Rusijos imperija

Pagrindinis puslapis Rusijos imperija
Antanas Tyla. 1863 m. sukilimas Anykščių krašto Bičionių kaime ir apylinkėse
Įrašas

Antanas Tyla. 1863 m. sukilimas Anykščių krašto Bičionių kaime ir apylinkėse

Paminklas 1863  m.  sukilėliams  Knebiuose. 2017 m. liepos mėn. Vidos Macevičienės nuotr. Sausio 22 dieną sukanka 161 metai nuo sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios. Publikuojame a.a. prof. Antano Tylos 2017 m. www.voruta.lt skelbtus profesoriaus tėvo prisiminimus apie 1863 m. sukilimą Anykščių krašte. Prof. dr. Antanas Tyla, www.voruta.lt Mano Tėvų šeimoje buvo gyva atmintis...

Česlovas Iškauskas. Napoleonas Lietuvoje: atsirado valstybingumo viltys?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Napoleonas Lietuvoje: atsirado valstybingumo viltys?

Napoleonas Bonapartas Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Liūdnai savo turtingo gyvenimo istoriją baigusio Napoleono Bonaparto (Napoleono I-ojo) sąsajos su Lietuva neturi jokio genealoginio atspalvio. O vis dėl to jis buvo svarbus – ir nebūtinai kaip užkariautojas – Lietuvai. Kodėl? Siūlome dar vieną kiek pakoreguotą pasakojimą iš ankstesnių autoriaus rašinių, patalpintų knygoje „Neįtikėtina, bet tikra“ (Kaunas, 2012). Geopolitinės...

Įdomios istorijos. Plėšikas iš Virbalio – britų karo didvyris
Įrašas

Įdomios istorijos. Plėšikas iš Virbalio – britų karo didvyris

Seifų plėšikas eilinį kartą vyksta į kalėjimą. Foto iš https://hawthornrotary.org.au/stories/the-ballad-of-johnny-ramensky Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Šį kartą mūsų „Įdomiose istorijose“ – pasakojimas apie iš Lietuvos kilusį žmogų, kurio gyvenimas neatnešė šlovės jo protėvių tėvynei. Tačiau ši asmenybė iš tiesų buvo garsi… Straipsnis iš autoriaus knygos „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). Jau ne kartą rašiau, kad iš...

Įdomios istorijos. „Juodasis baronas“ nuo Zarasų
Įrašas

Įdomios istorijos. „Juodasis baronas“ nuo Zarasų

Generolas Piotras Vrangelis Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tarp mūsų Įdomių istorijų herojų – dar vienas, tiesa, ne toks pasauliui žinomas personažas. Sovietiniuose istorijos vadovėliuose jis buvo vadinamas baltagvardiečių generolu… Straipsnis skelbtas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022).   Vrungelis, Miunchauzenas ir kiti Pasakojimą apie naują herojų pradėsiu nuo… multiplikacinio filmo, kurį vyresnieji turbūt yra matę...

Įdomios istorijos. XIX a. Vilniuje gimęs gydytojas, pirmasis pritaikęs linksminančiąsias dujas medicinoje
Įrašas

Įdomios istorijos. XIX a. Vilniuje gimęs gydytojas, pirmasis pritaikęs linksminančiąsias dujas medicinoje

S. Klikavičiaus aparatas, kurį naudojo paruošiant diazoto monoksido mišinį Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Daugelyje medicinos mokslo straipsnių teigiama, jog skausmas, kurį moteris patiria gimdymo metu, yra vienas stipriausių žmogaus patiriamų skausmų. Medicinos literatūroje nurodoma, jog gimdymo skausmui malšinti naudojami nemedikamendiniai ir medikamentiniai būdai. Vienas iš medikamentinių gimdymo skausmo malšinimo būdų – inhaliuojamoji analgezija. Tam naudojamas...

Įdomios istorijos. Komiko kelias: Seredžius – Holivudas
Įrašas

Įdomios istorijos. Komiko kelias: Seredžius – Holivudas

Alas Jolsonas centre. Nuotrauka iš virtual-history.com/movie/person/746/al-jolson Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Dar vienas savaitgalio pasakojimas iš „Įdomių istorijų“ serijos – apie lietuvių kilmės garsų amerikiečių dainininką, komiką, Brodvėjaus pažibą nuo Seredžiaus. Straipsnis publikuotas knygoje „Lietuviais esame mes gimę“ (Kaunas, 2022). „Manau, Alas Jolsonas yra didis artistas, puikiai įvaldęs paslaptį, kaip skleisti žavesį ir nuostabų gyvybingumą. Iš visų...

Įdomios istorijos. Litvakas riestais ūsiukais
Įrašas

Įdomios istorijos. Litvakas riestais ūsiukais

Davidas Suchet. Nuotrauka UPPA/Photoshot/Scanpix Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Tęsiame sekmadienio pasakojimų ciklą apie lietuvių kilmės pasaulio įžymybes, kurios iki šiol garsina savo arba savo protėvių Tėvynę. Taip pavadinęs šį rašinį, vargu ar rasiu žmogų, kuris nenutuoktų, apie ką bus kalba. Mūsų vaizdinė atmintis yra geriausias detektorius, optimaliai nustatantis, kada, kur, kas įvyko, kas turima omeny, o...

Prezidentas siūlo sausio 22-ąją paskelbti 1863–1864 m. sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena
Įrašas

Prezidentas siūlo sausio 22-ąją paskelbti 1863–1864 m. sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena

Sukilimo mūšis (dailininko Arturo Grottgerio piešinys iš 1888 Vienoje išleisto Grottgerio albumo) Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo sausio 22-ąją siūlo paskelbti 1863–1864 m. sukilimo prieš okupacinę Rusijos imperijos valdžią pradžios diena. Prieš 160 metų Varšuvoje prasidėjęs sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią labai greitai...

Mindaugas Šapoka. Petro I vizitas Vilniuje 1705 m.
Įrašas

Mindaugas Šapoka. Petro I vizitas Vilniuje 1705 m.

Petras I ir jo didžioji pasiuntinybė Nyderlanduose (1697–1698). Petras I dešinėje vaizduojamas apsirengęs kaip paprastas jūreivis. Panašų kuklumą caras demonstravo ir Vilniuje. Nuotraukos šaltinis – commons.wikimedia.org Dr. Mindaugas ŠAPOKA, Vilnius 1700 m. prasidėjo Didysis Šiaurės karas, kuriame Saksonija, Danija, Rusija ir Abiejų Tautų Respublika (Lenkija–Lietuva) kovojo prieš Švediją. Nors XVIII a. pradžioje Vilnius išliko svarbiausiu...

Istorikai apie Gegužės 3 d. konstituciją: Tai vertybinė koordinacinė sistema, kuria vėliau vadovavosi visa Europa
Įrašas

Istorikai apie Gegužės 3 d. konstituciją: Tai vertybinė koordinacinė sistema, kuria vėliau vadovavosi visa Europa

Lietuvos vyriausioji archyvarė dr. Inga Zakšauskienė ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Eligijus Raila Kai du istorikai kalbasi apie istorinius įvykius, archyviniuose dokumentuose užfiksuotų įvykių eiliškumas neretai lieka nuošalyje, į pirmą planą iškeldamas kitus  netikėtus kontekstus. Lietuvos vyriausiosios archyvarės dr. Ingos Zakšauskienės ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Eligijaus Railos pokalbis, Gegužės 3...

Vienintelis sukilėlių vadas, išsigelbėjęs nuo Muravjovo kartuvių
Įrašas

Vienintelis sukilėlių vadas, išsigelbėjęs nuo Muravjovo kartuvių

K. Landzedelis, „1863 m. sukilėlių egzekucija“ | Viena, 1863-1865 m. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Lietuvoje ir Lenkijoje šiemet plačiai pažymimos 160-osios 1863 m. sukilimo metinės. Štai ir šią kovo 9-ąją Seime įvyko tarptautinė konferencija „Laisvės sampratų kaita: 1863 m. sukilimo patirčių reikšmė XXI a.“. Tačiau visoje šioje sukilimo istorijoje ir jo vadų likimuose yra...

Karalienė Luizė Tilžėje
Įrašas

Karalienė Luizė Tilžėje

Karalienės Luizės tilto portalas. Iliustr. Iš kn.: Шпилёва А. И., „Тильзи на почтовой открытке“: каталог почтовых открыток с видами Тильзита 1-й трети XX в. из фондов музея истории города Советска и Калининградского областного историко– художественного музея , Калининград: Аксиос, 2013, 130 с.: ил. Andželika Špiliova, istorikė, muziejininkė*, paminklosaugininkė, Tilžė (Sovetskas), Rusijos Federacija, www.voruta.lt Biografinėje literatūroje jos...

Pulitzerio premijos laimėtojo Roberto K. Massie „Jekaterina Didžioji. Moters portretas“
Įrašas

Pulitzerio premijos laimėtojo Roberto K. Massie „Jekaterina Didžioji. Moters portretas“

Pasakojimas nukelia į XVIII amžių. Smulkių vokiečių aristokratų šeimoje auganti kunigaikštytė Sofija, būdama vos keturiolikos, apsukrios motinos išsiunčiama į Rusiją, kad ištekėtų už Karlo Peterio Ulricho (būsimojo Rusijos imperatoriaus Petro III). Sofija tampa stačiatike, pasivadina Jekaterina, o amžininkai ir istorikai vėliau papildo šį vardą – prideda Jekaterinos Didžiosios epitetą. Imperatoriaus Petro III valdymas tetrunka pusmetį...

Apie dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus protėvius ir šeimą
Įrašas

Apie dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus protėvius ir šeimą

Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus portretas. Nuotraukos autorius Janas Bulhakas 1910-1912, nuotraukos šaltinis http://bohusz-edu.artekst.pl/  Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt Dailininkas Stanislovas Petras Bohušas-Sestšencevičius gimė Nemenčinėlės dvare prie Vilniaus 1869 m. lapkričio 26 d. bajoro, dvarininko Stanislovo Bogušo Sestšencevičiaus ir Konstancijos Volanaitės šeimoje. Abu tėvai buvo evangelikų reformatų tikėjimo, nors savo dukteris auklėjo kaip katalikes. Gimtajame Nemenčinėlės dvare 1834 m....

Veiverių mokytojų seminarijos seminaristų pasipriešinimas carinei Rusijos administracijai
Įrašas

Veiverių mokytojų seminarijos seminaristų pasipriešinimas carinei Rusijos administracijai

Veiverių mokytojų seminarijos pastatas 1966 m. P. Juozapavičiaus nuotrauka. Nuotrauka iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus rinkinių Indrė Bočkutė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė, www.voruta.lt              Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomas išskirtinis dokumentų rinkinys, reprezentuojantis modernios švietimo sistemos Lietuvoje kūrimosi pradžią ir leidžiantis pažinti skirtingus šio proceso etapus. Muziejaus rinkiniuose sukaupta itin turtinga Veiverių mokytojų seminarijos kolekcija,...

Stelmužės dvarininko palikuonių pėdsakai istorijoje
Įrašas

Stelmužės dvarininko palikuonių pėdsakai istorijoje

Hamilkaro barono Folkerzamo portretas Simona Burokaitė, Zarasai, www.voruta.lt Pirmąjį straipsnį  apie Stelmužės dvarininkus galima skaityti ČIA. Stelmužės dvaro palikuonė – viena pirmųjų Rusijos imperijos pramonininkių Kaip jau buvo minėta ankstesniame publikuotame straipsnyje ne vieną dešimtmetį Stelmužės dvarą valdė garsi Baltijos vokiečių kilmės bajorų fon Folkerzamų šeima. Stelmužės dvare gimęs Georgas Fridrichas fon Folkerzamas su žmona...

Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
Įrašas

Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų

Didžiojo Vilniaus seimo dalyviai (Alsėdžių atstovai), centre – Vasario 16-osios Akto signataras Stanislovas Narutavičius. Vilnius, 1905 m. Fot. Broliai Čižai. Nuotr. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų Dr. Valdas Selenis, Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnysis muziejininkas, Vilnius, www.voruta.lt Praėjusių metų gruodžio 4–5 d. sukako 115 metų Didžiajam Vilniaus seimui – pirmajam istorijoje įvykiui – renginiui, sutelkusiam gražioje...

Dr. Irma Randakevičienė. Bartuševičių studijos Maskvos universitete ir lenkų – lietuvių bei gudų studentų organizacija „Ogol”
Įrašas

Dr. Irma Randakevičienė. Bartuševičių studijos Maskvos universitete ir lenkų – lietuvių bei gudų studentų organizacija „Ogol”

Maskvos universitetas XIX a. wikipedia org. nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Adomas Dominykas Bartuševičius, kuris šaltiniuose laikomas vienu sukilimo Verknės ir Nemuno krašte organizatorių (straipsnio autorės protėvių sūnėnas), gimė silpnos sveikatos ir buvo mažai tikėtina, jog vaikas išgyvens. Perskaičius tokias eilutes 1886 m. leisto žurnalo „Klosy” nekrologe teko nustebti, nes šis žmogus savo neilgame...

Dr. Irma Randakevičienė. Dar šiek tiek apie kunigaikščius Vitgenšteinus ir Verkių rūmus. Verkių rūmai 1851 metų inventoriniuose dokumentuose
Įrašas

Dr. Irma Randakevičienė. Dar šiek tiek apie kunigaikščius Vitgenšteinus ir Verkių rūmus. Verkių rūmai 1851 metų inventoriniuose dokumentuose

Leonila Bariatinskaja Vitgenštein Verkių šeimininkė – šaltinis wikipedia. com Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Verkių rūmai – vieni vertingiausių klasicizmo statinių Lietuvoje ir yra vienas seniausių Lietuvos dvarų, beveik keturis dešimtmečius buvęs Vilniaus vyskupų užmiesčio rezidencija, tai rašoma ne viename šaltinyje. Dabartiniai rūmai sukurti XVIII a. antroje pusėje architektų – Martyno Knakfuso ir Lauryno Stuokos-Gucevičiaus, visa...