Sibiras

Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas
Įrašas

Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas

Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta“ 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...

Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui – Antanui Terleckui 95
Įrašas

Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui – Antanui Terleckui 95

Antanas Terleckas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje 1987 m. rugpjūčio 23 d. organizavo mitingą Molotovo–Ribentropo sąmokslui paminėti 2023 m. vasario 9 d. Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai kartu su šeimos nariais, artimaisiais ir visuomenininkais devyniasdešimt penktojo gimtadienio proga pasveikino politinį kalinį, Lietuvos laisvės lygos įkūrėją, Laisvės premijos laureatą (2013 m.), Vyčio...

Kunigas Juozapas Bardišauskas (1898–1925 –1951): pastatęs Papilio bažnyčią, nušautas Sibire
Įrašas

Kunigas Juozapas Bardišauskas (1898–1925 –1951): pastatęs Papilio bažnyčią, nušautas Sibire

Kun. J. Bardišauskas, 1935 m.  Nežinomas XX a. pradžios fotografas. Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr. limis.lt Dr. Aldona Vasiliauskienė, www.voruta.lt Straipsnis parašytas remiantis Panevėžio vyskupijos kurijos, Lietuvos Ypatingojo archyvo bylomis, autorės užrašytais kunigą pažinojusių atsiminimais (medžiaga publikuojama pirmą kartą). Pirmąsyk skelbiama ir tiksli kunigo žūties data. Būsimasis kunigas, Sibiro kankinys Juozapas (saugumo bylose rašyta Juozas) Bardišauskas...

Apie istorinę atmintį kalbėta Vilniaus rajone
Įrašas

Apie istorinę atmintį kalbėta Vilniaus rajone

2022 m.birželio 9 d. Vilniaus rajono Sudervės bibliotekoje artėjančios Gedulo ir vilties dienos proga vyko knygų „Didžiosios tremtys Altajus ir Jakutija. 1941“ ir „Sibiro madona“ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Leidybos skyriaus išleistų knygų pristatymai. Jame dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus darbuotojai: Benas Navakauskas, Elvyra Mickevič, Violeta...

In memoriam. Amžinai jauna, įkvepianti, gyvybinga: Danutė Petkevičiūtė Labanauskienė (1933–2022)
Įrašas

In memoriam. Amžinai jauna, įkvepianti, gyvybinga: Danutė Petkevičiūtė Labanauskienė (1933–2022)

Danutė Petkevičiūtė Labanauskienė Išmintinga, santūri, spinduliuojanti pozityvumu, daugelio mylima ir gerbiama, kultūros istorijos žinovė, rankraščių ir senosios Lietuvos literatūros tyrinėtoja, įveikusi tremties sunkumus, dabartinėje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje išdirbusi beveik 50 metų. Toks apibūdinimas skamba kaip knygos herojės aprašymas. Tačiau visa tai tinka 2022 m. gegužės 15 dieną Anapilin iškeliavusiai Danutei Petkevičiūtei Labanauskienei. Ji...

Apie kovotoją už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Joną Pratusevičių
Įrašas

Apie kovotoją už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Joną Pratusevičių

Jonas Pratusevičius. LGGRTC archyvas Arvydas Gelžinis, LGGRTC vyriausiasis istorikas, www.voruta.lt Jonas Pratusevičius gimė 1932 m. balandžio 29 d. Alytaus aps. Pivašiūnų vlsč. Barsukų k. ūkininkų šeimoje. Mokėsi Kedonių pradinėje mokykloje, po to Butrimonių progimnazijoje. Čia besimokydamas tapo partizanų ryšininku. Nuo 1947 m. rugsėjo 1 d. iki 1950 m. kovo 20 d. mokėsi Alytaus mokytojų seminarijoje. Šių...

Gimnazistas Kristupas Lavickas: „Ir mano protėviai buvo ištremti“
Įrašas

Gimnazistas Kristupas Lavickas: „Ir mano protėviai buvo ištremti“

Lietuviai Krasnojarsko srityje. Sesutės – dešinėje       Kristupas Lavickas, Kelmės r. Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazija, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Mokytoja Rainolda Drungėlienė      Mūsų šalies istorija labai sena ir didinga. Bet tuo pačiu gana skaudi. Daug metų žmonės siekė laisvės, nepriklausomybės, kuri pareikalavo daug skausmo ir aukų. Daugelį Lietuvos šeimų palietė...

Rakelijos Jančų išgyvenimai. Tarp sovietų ir nacių
Įrašas

Rakelijos Jančų išgyvenimai. Tarp sovietų ir nacių

Lietuva 1943 m., Pirmoje eilėje trečia iš dešinės sėdi Ona Jančenė (mano prosenelė, močiutės Onos mama).Už jos, antroje eilėje, su balta skara stovi jos mama – Katarina Mikalickienė. Dešinėje pusėje stovinti moteris laiko mažą mergaitę – mano močiutę Oną Jančaitę. Močiutės tėtis (Antanas Janča) stovi antras iš kairės Danielius Vaina, Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjus,...

Atvirukas-sveikinimas Šv. Velykų proga ant beržo tošies, kurį 1956 m. pagamino Anatalija Grinevičiūtė, kalėjusi Intos pataisos darbų lagerio moterų stovykloje
Įrašas

Atvirukas-sveikinimas Šv. Velykų proga ant beržo tošies, kurį 1956 m. pagamino Anatalija Grinevičiūtė, kalėjusi Intos pataisos darbų lagerio moterų stovykloje

www.voruta.lt Lietuvos ypatingojo archyvo saugomas dokumentas pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įrašytas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Į registrą įrašytas atvirukas-sveikinimas Šv. Velykų proga ant beržo tošies, kurį 1956 m. pagamino Anatalija Grinevičiūtė, kalėjusi Intos pataisos darbų lagerio moterų stovykloje. Atvirukas Šv. Velykų proga buvo siųstas Intos pataisos darbų lagerio vyrų...

Ieva Bartkutė. Mano močiutė – tremtinė
Įrašas

Ieva Bartkutė. Mano močiutė – tremtinė

Ieva Bartkutė, Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos 5 b klasės mokinė, www.voruta.lt LGGRTC Konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Mokytoja Daiva Čatrauskienė. 2021 m. Savo močiutės gyvos nemačiau. Ji mirė dar prieš man gimstant. Tačiau aš esu daug girdėjusi apie ją iš savo tėvelių, taip pat mačiau daug dokumentų, susijusių su mano močiutės tremties istorija. Mano močiutė Liudvika Bartkienė...

Aš papasakosiu apie savo močiutę Ireną Cibaitę – Kudžmienę  ir jos šeimą, iškentusią Stalino ir jo pakalikų numatytą tremtį
Įrašas

Aš papasakosiu apie savo močiutę Ireną Cibaitę – Kudžmienę ir jos šeimą, iškentusią Stalino ir jo pakalikų numatytą tremtį

Fabijono ir Onos Cibų šeima 1948 metų pradžioje savo namuose Biliakiemio kaime. Irena Cibaitė – Kudžmienė stovi tarp mamos ir tėvelio. Jai aštuoneri metai. Nuotraukos autorius nežinomas Rokas Antanas Čivilis, 14 m., 8 kl. Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla, www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro konkursui „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Rašinys  „Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos“. Lietuvos pokario istorija liudija apie sunkią ir nuožmią...

Irena Saulutė Valaitytė – Špakauskienė: „Angelai ištraukė iš sovietinio pragaro, kad paliudyčiau“
Įrašas

Irena Saulutė Valaitytė – Špakauskienė: „Angelai ištraukė iš sovietinio pragaro, kad paliudyčiau“

Irena dabar. Mariaus Morkevičiaus nuotrauka (žurnalas Moteris) Jūratė Terleckaitė, www.voruta.lt Kalbamės su Lietuvos karininko Prano Valaičio dukra Irena Saulutė Valaitytė-Špakauskienė (93 m.), paauglystėje sugebėjusia išgyventi tokiomis 1941 metų birželio 14-osios tremties sąlygomis, kokių neišlaikė net stipriausi vyrai. Nors ir patyrusi didžiulį blogį, ji nenustojo tikėjimo ir šviesaus požiūrio į gyvenimą. –Prašyčiau pristatyti savo Tėvelius. –Tėvelis...

Stalinizmo laikotarpio nusikaltimai bus žinomi portugališkai kalbančiam pasauliui
Įrašas

Stalinizmo laikotarpio nusikaltimai bus žinomi portugališkai kalbančiam pasauliui

Dr. Audrius V.Plioplys. Asmeninio A.V.Plioplio archyvo nuotr. „Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė, JAV, Čikaga, www.voruta.lt JAV ir Lietuvoje žinomo menininko, neuromokslų tyrinėtojo, teisinio konsultanto, retų lietuviškų raštų kolekcininko dr. Audriaus V. Plioplio 2011–2012 m. Balzeko lietuvių kultūros muziejuje sėkmingai įgyvendintas projektas „Nepalaužta dvasia”, skirtas Stalino masinių trėmimų 70-ajai sukakčiai paminėti, sulaukė ne tik  didelio susidomėjimo tarp...

Praėjus metams nuo sovietų okupacijos prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas
Įrašas

Praėjus metams nuo sovietų okupacijos prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas

1941 m. tremtinių Žaldokų šeimos nariai prie savo būsto – velėnomis dengtos žeminės. Stovi Bronislava Žaldokienė su sūnumi Vytautu. Ant stogo sėdi B. Žaldokienės sesuo Cecilija Maldutienė. Kolominskije Grivai, Čiajos r., Tomsko sr., apie 1944 m. Nuotraukos ir iliustracijos iš LGGRTC archyvo www.voruta.lt Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 14-ąją, prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas....

Jono Kadžionio-Bėdos vaizdingoje prisiminimų knygoje – autentiški įvykiai, realūs veikėjai, herojų laimėjimai ir klystkeliai, drąsa, neapykanta ir meilė
Įrašas

Jono Kadžionio-Bėdos vaizdingoje prisiminimų knygoje – autentiški įvykiai, realūs veikėjai, herojų laimėjimai ir klystkeliai, drąsa, neapykanta ir meilė

Jonas ir jo žmona su gėlėmis rankose. 1959 m. Irkutsko srityje, Čuna lageryje Nr. 19. Slapta daryta nuotrauka fotoaparatu, kurį nelegaliai įvežė lageryje kalėjusio ukrainiečio seserys www.voruta.lt LGGRTC išleido antrą (pataisytą) partizano, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, Laisvės premijos laureato Jono Kadžionio-Bėdos knygos „Per skausmo pelkes“ laidą. Pirmoji laida buvo išleista pernai, ji išpirkta per 3 mėnesius. Algimanto apygardos...

Sibiro madona. Knyga apie sunkų, žalojantį sovietinės okupacijos laikotarpį
Įrašas

Sibiro madona. Knyga apie sunkų, žalojantį sovietinės okupacijos laikotarpį

www.voruta.lt  „SIBIRO MADONA“ – knyga apie sunkų, žalojantį sovietinės okupacijos laikotarpį, apie skaudžius patyrimus, daugiau ar mažiau palietusius kiekvieną Lietuvos žmogų. Knyga sudaryta autentiškų liudijimų pagrindu. Per vienos nedidelės tremties vietos – miško kirtimo punkto Korbiko (Krasnojarsko kr.) – prizmę atspindima visų ištremtų ir įkalintų Lietuvos žmonių jausena. Tai knyga apie stiprią tikėjimo reikšmę, ištveriant ištikusią tragediją – prievartinį atskyrimą nuo tėvynės, netektis, beteisiškumą. Politinio kalinio Jono Maldučio 1955 m. išdrožtos Švč. Mergelės Marijos pastatymas kapinėse tremtiniams grąžino dalelę prarastų tikėjimo simbolių – maldos vietą, bažnyčią. Padėjo būti stipresniems ir išsaugoti sugrįžimo viltį. Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kaip bendras paminklas visoms tremties ir kalinimo aukoms, buvo vienintelė tokia visame Sibire. 2010 m. skulptūra pargabenta į Lietuvą, po sudėtingo restauravimo pastatyta, o 2018 m. sausio 13 d. pašventinta Vilniaus arkikatedros bazilikos Tremtinių koplyčioje. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras. Su leidiniu kviečia susipažinti Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras ir Adolfo Damušio demokratijos studijų centras. Kas būdinga lietuvių bendruomenei Sibire? Kuo ypatinga Korbiko Madonos istorija? Kaip vyksta tremties istorijos ir jos artefaktų išsaugojimas? Kaip aktualizuoti šį skaudų istorijos epizodą šiuolaikinei visuomenei? Atsakymai į šiuo klausimus ir dar daugiau – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo įraše. Vaizdo įraše knygos sudarytoją Birutę Panumienę kalbina Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio studijų centro vadovė dr. Ilona Strumickienė. Vaizdo įrašas https://www.youtube.com/watch?v=LXFWZB9oWak

Nutylėta holokausto istorija – raudonojo melo ideologų ir sovietų partizanų niekšybės fone
Įrašas

Nutylėta holokausto istorija – raudonojo melo ideologų ir sovietų partizanų niekšybės fone

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. Violeta Rutkauskienė, Čikaga (JAV), www.voruta.lt Prireikė daugelio  dešimtmečių metų, kol  apie žydus gelbėjusius  žmonės pradėta viešai kalbėti  ir pasakoti jų istorijas,  kilnius  darbus bei jų  žiaurius likimus. Tik dabar apie tai pradedame žinoti daugiau, o jų atliktus žygdarbius gelbėjant nelaimės ištiktus bendrapiliečius  pripažinti ir įvertinti.  Nacistinės Vokietijos okupuotame Kaune 1941-1944 m....

…Moterys pradėjo prašyti, kad Jonas išdrožtų Mariją. Reikėjo instrumentų, nebuvo nieko, tiktai kirvis
Įrašas

…Moterys pradėjo prašyti, kad Jonas išdrožtų Mariją. Reikėjo instrumentų, nebuvo nieko, tiktai kirvis

www.voruta.lt Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido knygą „Sibiro madona“, sudarytą autentiškų tremtinių liudijimų pagrindu (sudarytoja – Birutė Panumienė). Per vienos nedidelės tremties vietos – miško kirtimo punkto Korbiko (Krasnojarsko kr.) – prizmę atspindima daugumos ištremtų ir įkalintų Lietuvos žmonių jausena. Tai knyga apie stiprią tikėjimo reikšmę, ištveriant ištikusią tragediją – prievartinį atskyrimą...

Goda Kotryna Jokubauskienė: „Adelė Dirsytė patraukė savo drąsa ir gyvenimu tiesoje“
Įrašas

Goda Kotryna Jokubauskienė: „Adelė Dirsytė patraukė savo drąsa ir gyvenimu tiesoje“

Goda Kotryna Jokubauskienė. Nuotraukos autorė Evgenija Levin www.voruta.lt Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė buvo veikli ateitininkė, Sibiro kankinė. Ji patyrė daug sunkių išbandymų, tačiau išliko nepalaužiama dvasia. Su šios šviesios asmenybės gyvenimo istorija susipažinkite ką tik išleistoje, išskirtinėmis iliustracijomis turtingoje, knygoje „Adelė Dirsytė“ (išleido „Magnificat leidiniai“, 2020). Ji skausminga, tačiau kviečianti būti drąsiems: gyventi Tikėjimu, Viltimi...

Istoriniame italų žurnale – dėmesys pasaulį už „geležinės uždangos“ apkeliavusiai Adelės Dirsytės maldaknygei „Marija, gelbėki mus“
Įrašas

Istoriniame italų žurnale – dėmesys pasaulį už „geležinės uždangos“ apkeliavusiai Adelės Dirsytės maldaknygei „Marija, gelbėki mus“

www.voruta.lt Vatikano naujienose lapkričio pradžioje buvo pranešta, jog L’Osservatore Romano portale tapo laisvai prieinamas istorinis žurnalas „L’Osservatore della Domenica“ („Sekmadienio apžvalgininkas”), leistas nuo 1934 iki 2007 metų.  Šio žurnalo 1962 m. 35-ajame numeryje buvo pristatytas Gulago kalinių lietuvaičių maldaknygės „Marija, gelbėki mus!“ itališkas vertimas su kardinolo Carlo Confalonieri pratarme. Šią maldaknygę sudarė Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė, kurios beatifikacijos...

Netekome 1953 m. Vorkutos lagerio politinių kalinių sukilimo dalyvio, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus Jono Svilainio–Liūto (1920–2020)
Įrašas

Netekome 1953 m. Vorkutos lagerio politinių kalinių sukilimo dalyvio, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus Jono Svilainio–Liūto (1920–2020)

www.voruta.lt Netekome vyriausio laisvės kovų dalyvio, Didžiosios Kovos apygardos „B“ rinktinės Audros būrio partizano, aktyvaus 1953 m. Vorkutos lagerio politinių kalinių sukilimo dalyvio, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus Jono Svilainio–Liūto (1920–2020). Jonas Svilainis gimė 1920 m. vasario 8 d. ir Kuršiškių kaime, Želvos valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Nuo 1945 m. – Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės Žaibo...

JAV leidžiamo laikraščio “Dirva” rubrika „Kartografijos vaidmuo pasaulio istorijoje“ – ir Voruta.lt puslapiuose
Įrašas

JAV leidžiamo laikraščio “Dirva” rubrika „Kartografijos vaidmuo pasaulio istorijoje“ – ir Voruta.lt puslapiuose

Rimantas Kunčas-Žemaitaitis. Asmeninio archyvo nuotr. “Dirvos” korespondentė Živilė GURAUSKIENĖ, www.voruta.lt “Vorutos” skaitytojams pristatome naują JAV leidžiamo laikraščio “Dirva” rubriką Kartografijos vaidmuo pasaulio istorijoje, kurioje skaitytojai turės galimybę susipažinti su sunkiosios pramonės statybos inžinieriaus (ilgamečio Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos nario), vieno iš tiltų Čikagoje projektuotojų, kartografo, filatelisto bei sfragisto, Pedagoginio lituanistikos instituto Čikagoje dėstytojo,...

Gedulas ir Viltis prieš 79–erius metus ir šiandien
Įrašas

Gedulas ir Viltis prieš 79–erius metus ir šiandien

Šaulių sąjungos nariai prie Laisvės kovų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo iškilmingai atnešė vėliavas. Živilės Gurauskienės nuotr. Janina SUČYLIENĖ, LB Lemonto apylinkės valdybos narė, JAV, Lemontas, www.voruta.lt Lietuvių bendruomenė paminėjo į Sibirą ištremtųjų kančios kelią Birželio 14–ąją, Lemonto apylinkės lietuvių bendruomenės (LB) valdyba, Lietuvos valstybės konsulatas Čikagoje, Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje ir Pasaulio lietuvių centras (PLC) organizavo 79–ąsias Sovietų sąjungos masinio gyventojų trėmimo į Sibirą minėjimo metines....

Janina Survilaitė. Pokario tremčių prisiminimai
Įrašas

Janina Survilaitė. Pokario tremčių prisiminimai

Janina Survilaitė. Asmeninė nuotr. Janina SURVILAITĖ, www.propatria.lt Šių metų birželį – 79-osios 1941 m. mūsų Tautai vykdyti pradėto genocido ir nekaltų piliečių trėmimų į Sibirą metinės. Kitąmet bus 80-osios ir vargu, ar tuomet dar bus gyvų pirmųjų trėmimų liudininkų. Kaip Lietuvos vyriausybė rengiasi paminėti šias skaudžias Tautos istorijai datas? 30 metų mūsų seimai, prezidentai ir...

Atveriami duomenys apie 1940-1953 m. sovietų represuotus asmenis
Įrašas

Atveriami duomenys apie 1940-1953 m. sovietų represuotus asmenis

www.voruta.lt Birželio 1 dieną Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atvėrė viešąją prieigą http://www.lietuviaisibire.lt/lt/represuotieji, kurioje pateikiami duomenys apie 1940–1953 metais sovietų okupacinės valdžios represuotus (ištremtus, įkalintus, nužudytus) Lietuvos gyventojus. Šie duomenys pradėti rinkti 1988-aisiais susikūrus Sąjūdžio komisijai stalinizmo nusikaltimams tirti (pirmininkas Julius Juzeliūnas). Mečio Laurinkaus vadovaujama Komisijos narių grupė platino Lietuvoje Sąjūdžio anketas apie...

Masinį trėmimą iš Klaipėdos krašto 1948 m. gegužės 22 d. prisimenant
Įrašas

Masinį trėmimą iš Klaipėdos krašto 1948 m. gegužės 22 d. prisimenant

Krasnojarsko kraštas Sibire, į kurį buvo tremiami lietuviai. wikipedia.org nuotr. Roza ŠIKŠNIENĖ, istorikė, www.voruta.lt Prie Šilutės geležinkelio stoties sienos 2011 metais pritvirtinta ir atidengta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta atminimo lenta, primenanti, kad masiniai trėmimai iš Klaipėdos krašto prasidėjo 1948 m. gegužės 22 d. Tą dieną Klaipėdos krašto gyventojai pirmą kartą susidūrė...

Aleksandras Sakas: “Kenčiantiems padėk…”
Įrašas

Aleksandras Sakas: “Kenčiantiems padėk…”

Namas Anykščiuose, Vilniaus g. 16, iš pietvakarių pusės. 2010 metų nuotrauka Aleksandras SAKAS, resfamiliaris.blogspot.com Anykščiuose, Vilniaus gatvėje, iki 1948 metų Lietuvos partizanams slapta buvo teikiama medicininė pagalba. Tai kiek daugiau negu dvejus metus vyko anykštėno Stančiko name (dabartinis jo Nr. 16), kurio galą iš pietvakarių pusės nuomojo gydytoja Elena Dobregaitė, Anykščių motinos ir vaiko konsultacijos vedėja. Į...

C. Heinermann knyga – pirmoji trilogijos „Sibiro tremtys – I dalis Lietuva“ dalis apie trėmimus iš Baltijos šalių į Sibirą
Įrašas

C. Heinermann knyga – pirmoji trilogijos „Sibiro tremtys – I dalis Lietuva“ dalis apie trėmimus iš Baltijos šalių į Sibirą

www.voruta.lt Kovo 7 d., šeštadienį, 15 val. Kauno fotografijos galerijoje vyks fotografės Claudios Heinermann naujausio albumo „Sibiro tremtys – I dalis Lietuva“ pristatymas. Visiems atviras ir nemokamas renginys vyks anglų ir lietuvių kalbomis. Kauno fotografijos galerijoje pristatoma nauja C. Heinermann knyga yra pirmoji trilogijos apie trėmimus iš Baltijos šalių į Sibirą Sibiro tremtys dalis. Šioje...

Albinas Kentra: „Kova už laisvę niekada nesibaigia, ji tik keičia formas“
Įrašas

Albinas Kentra: „Kova už laisvę niekada nesibaigia, ji tik keičia formas“

Evgenios Levin nuotrauka Albiną Kentrą kalbina Gediminas Kajėnas. www.8diena.lt Albinas Kentra-Aušra (g. 1929) tikrąja to žodžio prasme – legendinė asmenybė. Prasidėjus Atgimimui jis buvo pirmosiose gretose – filmavimo kamera fiksavo svarbiausius tų dienų įvykius. Jo vaizdo archyve, kaupiamame nuo 1965-ųjų ir kurį sudaro per 20 tūkst. valandų filmuotos medžiagos, įamžintas mūsų kelias į Dainuojančiąją revoliuciją...

Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (I)
Įrašas

Kazys Degutis: ištikimas Lietuvos karininko priesaikai (I)

Kazys Degutis Česlovas IŠKAUSKAS, www.gyvenimas.eu Istorija ir žmonės Mūsų kraštas išugdė daugybę žymių žmonių, tikrų šviesuolių, kovotojų už laisvę, šiaip darbščių, savo kantriu darbu ir veikla garsinusių Lietuvą kraštiečių. Nemažai apie juos pasakojama mūsų laikraščio puslapiuose, bet daugelį nepelnytai primirštame. Nuo šiol šiuos pasakojimus sujungsime po rubrika ISTORIJA IR ŽMONĖS. Ją veda kraštietis žurnalistas Česlovas...