Iliustracija iš Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugijos spaudai parengto leidinio „Žemaičių (Telšių ) vyskupija vysk. M. Valančiaus laikais“ Zigmas Tamakauskas, Kaunas, www.voruta.lt Kada kalbama apie knygnešystės laikotarpį, aš visada prisimenu jaunystės metais matytą dailininko Kazio Šimonio išraiškingą paveikslą „Knygnešio mirtis“, kuriame su knygų ryšulėliu Knygnešys, parklupęs ant piliakalnio, glaudžiasi prie lietuviško koplytstulpio kamieno lyg tardamas...
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt Pilkasis pošventinis laikotarpis daugelį įspaudžia į depresiją, kai kam atsiranda itin pavojingi panikos priepuoliai, nerimas, nereikalinga įtampa. Ir tuomet žmogaus jokiais argumentais neįtikinsi, kad ne viskas taip jau blogai: karo dar nėra, žemdirbiai savo triukšminga protesto akcija Vilniuje turbūt šį tą iškovojo, kainos, kaip guodžia statistika, menksta, šviesos metas...
Tūkstančius emigrantų pasitiko išsvajotoji Amerika. Punskas.pl nuotrauka Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame šeštadienio skaitymus – Sūduvos šviesuolio Jono Dapkūno prisiminimus. Šį kartą – apie brolio Juozo išvykimą į Ameriką ir Jono reakciją. Rašinių kalba sodri, primarginta retais, dažnai tarmiškais žodžiais, skoliniais, kurių knygos sudarytojai netaisė. Geresnio gyvenimo – į Ameriką Man tebeganant gyvulius pas šį gerąjį...
Paminklas 1863 m. sukilėliams Knebiuose. 2017 m. liepos mėn. Vidos Macevičienės nuotr. Sausio 22 dieną sukanka 161 metai nuo sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios. Publikuojame a.a. prof. Antano Tylos 2017 m. www.voruta.lt skelbtus profesoriaus tėvo prisiminimus apie 1863 m. sukilimą Anykščių krašte. Prof. dr. Antanas Tyla, www.voruta.lt Mano Tėvų šeimoje buvo gyva atmintis...
Seifų plėšikas eilinį kartą vyksta į kalėjimą. Foto iš https://hawthornrotary.org.au/stories/the-ballad-of-johnny-ramensky Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šį kartą mūsų „Įdomiose istorijose“ – pasakojimas apie iš Lietuvos kilusį žmogų, kurio gyvenimas neatnešė šlovės jo protėvių tėvynei. Tačiau ši asmenybė iš tiesų buvo garsi… Straipsnis iš autoriaus knygos „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Jau ne kartą rašiau, kad iš...
Senosios Įpilties, Benaičių, Žynelių, Kalgraužių kaimų 1845 m. inventorinio aprašo titulinis puslapis. Žemaičių muziejaus „Alka“ archyvo nuotr. Irma Kontautienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ muziejininkė-rinkinio saugotoja, www.voruta.lt Žemaičių muziejuje „Alka“ baigtas tvarkyti Kartenos dvaro archyvas. Į muziejų patekęs 1940-1941 m., kai sovietų okupacinė valdžia Lietuvoje vykdė dvarų nacionalizavimą. Dvarų savininkams pasitraukus į Vakarus, sovietų kariams grobstant ar naikinant...
SSRS kariuomenės tankai Budapešte (1956 11 12) © Getty Images. www.vle.lt Rimantas Matulis, Kaunas, www.voruta.lt 1956-57 m. mokiausi Kauno I-oje vidurinėje mokykloje Laisvės alėjoje, priešais Centrinį paštą. Per 1956 m. Vėlines daugelis pažįstamų pasakojo, kad Vėlinių dieną per Laisvės alėją pražygiavo tūkstančio žmonių demonstracija, protestuojanti prieš tarybų valdžios vykdomas represijas. Visi buvome girdėję apie prieš...
Laikrodis sieninis. Juozapas Bergmanas. Vilnius, 1796 m. Nuotraukos šaltinis https://www.news.lt/Laikrodis-sieninis-Juozapas-Bergmanas-Vilnius-1796-m-Zalvaris-emale.media?id=89536 Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Lietuvos nacionaliniame muziejuje nuolatinėje ekspozicijoje iškabintas įspūdingas 1796 m. iš žalvario ir emalės pagamintas sieninis Juozapo Bergmano laikrodis. Laikrodyje įspaustas užrašas “Wilna”. Juozapas Bergmanas Petro sūnus (pavardė įvairiuose dokumentuose rašyta ir Berkmanas, Barkmanas, Bärkmanas, Baerkmanas), gimęs apie 1749 metus, laikrodžių meistru...
Iš kairės į dešinę: Zigmuntas Mineika, Rozalija Mineika, Eustachijus Mineika ir Cecilija Mineika. Nuotrauka daryta XX amžiaus sandūroje, greičiausiai Graikijoje. LHERITAGE nuotr. Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Dar vienas savaitgalio pasakojimas. Šį kartą – apie Zigmantą Mineiką, vieną iš 1863 m. sukilimo vadų, stebuklingai išsigelbėjusį nuo mirties bausmės. Straipsnis paskelbtas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“. *** 2019-ųjų...
Algirdo Statkevičiaus atpažinimo protokolo, sudaryto Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo dalies, ištrauka. 1951 m. balandžio 11 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-14717, l. 166. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Aktyvus neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, medikas, filosofas Algirdas Statkevičius gimė 1923...
Klaipėdos sukilimo dalyviai (iš kairės): pirmoje eilėje antros grupės vadas Mykolas Bajoras (Kalmantas), vado pavaduotojas F. Butkeraitis (A. Gončerauskas), vadas Jonas Budrys (Polovinskas), štabo viršininkas Oksas (Juozas Tomkus). Antroje eilėje štabo viršininko padėjėjas Juozapaitis (Juozas Šarauskas), adjutantas Endrikeitis (Andrius Pridotkas), specialusis adjutantas Martynas Lacytis. Klaipėda, 1923 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fotografija Vytautas...
Varpininkų pasitarimo Jelgavoje (Mintaujoje) 1892 m. dalyviai. Iš kairės: stovi J. Jablonskis, J. Tumas-Vaižgantas, V. Kudirka, sėdi M. Lozoraitis, G. Landsbergis, priekyje – M. Čepas Keletą metų prieš Lietuvos nepriklausomybės 100-metį ir keletą po jo nedaug buvo rašyta apie 1905 metų lietuvių tautinį sukilimą, kurio metu žengtas pirmas žingsnis Lietuvos nepriklausomybės link. Sukilimas buvo spontaniškas, neturėjo centrinio valdomojo organo ir reiškėsi visoje...
www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid ir Latvijos Prezidentu Egilu Levitu paminėjo skaudžią datą – šiandien sukanka 80 metų nuo Sovietų Sąjungos organizuotų 1941-ųjų masinių trėmimų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Baltijos šalių vadovai drauge kreipėsi į savo šalių piliečius ir tarptautinę bendruomenę, ragindami nepamiršti pasaulį sukrėtusių Sovietų Sąjungos organizuotų trėmimų,...
Politinis kalinys Jonas Pažemeckas (1896-1996). Onos Striškienės archyvo nuotr. Ona Striškienė, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt Margių kaimas yra Žaliojoje girioje, per jį teka Svalia. Svalia išteka iš netolimos Klimbalės pelkės ir teka šiaurės rytų kryptimi. Svalios ilgis 36 kilometrai, Pasvalyje įteka į Lėvenį. Margių kaimo viena dalis yra Pasvalio, kita dalis – Panevėžio rajone. Tikslių...
Prof. dr. Juozas Skirius Prof. dr. Juozas Skirius, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, www.voruta.lt 2020 metai JAV lietuviams svarbūs dėl kelių jubiliejinių įvykių, kuriuose betarpiškai dalyvavo išeivija. Prieš 80 metų prasidėjo išeivijos kova už Lietuvos nepriklausomybės, sunaikintos bolševikų, atstatymą. Prieš 40 metų JAV LB veikėjai išreikalavo Lietuvos diplomatinėms atstovybėms tęstinumą – JAV administracija jau neprieštaravo atstovybių...
www.voruta.lt Pristatome unikalią nuotrauką, kurioje užfiksuoti 1945 m. gruodžio mėn. Žagarės aikštėje sumesti nukauti Lietuvos partizanai. Kitoje nuotraukos pusėje užrašyta data ‒ 1945 m. gruodžio 8 d. Tokios nuotraukos yra labai retos, nes NKVD‒NKGB pareigūnai panašius vaizdus fotografavo retai, o eiliniams gyventojams už tokių faktų fiksavimą grėsė tremtis arba ilgi metai lagerio. Stepulaičių šeimos tremties...
www.voruta.lt Ūtos kaime, Varėnos raj., pastatytas paminklas pirmajai sovietų okupacijos aukai – pasieniečiui Aleksandrui Barauskui, nužudytam prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15 d. Paminklo autorius: a.a. skulptorius Jonas Jagėla, paminklą savo lėšomis pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Pirmoji sovietinės okupacijos auka, Lietuvos pasienio policijos Alytaus baro Ūtos sargybos viršininkas, 40-metis Aleksandras...
Juozas Deksnys apie 1942-1943 m. Šarūno Valentinavičiaus šeimos archyvo nuotr. Dr. Arūnas Bubnys, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, www.voruta.lt Juozas Deksnys gimė 1910 m. kovo 26 d. Daugpilyje. Jo tėvas – taip pat Juozas Deksnys buvo geležinkelio darbininkas, o motina – namų šeimininkė. 1918 m. J. Deksnio šeima persikėlė gyventi į Lietuvą, Rokiškio apskrities, Obelių valsčiaus...
www.voruta.lt Seimas, minėdamas 1940 m. birželio 15 d. SSRS įvykdytos pirmosios Lietuvos Respublikos pirmosios okupacijos aštuoniasdešimtąsias metines, priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos sovietų okupacijos 1940 m. ir jos pasekmių“ (projektas Nr. XIIIP-4908), kuria konstatuoja būtinybę tęsti sovietinės okupacijos, ypač ginkluotos antisovietinės ir antinacinės rezistencijos laikotarpio tyrimus ir jų rezultatų sklaidą plačiajai visuomenei. „Šios rezoliucijos esmė yra...
Janina Survilaitė. J. Survilaitės asmeninė nuotr. Janina SURVILAITĖ, www.alkas.lt 2015 m. Nobelio apdovanojimo laimėtoja baltarusė Svetlana Aleksijevič tikina, kad savo gyvenimo ir kūrybos negali atsieti nuo politinių, ekologinių ir egzistencinių šalies katastrofų. Iš tikrųjų ir lietuvių tautos patirtis niekada nesutapo su ideologiniais svetimos sovietų šalies – šūkiais. Parašyti kūrinį istorine politine tema rašytojui didelė atsakomybė. Lietuvos...
Jonas Burokas. J. Česnavičiaus nuotr. Jonas BUROKAS, LLKS Garbės pirmininkas, laisvės kovų dalyvis, www.voruta.lt 2020 m. kovo 12 dieną, Vilniaus laidojimo namuose atsisveikinome su laisvės kovų dalyviu, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos, Ukmergės pirmoje vidurinėje mokykloje veikusios jaunimo pogrindinės organizacijos „Lietuvos patriotas“ nariu Vytautu Bačiumi. Jis visą dešimtmetį rašė romaną „Sutrypti metai“. Knyga pasirodė 2013 metais, joje...
Liudvikas Narcizas Rasimas. propatria.lt nuotr. www.propatria.lt Išsilavinęs žmogus negali pilnaverčiai gyventi nežinodamas istorijos, nes ten beveik visada glūdi dabartinių problemų šaknys. Einamieji reikalai – nėra istorija, kaip ir dalykai, neturintieji bent trijų kartų perspektyvos. Sąžiningi istorikai jų netyrinėja, kaip ir neužsiima ateities spėlionėms, palikdami tai politologams ir politikams. Politikuojantis istorikas – tai jau ne objektyvus...
Kazys Degutis Česlovas IŠKAUSKAS, www.gyvenimas.eu Istorija ir žmonės Mūsų kraštas išugdė daugybę žymių žmonių, tikrų šviesuolių, kovotojų už laisvę, šiaip darbščių, savo kantriu darbu ir veikla garsinusių Lietuvą kraštiečių. Nemažai apie juos pasakojama mūsų laikraščio puslapiuose, bet daugelį nepelnytai primirštame. Nuo šiol šiuos pasakojimus sujungsime po rubrika ISTORIJA IR ŽMONĖS. Ją veda kraštietis žurnalistas Česlovas...
Partizanas Albertas Nakutis-Viesulas, Juozo Tumo-Vaižganto vardu pavadintos kuopos vadas, rašytojo ir kunigo giminaitis Vytautas BAGDONAS, Anykščių rajonas, „XXI amžius“ Lapkričio 3-iąją Anykščių rajone, Svėdasų krašte, iškilmingai pagerbti Lietuvos Laisvės kovų dalyviai, prieš 70 metų žuvę Drobčiūnų miške ir palaidoti Kunigiškių kapinėse. Anykščių rajono savivaldybės, Svėdasų seniūnijos, Kauno anykštėnų draugijos Vaižgantiečių klubo, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus...
Mindaugo Lukošaičio piešinys iš ciklo „Pasipriešinimas“ Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, šaulys, www.voruta.lt Sereikų šeima, gyvenusi Naujųjų Bakainių kaime, buvo gausi – dešimt vaikų ir 10 ha žemės. Ūkis buvo tvarkingas, šeima jautė tautinę savigarbą ir šaipėsi iš atėjūnų kultūros atneštos „Katiušos“ dainos. 1940 m. jau penki vaikai buvo komjaunuoliško amžiaus, bet nei vienas kalbinamas į tą organizaciją...
www.voruta.lt Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko, profesoriaus Antano Tylos kalba, pasakyta sueigoje pas Martyną Jankų 2004 m. rugpjūčio 7 d. Bitėnuose, minint spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetį. Man didelė garbė Martyno Jankaus gimtadienį švęsti šioje vietoje, kurią galima laikyti šventa Lietuvių kultūros vieta. Martynas Jankus ir Spaudos draudimas yra neatsieji Martyno Jankaus vaidmuo spaudos draudimo...