Ignas MEŠKAUSKAS, Kėdainiai, www.voruta.lt Gausi Kavaliauskų šeima iš Vozbučių kaimo, Krakių valsčiaus, artėjant rytų frontui į vakarus nepasitraukė. Nors žemės turėjo nemažai, 60 ha, bet jie niekam blogo nepadarė ir neturėtų jų niekas bausti. Ar taip lengva palikti viską, tartum visą gyvenimą pasikrovus mantą su vežimu pasukti į dulkėtą kelią kartu su kitais pabėgėliais, pramintais...
Rezistencija
Įrašas
2018-ieji – A. Ramanausko – Vanago atminimo metai
www.voruta.lt Vyriausybė patvirtino pokario rezistencijos didvyrio, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos signataro, ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ųjų gimimo metinių minėjimo planą. Jį parengė Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais bei kitomis institucijomis. Lietuvos Respublikos Seimas 2018 metus yra paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais. A. Ramanausko-Vanago atminimui pagerbti parengta plati kultūrinė, edukacinė, mokslinė programa, kuri padės...
Įrašas
Juozas Elekšis. Viekšniškių vaikystę lydėjo šūvių tratėjimas ir patrankų gausmas
Mindaugo Lukošaičio 100 piešinių ciklas „Pasipriešinimas“ Juozas ELEKŠIS, www.voruta.lt Gimtieji Viekšniai įsikūrė kelių ir upių sankryžoje. Tai lėmė ne tik patogų, bet ir neramų gyvenimą. Čia gyveno įvairių tautų žmonės: lietuviai, sulenkėję bajorai, po sukilimų atkelti rusai, net nuo Volgos atsibastęs totorius Saračinskas. Sara Čin (ruda kalva) vadinosi totorių gyvenvietė prie Volgos. Rusai ją...
Įrašas
Ignas Meškauskas. Kodėl plyšo obelis?
Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, www.voruta.lt Ne vienas atsitiktinis keleivis, medžiotojas ar grybautojas, radęs Kėdainių rajone, Josvainių apylinkės Ruseinių kaimo miško pakraštyje tarp medžių medinį kryžių, kapo kauburėlį, po juo stabteli ir susimąsto apie jo atsiradimo priežastis: ar tai nėra užslėpti kovos ženklai su atėjusiais. Kiekvienam aišku, kad kryžius, kaip kančios simbolis, atsirado ne iš gero gyvenimo....
Įrašas
Ignas Meškauskas. Stribai vestuvėse
Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Vestuvės Lietuvoje nuo seno yra laikomos viena linksmiausių, nuotaikingiausių švenčių. Jos kupinos humoro, prasmingų tradicijų, pokštų, kurie baigiasi atomazga – piršlio „pakorimu“. Bet Jono Barausko ir Liudos Rupšytės vestuvės baigėsi tragiškai. Pokario metais, okupacijos metu, kai okupantai kovoje su pasipriešinimo jėgomis įtraukė, atpalaidavo pačias tamsiausias jėgas, kurios kovotojo vardu savivaliavo vogė, plėšė,...
Įrašas
Ignas Meškauskas. Penki kalavijai į vieną širdį
Mindaugas Lukošaitis. Lietuvos partizanai ir jų archyvas. Iš piešinių ciklo „Rezistencija“. Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Motiekaičiai nuo seno gyveno toje pačioje vietoje, Vabalių kaime tuokėsi, augino vaikus, mylėjo savo žemę, laistė ją prakaitu, arė, prieš berdami grūdą pabučiuodavo pilką jos grumstą, kad duotų gausesnį derlių, kad darbas nenueitų niekais. Kazimieras Motiekaitis, prieš kurdamas šeimą, nutarė išvažiuoti...
Įrašas
Okupuota Lietuvos valstybė pogrindyje 1940 – 1990 m.
Petras GIRDZIJAUSKAS, www.voruta.lt Ištrauka iš Lietuvos Respublikos, 1999 m. sausio 12 d. Nr. VIII-1021, Įstatymo: Lietuvos Respublikos Seimas, konstatuodamas, kad nuo 1940 m. birželio 15 d. Lietuva patyrė SSRS, Vokietijos ir vėl SSRS okupacijas, kad 1940-1990 m. Lietuvoje įvairiomis formomis vyko pasipriešinimas SSRS ir Vokietijos okupacijoms, 1941 m. birželio 22-23 d. ginkluotas Lietuvos sukilimas ir...
Įrašas
Mokytojau, kur Tavo kapas?
Kostas Kudokas. Šeimos archyvo nuotr. Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Netoli Krekenavos, Baibokų kaime, gyvenusią Kudokų šeimą žmonės minėjo geru žodžiu. Abi dukterys – Bronė ir Adelė, jau buvo ištekėjusios, gyveno atskirai. Sūnus Juozas, baigęs Klaipėdos konservatoriją, dirbo Kauno dramos teatre… Namuose buvo likę tėvai, sūnus Jonas ir jauniausias Kostukas. Jonas turėjo eiti sovietinę valstybę „ginti“,...
Įrašas
Pabėgimas iš Mažeikių kalėjimo
Buvę politiniai kaliniai, Mažeikių gimnazijos auklėtiniai, susitikę po 43 metų prie buvusio Mažeikių saugumo kalėjimo, 1992 m. gegužės 8 d. Iš kairės į dešinę: Antanas Kazlauskas, Pranas Dargis, Romas Makauskas, Stefa Voraitė-Čerkasienė, Steponas Voras, Valė Striaupytė-Auksakienė, Albertas Ruginis, Zofija Šviesaitė, Antanas Žukas, Viktoras Degutis, Dionyzas Ruginis, Zelma Klemanaitė-Sebastijonienė, Juozas Statkus. Nuotr. iš Alberto Ruginio asmeninio...
Įrašas
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija įamžina savo laisvės kovotojus
Atminimo lenta prie Merkelio Račkausko gimnazijos Albertas RUGINIS, Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija – seniausia mokykla Mažeikiuose, įkurta 1919 m. Joje dirbantys pedagogai visais laikais ugdė asmenybes, formavo mokinių pasaulėžiūrą, skiepijo Tėvynės meilę. 1940-06-15 sovietams okupavus Lietuvą, daug buvusių gimnazijos mokytojų ir mokinių buvo ištremti į Altajaus kraštą,...
Įrašas
Lietuvių antinacinis pasipriešinimas
Antivokiškas atsišaukimas (nuotr. iš ,,Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007, p. 247) Sigitas TUTLYS, Vilnius, www.voruta.lt 1941 birželį nacių Vokietijai okupavus Lietuvą, prasidėjo jos antinacinis pasipriešinimas. Ši rezistencija čia ir apžvelgiama. Lietuvių antinacinis pasipriešinimas – 1941–44 lietuvių patriotų priešinimasis nacių okupaciniam režimui[1]. Jo pagrindinis tikslas – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę....
Įrašas
Girdžių stribyno sunaikinimo sukaktis
Girdžių partizanų būrys. 1945 m. vasara. Viena pirmųjų, netradicinė Girdžių krašto partizanų nuotraukų. Vyrai fotografavosi be ginklų, be uniformų. Sėdi iš kairės į dešinę: 2 -Jonas Pečkaitis- Krapovickas, 3- Justinas Penkaitis – Paleckis, už jo – Ipolitas Tverkus- Jaunimas, Vladas Paršelis, Kazimieras Ambrozaitis- Gediminas, stovi iš kairės į dešinę Leonas Pocevičius- Papunis, Stasys Zaturskis- Račas,...
Įrašas
Lietuvos partizanų Tigro rinktinė – Šiaurės rytų Vytauto apygarda
Parengė Irena MONTVYDAITĖ – GIEDRAITIENĖ, LLA sąjungos pirmininkė Sukanka 70 metų kai prasidėjo partizaninis judėjimas prieš raudonąjį okupantą 1940 m. įžengus Sovietų armijai į Lietuvą, Lietuvai grėsė netekti Nepriklausomybės, likti sunaikintai. Kūrėsi įvairios pasipriešinimo okupacijoms organizacijos. 1941 metais, vokiečių okupacijos metais atsargos karininko Kazio Veverskio iniciatyva buvo įkurta Lietuvos Laisvės armija, viena iš stipriausių...
Įrašas
Lietuvos SSR KGB inkriminuotų veikų Lietuvos partizanui Antanui Kraujeliui papildomas tyrimas
Antanas Kraujelis-Siaubūnas. 1950 m., www3.lrs.lt nuotr. Tyrimo metu išanalizuoti septyni epizodai, dalyvavimu kuriuose Lietuvos SSR KGB kaltino Lietuvos partizaną A. Kraujelį. Ginkluotas pasipriešinimas, partizaninis karas kilo kaip atsakas į Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos Respublikos okupaciją ir aneksiją. Partizaninio karo metu geriausiai organizuota ir stipriausia Šiaurės Rytų Lietuvos srityje buvo Vytauto apygarda, jos partizanai stodavo į kautynes, surengdavo...
Įrašas
Paviešinti KGB planai ir ataskaitos
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras svetainėje kgbveikla.lt skelbia naujus dokumentus iš Lietuvos ypatingojo archyvo. Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad tai LSSR KGB Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos miestų bei Kapsuko ir Telšių rajonų KGB skyrių planai ir ataskaitos, taip pat KGB kontržvalgybos 2-osios valdybos bei ideologinės kontržvalgybos 5-ojo skyriaus metiniai planai ir ataskaitos. Pateikiami sąrašai asmenų,...
Įrašas
Partizanas Bėda atstatė bunkerį, kuriame gimė jo sūnus
Šį partizanų bunkerį visai neseniai atkūrė buvęs Algimanto apygardos partizanas Jonas Kadžionis-Bėda. Stovėdamas lygioje miško aikštelėje J. Kadžionis sako, kad jo atstatytas bunkeris užmaskuotas labai prastai ir sovietų kariai jį nesunkiai aptiktų. Tuomet, pasilenkęs prie žemės jis atkapsto du metalinius žiedus ir truktelėjęs atgal ištraukia miško paklote užmaskuotą liuką. Bunkerio vidus ankštas. Čia sugulti gali...
Įrašas
Pats baisiausias partizano likimas – tardymo kamera
Daumantas LIEKIS Į sovietų saugumo tarnybų nagus patekę rezistentai kęsdavo itin žiaurius kankinimus ir tardymus. Saugumiečiai mėgindavo iškvosti svarbią informaciją susijusią su pogrindžio veikla, partizanų ir ryšininkų vardus, jų buvimo vietas bei planus. Tardymo metu dažnai buvo naudojamos ne tik psichologinės, bet ir fizinės prievartos priemonės. Kai kuriems tardytiems partizanams buvo pjaustomos pirštų sausgyslės, kiti...
Įrašas
Kur partizanų vadai pasirašė nepriklausomybės deklaraciją?
Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodybos bunkerio vieta Daumantas LIEKIS Partizanų ryšininkų Sajų sodyboje kasinėjimus vykdantys archeologai mano, kad jų tyrinėjama vieta galėjo būti visų partizanų vadų susirinkimo tašku, kuriame planuota pasirašyti 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) nepriklausomybės deklaraciją. Tyrimus atliekantys archeologai spėja, kad deklaracijos pasirašymo vieta buvo perkelta į netoliese esantį Minaičių kaimą...
Įrašas
Panaros kautynės: taktika
Vaida PAKARKLYTĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji specialistė, Vilnius Renkas vyrai, žvanga plienas, Traška lėkštės ir granatos, Ir kulkosvaidį ne vienas, Kaip žirgelį kieme stato. Automatais, karabinais, Kas žiūronais pasdabinęs, Vytim šauniai, dviskersiniu, O krūtinę… audros plėšo. Ir į dainą žodžiai pinas. (1) Ginkluotą pokario rezistenciją įprasta skirstyti į 3 etapus: 1)...
Įrašas
Čižiūnų kaimo istorija
Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Ten miškelis, čia kalva, O toliau melsva spalva. Ežerėlis vardu Mošė, Prie sodybos gluosniai ošia… (Jonas Kasparavičius) Vietovardis ir geografinė padėtis Kalbininkas, prof. Zigmas Zinkevičius savo knygoje „Lietuvių asmėnvardžiai“ (Vilnius, 2008 m.) nurodo Čižiūnų kaimo vardo kilmę iš žodž. „Čižėti“ – „šnibždėti‘‘ (vienoje žodžių grupėje nurodydamas žmogaus fizines ypatybes rodančius...
Įrašas
Aukštadvario valsčiaus partizanas Stasys Virganavičius
Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Straipsnis skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai Partizanai žygin eina Ir užtraukia linksmą dainą, Kai Tėvynė laisva bus, Mes sugrįšim į namus. (Partizanų žygio daina) Stasys Virganavičius gimė 1920 m. gegužės 15 d. Trakų apskrityje Aukštadvario valsčiuje Liciūniškių kaime. Jo tėvai – Mečislovas Virganavičius, Bernardo (g. 1897 m.)...
Įrašas
Kas mums trukdo suprasti pokarį. Istoriko Nerijaus Šepečio mintys
2013 m. kovo 21 dieną Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vykusio projekto „Trakinių partizanai“ akademinės dienos metu įžanginį žodį tarė VU istorikas dr. Nerijus Šepetys. „Kalbėjimas apie partizanų karą Lietuvoje šiandien: nesu(si)pratimų dirvonai įtampos laukuose“, tokia buvo jo laisvu stiliumi perskaityto pranešimo tema. Kas mums, Lietuvos žmonėms, trukdo sutarti, kai imame kalbėti apie partizanų karą? Kokie...
Įrašas
Ar Vakarų radijo stotys apgavo mūsų partizanus?
Zigmas VITKUS Vienas iš gyvybingiausių lietuvių istorinės sąmonės mitų – plačiai paplitęs manymas, kad Vakarų valstybės suvedžiojusios ir apgavusios mūsų partizanus. Esą per „laisvojo pasaulio“ radijo stotis sklido raginimai kovoti, žadant greitai ateisiančią paramą, tuo tarpu ji taip ir neatėjo. Tačiau istoriniai tyrimai rodo ką kita. Istorija yra žavi disciplina vien dėl to, kad joje...
Įrašas
Fragmentiškai apie partizanams padėjusius stribus ir kitus
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Jūratė TERLECKAITĖ, Vilnius Metas būtų pratęsti Juozo Starkausko pradėtą šios temos tyrimą. Turėtume visapusiškesnę partizaninio karo sampratą, pagerbtume paklydėlius, grįžusius prie tarnystės Tėvynei. Šią temą labai aktualizuoja aiškiai matomos pastangos sukurti naują mitą: partizanai neturėjo savo žvalgybos ir kontražvalgybos, todėl aklai skelbė mirties nuosprendžius civiliams. Įvairiuose leidiniuose...
Įrašas
Alfonsas Balsevičius iš Čiobiškio
Laima KUTIŠČEVA, Širvintų raj. savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė 2012 m. lapkričio 25 d. Čiobiškio (Širvintų r.) kultūros namų salėje buvo paminėtos Alfonso Balsevičiaus (1925–2011) mirties metines ir pasidžiaugta jo gražiais darbais – pristatytas jo eilėraščių rinkinys. Alfonsas Balsevčius gimęs Čiobiškio apylinkėse, Pamusių kaime, vaikystę ir jaunystę praleido džiaugdamasis vaizdinga Musės pakrante, akį glostančiuose laukuose, pievose. Būtent gamta ir...
Įrašas
Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. „Skrajojantys olandai“, anonimai ir kitos keistos aukos
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vilnius Dirbtinai didinant partizanų aukų skaičių, geresnių rezultatų pasiekiama į „Partizanų teroro aukų atminimo knyga“ (sud. Povilas Masilionis) (toliau – „Knyga“) vardyną įrašant kažkokius klajoklius, pakibusius tarp dangaus ir žemės. Tai asmenys be gimimo ir/ar žūties datų, gyvenamosios ar žuvimo vietos, be socialinės kilmės, pareigų. Daugelio iš jų...
Įrašas
Partizano Ryto kovos keliais
Rimantas JOKIMAITIS, Vilnius Mūsų partizanų kovos prieš okupantus paveikslas būtų gerokai blankesnis, jei neturėtumėm Juozo Lukšos–Daumanto, Adolfo Ramanausko–Vanago prisiminimų, Liongino Baliukevičiaus–Dzūko dienoraščio. Nuo šiol greta šių tekstų minėsime ir ką tik išleistą Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno–Ryto (1915–1952) prisiminimų knygą „PARTIZANO KELIU. Partizano Juozo Paliūno-Ryto prisiminimai“ * (toliau – „Partizanų keliu“). J. Lukša-Daumantas, A. Ramanauskas-Vanagas, L. Baliukevičius-Dzūkas ir J. Paliūnas-Rytas...
Įrašas
Ką kalba išslaptinti dokumentai
1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemio pušynėlyje žuvo Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas bei jo adjutantas, iš Mockavos kilęs Vytautas Prabulis-Žaibas. Mūsų portale daug kartų rašėme apie Jurgį Krikščiūną ir Vytautą Prabulį, pateikėme nemažai informacijos apie Šlynakiemyje įvykusios tragedijos aplinkybes, paviešinome tų įvykių liudininkų parodymus. Juozas Jakimavičius, kurio...
Įrašas
Asmeninės aukos dvasia, arba verta skaityti ir nenaujas knygas
Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Ugninis stulpas. 25 metai be Juozo Brazaičio : laiškai, dokumentai, liudijimai. – Sudarytojas ir redaktorius Vidmantas Valiušaitis. – Kaunas: „Į Laisvę“ fondo Lietuvos fil., 2000. – 584 p. „O be to, dar gaišau laiką ir su sovietinės propagandos leidiniais, kuriuose esu kaltinamas žydų persekiojimu“ (p. 484) – skaudžiai nutvilkė sakinys. Taip jau...
Įrašas
Laisvės kovų istorijos su s. Nijole Sadūnaite
Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (I). Tikėjimas ir džiaugsmas http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-08-27-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-i-tikejimas-ir-dziaugsmas/87048 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (II). Ateistinio teroro vėtros http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-01-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-ii-ateistinio-teroro-vetros/87387 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (III). KGB požemiuose http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-10-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-iii-kgb-pozemiuose/87712 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (IV). Lagerių valstybė http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-09-17-laisves-kovu-istorija-su-s-nijole-sadunaite-iv-lageriu-valstybe/88046 Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite (V). Dovydo...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 3
- 4
- 5
- Kitas