietijos stiprėjimas daugelį metų jį nelabai jaudino. Rimta grėsme jis laikė tik galimą bendrą Vokietijos ir Japonijos karą prieš Sovietų Sąjungą. To buvo galima...

Įrašas

Sudužusios buvusio prezidento viltys

Vytautas GULIOKAS, Kaunas Buvusiam pirmam ir paskutiniam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui 2011 m. vasario 2 d. sukako 80 metų. Jis kaip istorinė asmenybė yra gerai vertinamas Vakarų pasaulyje, tuo tarpu savoje šalyje apie šio asmens politinę veiklą atsiliepiama nevienareikšmiai, pakanka jam ir kaltinimų dėl subyrėjusios „broliškų“ respublikų sąjungos. Suprantama, pakeisti valstybės santvarką užtenka keleto...